Piktybiniai augliai, vėžys, nėra šių laikų liga. Piktybinis auglys rastas 240 mln. metų senumo dinozauro kauluose. Senovės Egiptiečiai 3000 m. prieš mūsų erą aprašė vėžį, tiesiog nenaudojo termino „vėžys“, nes jo dar nebuvo. Terminus carcinos ir carcinoma daug vėliau pirmasis panaudojo medicinos tėvu laikomas graikų gydytojas Hipokratas.

Vėžio gydymas – kompleksiškas. Vėžio pacientui jo specialistas sudaro gydymo planą, kuriuo tikimasi padėti pasveikti. Chemoterapija yra vienas iš gydymo būdų, paprastai taikomas sunkesne forma sergantiems ligoniams. Jos tikslas – neleisti daugintis vėžinėms ląstelėms. Chemoterapija taip pat nereiškia vieno vaisto – tai gali būti skirtingi preparatai.

Sarmatas.lt autoriai, remiasi tik šaltiniais iš įvairių natūralios, alternatyvios ir homeopatinės medicinos šaltinių, kurie medikų ir mokslo bendruomenėje nepripažįstami, kurie pardavinėja „viską gydančius“ žolelių preparatus. Pavyzdžiui, Jon Barron citatos ir paskaičiavimai, J. Barron vadinamas daktaru. J. Barron neturi medicininio išsilavinimo, o turi natūralios medicinos preparatų verslą – pardavinėja maisto papildus, siūlosi jais išgydyti vėžį, ir kitas ligas. Nors paties puslapyje parašyta, kad teiginiai nebuvo patvirtinti JAV Maisto ir vaistų administracijos ir neturėtų būti priimti kaip mediko nuomonė.

Klaidinanti portale sarmatas.lt patalpinta publikacija
Foto: Ekrano nuotr.

Chemoterapijai vartojami vaistai nuolat tobulinami, tiriamas jos efektyvumas. Taip pat atliekami moksliniai tyrimai, kurie pamažu padeda suprasti, kaip skirtingos vėžinės ląstelės reaguoja ir chemoterapiją. Gydymo efektyvumas, šansai visai pasveikti ir išgyventi priklauso nuo daugybės faktorių – vėžio formos ir stadijos, agresyvumo, paplitimo, paciento sveikatos būklės (pvz., lėtinių ligų) ir amžiaus, alergijų ir medikamentų toleravimo, organų funkcijų ir t. t. Mokslininkų ir medikų bendruomenėje nuolat vyksta diskusijos, kurių metu aptariami naujausi duomenys, tyrimai ir jų rezultatai. Ypatingai daug dėmesio susilaukia nauji medikamentai – jų efektyvumas, metodologija (t. y., ar užtenka duomenų, kad medikamentas ar naujas metodas yra saugus ir nesukels prastesnių pasekmių negu liga).

Tačiau nėra svarių mokslinių įrodymų, kad chemoterapija yra neefektyvi, todėl šis metodas taikomas visame pasaulyje, kurį pripažįsta tiek Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), tiek oficialios pasaulio vėžio asociacijos ir pan. Tiesa, atsiranda vis daugiau duomenų, kuriems vėžiams chemoterapija yra efektyviausia, o kuriems pacientams geriau taikyti kitus metodus – tai padeda medikams tiksliau paskirti gydymą.

Sarmatas.lt publikacijoje skambiems teiginiams naudojama tik viena analizė, kuri buvo publikuota 2004 m. Joje autoriai teigia, kad po chemoterapijos išgyvenamumas padidėja 2–5 proc. Remiantis šiuo vieninteliu 16 m. senumo straipsniu, medikai kaltinami melu, prastais skaičiavimais ir pan.

Tačiau, remiantis naujausiais duomenimis iš Amerikos vėžio asociacijos, nuo 1991 m. iki 2017 m. mirštamumas nuo vėžio krito per 29 proc., vien per metus (2016–2017 m.) kritimas buvo 2.2 proc. Tai siejama su tobulėjančiais ne tik gydymo (kartu – ir chemoterapijos), bet ir diagnostikos būdais – nes kuo anksčiau atrandamas vėžys, tuo didesnis šansas išgyti ir išgyventi.