Daugumos žmonių kūnai yra užteršti sunkiaisiais metalais nuo vakcinų, toksinais ir tt... O kur dar geriamajame vandenyje esantis toksiškas fluoras, chloras, kurie trikdo kankorėžinės liaukos veiklą, nes būtent ji atsakinga už sąmonės perėjimą į aukštesnius vibracijų lygius… <...> jeigu kraujas užterštas toksinais, tai reiktų gerti distiliuotą vandenį, kadangi jis yra tuščias ir į save viską traukia...jį geriu jau 3 metai...

„Facebook“ platformoje plinta įrašas, kuriame teigiama, kad distiliuotas vanduo gali būti vaistas nuo visų ligų. Manoma, kad jis padeda išvalyti iš organizmo visus susikaupusius toksinus ir yra pats sveikiausias žmogaus organizmui.

„Daugumos žmonių kūnai yra užteršti sunkiaisiais metalais nuo vakcinų, toksinais ir tt... O kur dar geriamajame vandenyje esantis toksiškas fluoras, chloras, kurie trikdo kankorėžinės liaukos veiklą, nes būtent ji atsakinga už sąmonės perėjimą į aukštesnius vibracijų lygius…“, – rašoma įraše.

Klaidinanti internete patalpinta žinutė
Foto: Ekrano nuotr.

Siūloma atsikratyti visų šių problemų, geriamąjį vandenį pakeičiant distiliuotu. Pasak įrašą rašiusio asmens, „kraujas užterštas toksinais, tad reikėtų gerti distiliuotą vandenį, kadangi jis yra tuščias ir į save viską traukia” bei yra geras detoksikatorius.

Tad metas išsiaiškinti, ar tikrai vakcinos kelia tiek daug žalos ir ar geriamajame vandenyje esantis fluoras bei chloras turi tiek toksiškų savybių, jog jį reikėtų pakeisti distiliuotu vandeniu.

Kaip veikia vakcinos?

Baimindamiesi dėl vakcinų keliamos žalos, prieš skiepus nusitaikę asmenys įsitikinę: vakcinose gausu sunkiųjų metalų, kurie kenkia žmogaus organizmui. Pagrindiniai metalai, dėl kurių labiausiai nerimaujama – aliuminis ir gyvsidabris.

Pirmiausia, kas yra toji vakcina ir kaip ji veikia?

Norint nesusirgti vienomis ar kitomis ligomis, rekomenduojama skiepytis, kad organizmas įgautų atsparumą, t. y. imunitetą konkrečioms ligoms. Įgyti imunitetą žmogus gali dviem būdais: susirgęs arba pasiskiepijęs.

Pirmuoju būdu virusai patenka į žmogaus kūną, o jo imuninė sistema pradeda su jais kovoti ir gaminti antikūnus, kurie padės išvengti ligos pasikartojimo.

Antrasis būdas – vakcina. Tai – tos pačios mažos virusų dalelės, tačiau šį kartą – jos inaktyvuotos arba pašalintas viruso virulentiškumas. Žmogui suleidus vakciną, jo imuninė sistema aptinka šiuos virusus ir pradeda gaminti tuos pačius antikūnus, kurie gaminasi pirmuoju būdu.

Abiem atvejais žmogaus organizmas gamina antikūnus prieš infekciją. Tačiau vakcinos šiuo atveju pranašesnės – žmogus nesuserga, nes jo organizmas turi susidoroti tik su neaktyviu virusų fragmentu, kuris nesukelia ligos požymių.

Foto: PA / Scanpix

Tačiau daugumą šiandien vartojamų vakcinų sudaro labai maži virusų komponentai, tokie kaip jų baltymai, o ne visas virusas ar bakterijos. Taip nutiko dėl to, kad antigenų (bakterijų ir virusų) kiekis laikui bėgant mažėjo, tad mokslininkams teko surasti būdų, kaip vakcinas išlaikyti tokias pat efektyvias, tačiau suvartojant mažesnį kiekį antigenų.

Pavyzdžiui, raupų vakcina anksčiau turėjo 200 baltymų antigenų, o kokliušo vakcina turėjo apie 3000. Šiuolaikinės vakcinos turi tik apie 130 antigenų.

Būdas, padėjęs vakcinas paversti efektyvesnėmis – adjuvantai. Tai – pagalbinės medžiagos, padedančios organizmui sukurti pakankamai stiprų imuninį atsaką, kad apsaugotų žmogų nuo ligos, nuo kurios skiepijamasi. Minėtieji sunkieji metalai būtent ir yra tie adjuvantai, kurie naudojami vakcinose.

Aliuminis

Vienas iš adjuvantų – aliuminis. Tačiau, ar aliuminis, esantis vakcinose, saugus?

Tai – labiausiai Žemėje paplitęs sunkusis metalas, o jo gausu vandenyje, ore ir netgi maiste. Vadinasi, mes visi kasdien valgome aliuminį. Štai, pavyzdžiui, kūdikiai gauna didesnį kiekį aliuminio iš motinos pieno nei jo yra vakcinose. Tačiau abiem atvejais – tai tik labai mažos dozės, kurios neturi poveikio sveikatai.

Yra žinoma, jog rekomenduojama paros norma – 25 mikrogramai aliuminio. Verta paminėti, kad žmogus reguliariai suvartoja kur kas daugiau aliuminio. Svarbu atsižvelgti ir į tai, jog vakcinų injekcijos leidžiamos po oda, o ne į kraują. Tad po kelių dešimtmečių naudojimo ir tyrimų, nėra rimtos priežasties manyti, kad mažos aliuminio dozės, naudojamos vakcinose, yra pavojingos.

