„Facebook“ socialiniame tinkle pasidalinta žinutėmis apie virusus ir ligas, kurioms nėra jokio mokslinio pagrindo.
Vienoje žinutėje lietuvių kalba tvirtinama, esą „virusai yra detoksifikacijos mechanizmo dalis ir jie nesukelia ligu (organizmas pats pasigamina virusa, kai nebegali pasalinti ju savo jegomis)“ (kalba netaisyta).
Kitoje žinutėje dalijamasi nuotrauka, kurioje anglų kalba aiškinama, esą virusai ir ligos neegzistuoja, tai – tik farmacininkų plano kontroliuoti žmoniją dalis, o taip vadinamus virusus iš tiesų gamina žmonių kūnai.
Kas iš tiesų yra virusai?
Medicinos mokslų bibliotekoje patalpintoje knygoje rašoma, kad virusai yra maži parazitai, negalintys daugintis savarankiškai (nors gyvais organizmais juos pavadinti sunku, tikslesnis apibūdinimas būtų tiesiog informacijos nuotrupos). Viskas pasikeičia, kai virusas patenka į gyvybingą ląstelę, kurios dauginimosi mechanizmą pajungia savo naudai – kad galėtų daugintis pats. Dauginimasis – vienintelis viruso tikslas.
Viruso paviršių sudaro daug vienos rūšies baltymo kopijų, kurios susijungia su receptoriaus baltymų kopijomis ląstelėje šeimininkėje. Į ląstelę-šeimininkę virusas įterpia savo genetinę medžiagą, priversdamas ląstelę gaminti virusus, kol galiausiai viruso pažeista ląstelė žūsta.
Vėlesnėje viruso dauginimosi fazėje jis patenka į kraują, tuomet užsikrėtusiam žmogui pasireiškia ligos simptomai – galvos skausmas, šaltkrėtis.
Virusai egzistuoja beveik visose ekosistemose ir yra laikomi gausiausiu biologiniu vienetu planetoje – jie gali užkrėsti gyvūnus, augalus, grybus ir netgi bakterijas, o dėl savo negebėjimo savarankiškai daugintis jie įgijo parazitų pavadinimą. Mokslininkai sako, kad jei virusai, egzistuojantys žemėje, išsirikiuotų viena linija, jie ištįstų per 100 milijonų šviesmečių.
Kadangi virusai nepalieka jokių liekanų, sunku susekti jų atsiradimo istoriją, tačiau egzistuoja kelios hipotezės nusakančios, kaip atsirado virusai. Pirmoji jų teigia, kad virusai kažkada buvo nepriklausomi organizmai, kurie tapo parazitais. Bėgant laikui jie atsikratydavo tų genų, kurie nepadeda jiems parazituoti, kol galiausiai tapo visiškai priklausomi nuo kitų ląstelių.
Pasak kitos teorijos, virusai išsivystė iš DNR ir RNR atkarpų, išsprūdusių iš didesnių organizmų genų. Tokiu būdu jie tapo iš dalies savarankiškais, gebančiais keliauti nuo vienos ląstelės-šeimininkės prie kitos.
Trečioji virusų atsiradimo teorija skelbia, kad virusai išsivystė iš sudėtingų nukleorūgščių ir baltymų molekulių prieš arba tuo pačiu metu, kai Žemėje atsirado pirmosios ląstelės.
Kas ir kuri iš šių teorijų būtų teisinga, mokslui žinoma informacija apie virusus paneigia internautų teiginius, esą virusai neegzistuoja iš viso arba organizmas jų pasigamina pats tam, kad apsivalytų. Iš tiesų virusai – genetinės medžiagos dalelės, negebančios daugintis savarankiškai ir parazituojančios kituose organizmuose. Iš dalies galima teigti, kad žmogaus kūnas virusų pasigamina pats, bet tik tada, kai virusai iš aplinkos patenka į žmogaus organizmą, susilieja su sveikomis ląstelėmis ir jų dauginimosi mechanizmus pajungia naujų virusų gamybai.
- Šaltiniai
- What Are Viruses?; livescience.com
- Are Viruses Alive?; scientificamerican.com
- Section 6.3Viruses: Structure, Function, and Uses; ncbi.nlm.nih.gov
- What to know about viruses; medicalnewstoday.com
- What is a virus? How do they spread? How do they make us sick?; theconversation.com
- Microbiology by numbers; nature.com
- What Are Viruses and How Do They Work?; now.tufts.edu