Ar veido apsauginių kaukių dėvėjimas išties būtinas? Tokios diskusijos prasidėjo dar pačioje koronaviruso pandemijos pradžioje, kai nebuvo pakankamai tyrimų, įrodančių tokių priemonių naudą. Vėliau daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuvoje rekomendacijos pasikeitė – kaukės tapo rekomenduojamomis, o karantino metu ir privalomomis.

Tokiomis jos lieka ir šiuo metu, mat blogėjant epidemiologinei situacijai specialistai rekomendavo grąžinti privalomą kaukių dėvėjimą parduotuvėse, uždaruose renginiuose, kitose vietose. O ši rekomendacija virto įsakymu ir įsigaliojo liepos pabaigoje.

Vis dėlto kaukių dėvėjimo priešininkai ne tik nerimsta, bet ir bando įtikinti, kad kaukių dėvėjimas esą yra ne tik žalingas žmonių sveikatai, bet ir reiškia kadaise juokeliu laikytą tariamo mokesčio įvedimą.

Kas melas


Rugpjūčio 3-ąją feisbuke pasirodė vienos aktyvios koronaviruso pandemijos grėsmę neigiančios aktyvistės įrašas apie kaukių dėvėjimą. Įrašas greitai paplito po feisbuką ir susilaukė virš 760 pasidalijimų, šimtų komentarų bei virš 115 tūkst. peržiūrų.

Įrašo autorė ne šiaip bandė įtikinti, kad kaukių dėvėjimas esą yra prievarta prieš laisvo žmogaus valią, mat „kiekvienas žmogus turi teisę pats nuspręsti kaip jis saugosis pats ir kaip jis nori prisidėti prie bendros visuomenės gerovės“, bet ir pažėrė visuomenę klaidinančių, jau paneigtų teiginių.

Veido kaukės KENKIA sveikatai. Kaukės TRUKDO kvėpuoti, kaukės TRUKDO gauti pakankamą kiekį DEGUONIES, kuris yra mums būtinas ir reikalingas, kad būtume SVEIKI. Versti žmones žaloti savo sveikatą ir už tai, kad jie nori gyventi SVEIKAI ir NORI KVĖPUOTI LAISVAI, grasinti baudomis yra sveiko proto ir laisvo žmogaus teisės į sveikatą ribų peržengimas. Aš manau, kad tai yra masinis (daug didesnio masto nei visa pandemija) žmonių sveikatos žalojimas valstybiniu ir pasauliniu mastu

“, – tikino įrašo autorė.

Tai nėra originali ar rugpjūtį jos sugalvota mintis. Kalbos apie tariamą veido kaukių žalą sklinda mažiausiai nuo liepos.

„Tinkamai dėvimos kaukės ir juose esančios medžiagos netrikdys jūsų kvėpavimui. Kvėpavimo sutrikimai yra ženklas, kad jūsų kūnui nepakanka deguonies, tai yra hipoksija (deguonies badas)“, – teigiama BBC straipsnyje, kuriame paneigiama kaukių dėvėjimo žala. Straipsnis paremtas specialistų išvadomis.

„Plonas popieriaus ar medžiagos sluoksnis kaukės neprives iki hipoksijos. Chirurgai operuoja valandų valandas dėvėdami tokias kaukes. Jie neturi tokių problemų“, – pažymėjo profesorius Keithas Nealas, infekcinių ligų ekspertas. PSO taip pat pažymėjo, kad ilgalaikis medicininių kaukių naudojimas, jei jos dėvimos teisingai, nesukelia deguonies trūkumon ar apsinuodijimo CO2“.

Galiausiai kaukių dėvėjimo priešininkų argumentus klaidingais įvardijo ir mitus išsklaidęs Amerikos plaučių asociacijos pulmonologas Davidas G. Hillas. Ar kaukės sukelia deguonies trūkumą?

„Absoliučiai ne. Mes dėvime kaukes ligoninėse visą dieną. Kaukės sukurtos kvėpuoti pro jas ir nėra jokių įrodymų, kad trūktų deguonies. Yra tam tikrų įrodymų dėl ilgalaikio N-95 tipo respiratoriaus naudojimo tiems pacientams, kurie jau serga plaučių ligomis ir tai gali sukelti anglies dvideginio padidėjimą kūne“, – pažymėjo ekspertas.

