„Delfi“ portale pasirodė straipsnis, kurio antraštėje rašoma, kad trečdalis žmonių, dalyvavusių skiepų nuo koronaviruso bandymuose, atsidūrė komoje.

„Beveik trečdalis žmonių dalyvavusių skiepų nuo koronaviruso bandymuose atsidūrė komoje, tačiau skiepus vistiek planuojama naudoti masiskai.“, – skelbia suklastoto atvaizdo antraštė (kalba netaisyta). Atvaizde matyt portalo „Delfi“ logotipas, laidų vedėjo Aurimo Perednio, nufotografuoto studijoje, atvaizdas, taip pat išvardyti laidos autoriai, nurodytas laidos „Delfi Diena“ pavadinimas. Atvaizde taip pat nurodyta publikavimo data – 2020 metų rugsėjo 22 diena 18:22.

Suklastota nuotrauka

Dauguma klastotę komentavusių žmonių iš karto pastebėjo, kad nuotrauka netikra. Atlikus straipsnio tokia antrašte paiešką paieškos sistemoje nieko panašaus nebuvo įmanoma aptikti.

Štai kokie požymiai rodo, kad nuotrauka yra netikra:

1. Nė vienoje paieškos sistemoje neįmanoma aptikti straipsnio tokia antrašte;
2. Net ir neatlikus detalios atvaizdo paieškos, internete galima paieškoti laidos, kuri sutaptų su atvaizde nurodyta data. Tokiu metu portale „Delfi“ iš tiesų publikuotas laidos „Delfi diena“ įrašas. Straipsnio antraštėje skelbiama: „Profesorius Usonis: tikėtina, kad pirmiausia būtų skiepijami jauni suaugusieji“. Laidos įrašas pakomentuotas (straipsnio rašymo metu, rugsėjo 25 dieną) 424 kartus, o ne 1222, kaip skelbiama suklastotoje nuotraukoje;

3. Suklastotos nuotraukos antraštėje paliktos akivaizdžios rašybos klaidos – rašoma „vistiek“, „masiskai“, antraštės pabaigoje padėtas taškas;
4. Atvaizdų paieška internete neduoda jokių tokio paties atvaizdo rezultatų.

Tikrasis straipsnis

Remiantis visais šiais požymiais galima teigti, kad nuotrauka tėra klastotė.

Kodėl ši klastotė – svarbi?

Be to, kad suklastotame atvaizde imituojamas didžiausias Lietuvoje naujienų portalas, todėl netikrinantys internete matomo turinio vartotojai gali būti nesunkiai suklaidinti, pasinaudojus žinomos žiniasklaidos priemonės vardu, svarbu ir tai, kokią žinutę transliuoja jos kūrėjai.

Melagingoje antraštėje tvirtinama, esą nuo COVID-19 vakcinos bandymų trečdalis žmonių atsidūrė komoje.

Ši informacija – melas, formuojantis neigiamą skaitytojų nusistatymą prieš vakcinas ir keliantis nepagrįstą baimę.

Iš tiesų visame pasaulyje atliekami kruopštūs vakcinos nuo naujojo koronaviruso bandymai. „Melo detektorius“ jau rašė apie pagrindines vakcinų bandymų fazes ir ko tikimasi pasiekti kiekviena iš jų.

Žiniasklaidoje plačiai nuskambėjo tik vienas neįprastas atvejis, susijęs su Oksfordo universiteto kuriama vakcina. Kaip rugsėjo 8 dieną pranešė „New York Times“, vienam iš „AstraZeneca“ kartu su Oksfordo universitetu kuriamos vakcinos bandymų savanoriui diagnozuotas skersinis mielitas – neurologinė liga, sukelianti nugaros smegenų uždegimą.

Iš karto po to „AstraZeneca“ vacinos bandymai, vykdomi Jungtinėse Amerikos Valstijose laikinai nutraukti. Kaip rugsėjo 20 dieną informavo „Reuters“, iki šiol bandymai dar nebuvo atnaujinti.

  • Šaltiniai
  • Google Reverse Image Search
  • Google search
  • AstraZeneca Pauses Vaccine Trial for Safety Review; nytimes.com
  • AstraZeneca says COVID-19 vaccine trial in U.S still on hold; reuters.com