Ne kartą pseudomokslo naujienas paskelbęs internetinis puslapis healwithlifestyle.com rugpjūčio 17 dieną publikavo straipsnį, kuriame teigiam, kad druska yra nuodinga. Straipsnyje yra išdėstyti faktai, kurie neva tai įrodo, kad druskos negalima vartoti. Tačiau tekste yra iškraipomi moksliniai faktai.

Melaginga informacija

Melas

Kaip tikriausiai žinoma, valgomoji druska yra natrio chloridas (NaCl). Straipsnyje teigiama, kad natrio chloridą sudaro du elementai – natris ir chloridas. „Yra daug nuodingų gaminių, kuriuose taip pat yra natrio, pavyzdžiui, natrio fluoracetatas (žiurkių nuodai), natrio hidroksidas (šarmas) ir natrio hipochloritas (baliklis). Laimei, mes neturime įpročio apipurkšti savo maistą šiais nuodais, kad aprūpintume savo organizmą jam reikalingu natriu. Bet, deja, mes darome išimtį natrio chloridui“, – rašoma straipsnyje. Šis argumentas yra vienas iš pagrindinių, kuriuo bandoma įrodyti, kad druska – nuodai.

Druska yra nuodinga.
healwithlifestyle.com

Tačiau šis teiginys yra klaidingas. Šį teiginį Delfi padeda paneigti KTU Cheminės technologijos fakulteto mokslininkas docentas Egidijus Griškonis, o jam padėjo jo dukra – KTU gimnazijos abiturientė Justė Griškonytė. Pateikiame mokslininko paaiškinimą:

„Taip mąstant, galime sakyti, kad mes patys esame sau nuodai, nes žmogaus kūną sudaro apie 65 proc. deguonies, kuris įeina į labai daug nuodingų medžiagų. Vienos iš tokių medžiagų yra straipsnyje minimi natrio hidroksidas (NaOH) ir natrio hipochloritas (NaOCl). Nepamirškime, kad mes dar ir kvėpuojame „nuodais“, nes ore yra net 21 proc. (tūrio) deguonies, kurį mūsų kūnas „pasisavina“.

Tiesa, deguonis yra gyvybiškai svarbus, mūsų kūnuose vykstančioms reakcijoms ir procesams. Vos po 4 minučių be deguonies mūsų smegenys ima merdėti ir tai nėra atstatoma. Apskritai, yra aibė junginių, į kurių sudėtį įeina deguonis, ir kurie yra mums tikrai toksiški (pvz. gan „paparasti“ junginiai – anglies monoksidas arba smalkės CO, azoto dioksidas NO2). Lygiai taip pat yra ir „nekaltų“ arba naudingų junginių, tokių kaip vanduo H2O ar daugelyje augalinės kilmės produktų esantys angliavandeniai.

Konkrečiau kalbant apie valgomąją druską, reikia pabrėžti, kad tiek ją sudarantys natrio jonai, tiek chlorido jonai yra labai svarbus mūsų organizmui. Apibendrintai skaičiuojant, apie 0,4 proc. mūsų kūno masės sudaro natrio chloridas. Taigi 70 kilogramų sveriančio žmogaus organizme tai sudarytų daugiau nei ketvirtadalį kilogramo, tiksliau apie 280 gramų. Natrio jonai labai svarbūs natrio ir kalio jonų siurbliui, kurio dėka yra perduodami nerviniai impulsai. Didelis natrio jonų trūkumas gali baigtis priepuoliais, koma ar net mirtimi. Chlorido jonai padeda reguliuoti skysčių kiekį ląstelių viduje ir išorėje, o taip pat padeda palaikyti reikiamą kraujo tūri, kraujo spaudimą ir tinkamą kūno skysčių pH.

Kitas pavyzdys būtų iš tų pačių cheminių elementų – vandenilio ir deguonies – sudaryti junginiai: divandenilio oksidas arba vanduo H2O ir divandenilio dioksidas arba vandenilio peroksidas H2O2.

Niekas turbūt neabejoja vandens „nekaltumu“. Nors nesaikingai geriant vandenį (gryną, ne mineralinį) galima taip pat sunegaluoti. Per didelis išgerto vandens kiekis apsunkina inkstų darbą. Nesaikingai ir nuolatos piktnaudžiaujant vandeniu taip labai praskiedžiami organizmo elektrolitai. Dėl to gali sutrikti raumenų funkcija, pablogėti nervų sistemos darbas (nervinių impulsų perdavimas).