Lietuvoje specialistai yra ne sykį pažymėję priežastis, kodėl yra reikalingos kaukės ir nuo ko jos apsaugo. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas Saulius Čaplinskas atkreipia dėmesį, kad kaukes dėvėti naudinga ir sveikiems žmonėms, nes jos sukuria „tam tikrą barjerą“, kai kontaktuojama su sergančiuoju.

Paklaustas, kodėl dar pandemijos pradžioje viešojoje erdvėje tiek Lietuvoje, tiek užsienyje buvo aiškinama, jog sveikų žmonių kaukės neapsaugo, todėl jų dėvėti nereikia, S. Čaplinskas teigė manantis, kad tai buvo susiję „su apsaugos priemonių trūkumu ir nežinojimu“. „Galbūt žmonės taip kalbėjo bijodami, kad nekiltų didžiulis ažiotažas ir netrūktų tų kaukių tiems, kam jų labiausiai reikia, arba jie taip kalbėjo turėdami per mažai žinių. Sunku pasakyt, o galbūt ir vienas, ir kitas“, – BNS sakė ULAC vadovas.

„Net dvi rimtos publikacijos dviejuose geriausiuose pasaulio medicinos žurnaluose „Science“ ir „The Lancet“ patvirtino tą patį – kaukės saugo nuo COVID-19 infekcijos“, – dar birželį teigė ir šeimos gydytojas, Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Kasiulevičius.

„Dabar jau pakanka ir mokslinių tyrimų, kurie įrodo kaukių efektyvumą“, – pridūrė jis. Apie tai, jog kaukės neapsaugo, kovo pradžioje yra sakęs ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

„Nieko jos nesprendžia, nerekomenduojama jų naudot, nes neapsaugo jos, aš galiu dar kartą pakartoti“, – tuomet aiškino jis. Ilgą laiką masiškai kaukių dėvėti nebuvo rekomendavusi ir Pasaulio sveikatos organizacija, bet birželio pradžioje savo poziciją pakeitė. Lietuvoje nuo šeštadienio nesilaikantiems reikalavimo dėvėti kaukes gali grėsti ir administracinė atsakomybė nuo 500 iki 1,5 tūkst. eurų.

Tokios baudos ir kelia didžiausią koronaviruso grėsmės neigėjų nepasitenkinimą. Esą taip varžomos žmonių laisvės ir teisės. Tačiau sprendimai dėl kaukių ir kitų apsaugos priemonių dėvėjimo priimti vadovaujantis konkrečiais teisės aktais.

Būtent įstatymai yra aukščiausią teisinę galią turintis teisės aktai, priimti Lietuvos Respublikos Seimo arba tautos referendumu, formuluojantys bendrąsias teisės normas, skirtas svarbiausiems žmonių santykiams reguliuoti, turintys aukščiausią juridinę galią.

Įstatymas laikomas pagrindiniu teisės šaltiniu. Tuo metu poįstatyminiai aktai, tokie, kaip vyriausybės nutarimai, priimami įstatymo pagrindu, juos sukonkretina ir užtikrina jų vykdymą. Poįstatyminis aktas negali prieštarauti įstatymams.

Tačiau ar vyriausybės kovo 14 d. priimtas nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ bei jo atnaujintos redakcijos neturi teisinės galios ar pažeidžia žmonių teises bei laisves?

Nuo vasario 26-osios Lietuvoje įvesta ekstremalioji padėtis, kai šalyje dar nebuvo patvirtintas nė vienas koronaviruso atvejis. Vis dėlto tai leido vyriausybei be atskirų įstatymų taikyti tokias priemones, kaip karantinas.

Kaip Vilniaus universiteto Teisės fakulteto specializuotame teisės žinių portale tikina teisės profesorius Egidijus Šileikis, Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (TAR, 2020-5466) grindžiamas dviejų įstatymų nuostatose (Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme, taip pat Civilinės saugos įstatyme) įtvirtintais Vyriausybės įgaliojimais. Todėl jis atitinka Konstituciją (nebent Konstitucinis teismas išaiškintų kitaip – kol kas niekas dėl karantino teisėtumo nesikreipė į KT). Vis dėlto įrašo autorė, vadovaudamasi klaidingomis prielaidomis apie neva žalingas kaukes ne šiaip žarstėsi nepagrįstais kaltinimais, bet ir klaidingai prilygino baudas mokesčiams.

