„Facebook“ socialinio tinklo grupėse pasidalinta plakatu, kuriame vaizduojamas juodaodis vaikas. Plakate matoma tezė: „The most loving gift you can give your first child is to not have another“ (liet. „Geriausia dovana, kurią gali suteikti savo pirmagimiui – neturėti antro vaiko“). Jautriai į tokį reklaminį šūkį sureagavę lietuviai puolė organizaciją kaltinti žmonių populiacijos mažinimu ir propagandos skleidimu, o viena plakatu pasidalinusi internautė piktinosi, klausdama, nejau žmonės nebetelpa planetoje ir nebeturi kaip prasimaitinti.

Reklaminę kampaniją Kanadoje kritikuojanti žinutė
Foto: Ekrano nuotr.

Vis dėlto, prieš vertinant tokį organizacijos plakatą ir šūkį svarbu įsigilinti, kokiai auditorijai jis skirtas ir kokie yra tikrieji kampanijos tikslai.

Apie ką iš tiesų kalba organizacija „World Population Balance“?

„World Population Balance“ yra ne pelno siekianti organizacija, kalbanti apie populiacijos balansą, o ne mažinimą. Reaguodama į vis augantį žmonių skaičių planetoje, organizacija edukuoja ir įspėja žmones apie šią problemą. Kaip pabrėžiama organizacijos interneto svetainėje, visi tikslams pasiekti pasitelkiami sprendimai yra etiški ir savanoriški.

Kalbėdamas apie šių metų rugsėjo mėnesį Kanadoje paskelbtą organizacijos kampaniją „One Planet One Child“ (kurios plakatu pasidalinta ir lietuviškose „Facebook“ paskyrose), „World Population Balance“ vadovas Dave Gardneris taip pat pabrėžė, kad reklaminių stendų tikslas – ne diktuoti žmonių apsisprendimą šeimos planavimo klausimais, bet pasidžiaugti tomis poromis, kurios nusprendė turėti mažiau vaikų arba jų neturėti išvis.

Organizacijos įkūrėjai savo programoje kalba apie tai, kad nepaliaujamai augant žmonių skaičiui planetoje neišvengiamai auga skurdo rodikliai, dideles šeimas kuriantiems tėvams sunkiau užtikrinti savo atžaloms perspektyvią ateitį, be to, kiekvienas žmogus palieka didelę žymę planetoje augdamas, vartodamas ir prisidėdamas prie išmetamo CO2 kiekio augimo.

Ar tikrai vietos užteks visiems?

Nuo 1970 metų gyventojų skaičius planetoje daugiau nei padvigubėjo, o praėjusiais metais paviešintų prognozių duomenimis iki 2050 metų žmonių skaičius planetoje sieks 9,7 milijardus – dviem milijardais daugiau, nei jų yra šiandien. Labiausiai prie žmonių augimo prisidės Indija, Nigerija, Pakistanas, Kongo Demokratinė Respublika, Etiopija, Tanzanija, Indonezija, Egiptas ir Jungtinės Valstijos. Taigi, nepaisant to, kad daugelyje šalių gimstamumo rodikliai mažta, už gyventojų skaičiaus augimą daugiausia bus atsakingos nepasiturinčios, menkiau išsivysčiusios šalys.

Tuo tarpu kiti regionai, pavyzdžiui, Europa ateityje susidurs su gyventojų skaičiaus mažėjimo problema. Jungtinių Tautų ataskaitos duomenimis, Baltarusijoje, Estijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Italijoje, Rusijoje, Serbijoje ir Ukrainoje mirčių skaičius jau aplenkė naujagimių skaičių.

Ekspertai visame pasaulyje ieško būdų, kaip jautriai kalbėti apie populiacijos augimo klausimus, nepažeidžiant žmogaus teisių, ir svarsto, ar tikrai žmonių skaičiaus augimas yra kritinė problema, daranti didžiausią įtaką klimato kaitai ir išteklių pasidalijimui, tačiau panašu, kad vienareikšmio atsakymo nėra.

Viena vertus, Pasaulio maisto programos duomenimis kasdien su badu susiduria 821 mln. žmonių, tačiau ne todėl, kad maisto neužtektų – iš tiesų, jo pagaminama tiek, kad pakaktų išmaitinti 10 mlrd. žmonių. Didesnė problema yra ta, kad didelė dalis žmonių neturi pakankamai pinigų maistui įsigyti, taigi, kaltas netolygus išteklių paskirstymas.

Panašių klausimų kelia ir CO2 pėdsako pasiskirstymas tarp skirtingų pasaulio regionų, mat didelis gyventojų skaičius nebūtinai reiškia didelį į aplinką išmetamo CO2 kiekį. Pavyzdžiui, vienoje didžiausių pasaulio populiacijų, Kinijoje, vienam gyventojui vidutiniškai teko 6.57 metrinės tonos išmetamo anglies dvideginio. Panašų pėdsaką vidutiniškai paliko ir vienas Europos Sąjungos gyventojas (6.24 metrinės tonos), kai, tuo tarpu, didžiausią anglies pėdsaką paliekančių valstybių gyventojams, pavyzdžiui, Kataro (29,8 metrinės tonos) ar Kiurasao (25,68 metrinės tonos) teko gerokai didesnis išmetamo CO2 kiekis.

Taigi, vienareikšmiškai tvirtinti, kad svarbiausias veiksnys, prisidedantis prie klimato kaitos ir skurdo augimo, yra auganti žmonių populiacija, negalima, tačiau taip pat negalima neatsižvelgi į augantį žmonių skaičių skurdžiausiuose pasaulio regionuose.

Atsižvelgiant į tai, kokią kompleksinę temą nagrinėja Kanadoje pasirodę kampanijos „One Planet One Child“ plakatai svarbu įvertinti, kad socialiniuose tinkluose pasirodžiusios kritiškos žinutės neatskleidžia būtino konteksto, kuris padėtų suprasti populiacijos augimo problemą. „Melo detektoriaus“ vertinimu, žinutėje taip pat neteisingai įvardytas kampanijos autorių tikslas, nes organizacija „World Population Balance“ siekia ne mažinti pasaulio žmonių populiaciją, o jį subalansuoti, pažabojant gyventojų skaičiaus augimą.

  • Šaltiniai
  • worldpopulationbalance.org
  • Billboards in Vancouver Raise Awareness of Overpopulation; newswire.ca
  • New billboard campaign in Vancouver targets global overpopulation; dailyhive.com
  • Stabilising the global population is not a solution to the climate emergency – but we should do it anyway; theconversation.com
  • Zero Hunger; wfp.org
  • ‘Overpopulation’ and the environment: three ideas on how to discuss it in a sensitive way; theconversation.com
  • Can the Earth feed 11 billion people? Four reasons to fear a Malthusian future; theconversation.com
  • UN: World population expected to rise to 9.7 billion in 2050; aljazeera.com
  • Yes, (Over)Population IS a Problem!; mahb.stanford.edu
  • David Attenborough: The planet can’t cope with overpopulation; weforum.org
  • Overpopulation: Racist ‘dog whistle’ or fuel for climate crisis?; aljazeera.com