Kalbant apie vandenilio peroksidą – tai stiprus oksidatorius. Jau nekalbant apie visiškai gryną vandenilio peroksidą, 30 proc. koncentracijos vandenilio peroksido vandeninis tirpalas, technikoje vadinamas perhidroliu (https://www.lietuviuzodynas.lt/terminai/Perhidrolis ), oksiduodamas ardo daugelį medžiagų (ypač gyvūninės ir augalinės kilmės organines medžiagas), patekęs ant odos gali sukelti stiprius odos pažeidimus. Dėl pastarųjų savybių tik labai praskiesti vandenilio peroksido tirpalai (iki 3 proc.) yra naudojami kaip santykinai saugi odos ir žaizdų dezinfekcinė bei balinanti priemonė (pvz. pašalina kraujo dėmes iš drabužių bei kitų audinių).

Pastarojo meto COVID-19 pandemijos metu visuotinai naudojamose alkoholiniuose dezinfekcijos skysčiuose (tirpaluose) taip pat yra 0,5–1 proc. vandenilio peroksido. Anksčiau plaukų balinimui buvo naudojamas 5–10 proc. vandenilio peroksido tirpalas (iš čia kilęs posakis „peroksidinė blondinė)“.

Ar druską reikia vartoti?

Kaip jau galima suprasti – druska nėra nuodai. Kaip jau paaiškino doc. E. Griškonis – druska yra svarbi mūsų organizmui. Tačiau mokslininkų bendruomenėje būta daug diskusijų apie druskos vaidmenį mūsų dietoje. Buvo net siūlymų visai atsisakyti druskos, kaip raginama daryti ir melagingos informacijos turinčiame tekste. Tad kaip yra iš tiesų?

Sveikatos priežiūros specialistai kelis dešimtmečius ragina žmones mažinti suvartojamos druskos kiekį. Teigiama, kad per dieną turėtumėte suvartoti ne daugiau kaip 2300 mg natrio, geriausia – dar mažiau.

Tai sudaro maždaug vieną arbatinį šaukštelį arba 6 gramus druskos (tai yra 40 proc. natrio, taigi natrio gramus padauginkite iš 2,5). Tačiau maždaug 90 proc. JAV suaugusiųjų vartoja daug daugiau nei nurodo sveikatos specialistai.

Teigiama, kad valgant per daug druskos padidėja kraujospūdis, todėl padidėja širdies ligų ir insulto rizika.

Tačiau kyla rimtų abejonių, paremtų moksliniais tyrimais, dėl natrio ribojimo mūsų mityboje. Tyrimai nustatė, kad apribojus druskos vartojimą, kraujospūdis šiek tiek sumažėja. Tačiau nėra tvirtų įrodymų, kad sumažėjęs druskos suvartojimas būtų susijęs su mažesne širdies priepuolių, insultų ar mirties rizika.

Taip pat buvo nustatyta, mažai druskos turinti dieta yra susijusi su didesniu MTL ir trigliceridų kiekiu bei padidėjusiu atsparumu insulinui – tai gali padidinti mirties nuo širdies ligų, širdies nepakankamumo ir 2 tipo diabeto riziką.

Tačiau keli stebėjimo tyrimai susiejo didelį druskos vartojimą su padidėjusia skrandžio vėžio rizika. Tai gali sukelti keli veiksniai.

Kitaip pasakius: mažai druskos turinti dieta yra kenksminga sveikatai, daug drusko turinti dieta – taip pat yra kenksminga sveikatai. Iš savo mitybos druskos nereikėtų išbraukti, tačiau nereikėtų ir jos vartoti per daug.

Šaltiniai:

  • https://www.uofmhealth.org/health-library/hw6323#:~:text=Chloride%20is%20one%20of%20the,pH%20of%20your%20body%20fluids.
  • https://medlineplus.gov/ency/article/000013.htm#:~:text=Time%20is%20very%20important%20when,are%20available%20for%20home%20use.
  • https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/hyponatremia/expert-answers/low-blood-sodium/faq-20058465#:~:text=Low%20blood%20sodium%20is%20common,seizures%2C%20coma%20and%20even%20death.
  • https://www.sciencefocus.com/the-human-body/how-much-salt-is-in-a-human-body/#:~:text=The%20human%20body%20contains%20many,sodium%20chloride%20%E2%80%93%20around%2040%20teaspoons.
  • https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC7262503/
  • https://www.healthline.com/health/how-much-water-can-kill-you#how-much-is-too-much
  • https://www.healthline.com/health/hyponatremia
  • https://www.healthline.com/nutrition/salt-good-or-bad
  • https://www.who.int/nutrition/publications/guidelines/sodium_intake_printversion.pdf
  • https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/20089546/
  • https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/22854410/
  • https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/8613190/
  • https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/23558162/
  • https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/25519688/
  • https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/9519949/
  • https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/21289228/
  • https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/12535503/
  • https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/16490476/
  • https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/21731062/
  • https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/21036373/
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (37)