„Tai jau yra oficialu, ORAS APMOKESTINTAS – šiandien jei nori kvėpuoti laisvai ir gauti reikiamą deguonies kiekį, kad išliktum SVEIKAS, turi susimokėti – už vieną kartą mažiausiai 250 EUR.“, – teigė įrašo autorė. Mokesčiai ir baudos, nepaisant to, kad gali paplononti kiekvieno piliečio kišenę, nėra tapatūs dalykai. Vienokius ar kitokius mokesčius turėtų mokėti visi be išimties.

Valstybinės mokesčių inspekcijos puslapyje pažymima, kad „ Mokesčiai yra pagrindinis valstybės pajamų formavimo būdas. Lietuvos Respublikos Konstitucija nustato, kad mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Todėl mokestį, kaip prievolę valstybei gali nustatyti tik atitinkami mokesčių įstatymai“

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnyje nurodoma, kas yra bauda – jos gali sulaukti tik tam tikrais atvejais, t.y. prasižengus.

47 straipsnis. Bauda

1. Bauda yra piniginė bausmė, teismo skiriama šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais.
2. Bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais.
3. Nustatoma bauda:
1) už baudžiamąjį nusižengimą – nuo 15 iki 500 MGL dydžio;
2) už nesunkų nusikaltimą – nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio;
3) už apysunkį nusikaltimą – nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio;
4) už sunkų nusikaltimą – nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio;
5) už neatsargų nusikaltimą – nuo 20 iki 750 MGL dydžio.
4. Juridiniam asmeniui nustatoma nuo 200 iki 100 000 MGL dydžio bauda.
5. Baudos dydis už padarytą nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje nenurodomas. Jį nustato teismas, skirdamas bausmę.
6. Už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytas nusikalstamas veikas skiriama bauda negali būti mažesnė negu nustatyto nusikalstamos veikos dalyko, kaltininko padarytos turtinės žalos arba kaltininko gautos ar siektos gauti turtinės naudos sau ar kitam asmeniui dydis. Kai yra keli baudos dydžio apskaičiavimo kriterijai, skiriamos baudos dydis apskaičiuojamas pagal tą, kurio vertė, išreikšta pinigais, yra didžiausia. Kai bauda skiriama vadovaujantis šioje dalyje nustatytomis taisyklėmis, galutinė teismo paskirta bauda už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytas nusikalstamas veikas gali viršyti šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus maksimalius baudos dydžius, tačiau negali būti mažesnė negu šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyti minimalūs baudos dydžiai.
7. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.
8. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
KEISTA:
2019 06 27 įstatymu Nr. XIII-2263 (nuo 2019 07 06)
(TAR, 2019, Nr. 2019-11177)

Baudos už nusižengimus karantino metu taikomos tokiu pačiu principu, kaip ir baudos už, pavyzdžiui, kelių eismo taisyklių pažeidimus. Greitį gerokai viršijęs ir grėsmę savo bei kitų žmonių gyvybėms sukėlęs kelių erelis taip pat gali argumentuoti, kad jis pasirinko tokį greitį, kokį norėjo ir niekas esą negali varžyti jo laisvo pasirinkimo, tačiau galiojančios kelių eismo taisyklės, jas įtrvirtinantys teisės aktai nenumato tokių išimčių, kai sukeliama grėsmė kitų eismo dalyvių saugumui. Baudos ir jų sąlygos numatytos Administracinių pažeidimų kodekso 526 straipsnyje.

Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymas ar pažeidimas

1. Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymas ar pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo keturiolikos iki trisdešimt eurų ir įspėjimą arba baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trisdešimt iki šešiasdešimt eurų.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo trisdešimt iki keturiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.

3. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.

Taigi, teiginiai, kad valdžia apmokestino orą, o kaukės kenkia sveikatai yra klaidingi.

Šaltiniai


Coronavirus: 'Deadly masks' claims debunked

FACT: The prolonged use of medical masks when properly worn, DOES NOT cause CO2 intoxication nor oxygen deficiency

Fact check: False and misleading information in post listing ‘dangers’ of face masks

From the Frontlines: The Truth About Masks and COVID-19

Viską pakeitė naujos žinios apie koronavirusą: nauji moksliniai tyrimai įrodė, kiek naudingos kaukės

Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 47 straipsnis. Bauda

Apie VMI Mokesčiai

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas 526 str.