Gyvsidabris

Kitas adjuvantas – metalas gyvsidabris. Vakcinose buvo naudojamas timerosalis – gyvsidabrio turintis konservantas. Jis yra organinis junginys, kurio sudėtyje yra gyvsidabrio atomų, panašiai kaip hemoglobine yra geležies atomų.

Timerosalis – etilo gyvsidabrio junginys (gyvsidabris, prijungtas prie dviejų anglies atomų). Jis neretai painiojamas su metilo gyvsidabriu (gyvsidabris, prijungtas prie vieno anglies atomo). Pastarasis kaupiasi vandenyje ir žuvyse bei gali sukelti sveikatos sutrikimų. Tačiau etilo gyvsidabris – visai kitas junginys, kuris nėra toksiškas.

Timerosalis vakcinose buvo naudojamas kaip konservantas, turintis apsaugoti vakciną nuo bakterijų, kurios gali patekti į ją, kai prieš skiepijant atidaromas preparato buteliukas. Tačiau, jo naudojimas nuo 2001-ųjų metų daugelyje vakcinų, išskyrus vakciną nuo gripo, buvo sustabdytas dėl neigiamos visuomenės nuomonės.

Chemikalai vandenyje

Dažnai baiminasi dėl fluoro ir chloro junginių, esančių geriamajame vandenyje. Dažniausiai žmonės, nerimaujantys dėl šių cheminių medžiagų, bijo gerti vandenį iš čiaupo, mat jų įsitikinimu, ten minėtųjų toksinų daugiausia.

Vandens kokybei įtakos gali turėti vidaus tinklų būklė, vandens vartojimo intensyvumas ir vandens temperatūra. Tad neretai vartotojas nėra užtikrintas, ar geria kokybišką vandenį. Tačiau, nuolat tikrinama vandens kokybė ir matuojamos toksiškų medžiagų normos padeda užtikrinti vandens kokybę. Vis tik, jei šių medžiagų vandenyje yra per daug – ilgainiui tai gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.

Štai fluoras – druskų mineralas, randamas jūroje ir gėlame vandenyje. Jis labai svarbus dantų sveikatos būklei palaikyti – padeda išvengti ar sulėtinti dantų ėduonies ir ertmių atsiradimą. Jis ypač naudingas vaikams. Visgi, jis turi ir neurotoksininių savybių, kas reiškia, jog suvartojant dideles dozes jis pasižymi neigiamu poveikiu nervų sistemai ir gali sukelti dantų spalvos pasikeitimus, skydliaukės ir kaulų sutrikimus.

Be to, dėl sezoninių pokyčių ar aukščiau išvardintų vandentiekio problemų, svyruojantis chemikalų kiekis vandentiekio vandenyje, gali reikšti, kad fluoro kiekis gali pasiekti žalingą lygį. Ypač derėtų atsižvelgiant į tai, jog skirtingiems žmonėms reikia skirtingo fluoro kiekio, o vaikai – pažeidžiamiausi.

Kitas nerimą keliantis cheminis elementas – chloras. Jis naudojamas kaip dezinfektantas, siekiant sunaikinti vandenyje esančius virusus, bakterijas ir pirmuonis, sukeliančius ligas.

Tačiau, dėl savo dezinfekuojančių savybių, jis gali sukelti sveikatos sutrikimų. Neigiamas poveikis sveikatai pasižymi kvėpavimo sistemos pažeidimais ar netgi šlapimo pūslės vėžiu. Taip pat gali sukelti skausmus krūtinėje, pasunkinti kvėpavimą ir iššaukti akių dirglumą.

Vis tik, abu cheminiai elementai vandenyje nėra pavojingi, jei yra tinkamai sureguliuotos normos. Tačiau, net jei negalime būti užtikrinti vandens kokybe, rekomenduojama gerti filtruotą vandenį. Priešingai, nei siūloma internete plintančiame įraše.

Foto: Shutterstock

Kaip rašoma vandens-filtras.lt, distiliuotas vanduo – surinkti ir atvėsinti vandens garai, kuriuose nėra jokių mineralinių medžiagų. Tokį vandenį žmogaus organizmas prastai pasisavina bei ne tik neturi jokių teigiamų savybių, o kartu ir išplauna iš organizmo visas mineralines medžiagas. Toks vanduo naudojamas akumuliatorių pildymui, degtinės gamybai.

Be to, didelė problema gali būti ir distiliuoto vandens laikymas. Kadangi tokio tipo išgrynintas vanduo gali ištraukti mineralus iš bet ko, su kuo jis liečiasi, egzistuoja didelė tikimybė, kad iš plastikinių indų, kuriuose jis dažniausiai laikomas, distiliuotas vanduo pritrauks plastiko daleles, kurios nuodingos žmogaus organizmui.

Remiantis tyrimais, jeigu organizmas negauna reikiamo kiekio mineralų bei žmogus nuolat vartoja nesubalansuotą mitybą – tai ilgainiui gali lemti rimtus sveikatos sutrikimus. Tad, patartina distiliuoto vandens vengti, o vietoje jo rinktis filtruotą. Mat šis nepašalins naudingųjų mineralų ir nesukels sveikatos sutrikimų.

Tiesa, Lietuvoje, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) teigimu, saugu vandenį gerti ir iš čiaupo. „Lietuvoje viešai tiekiamo geriamojo vandens mikrobiologinės savybės yra geros ir kokybė reguliariai tikrinama, jį galima gerti iš čiaupo nevirintą. Tais atvejais kai geriamojo vandens tiekėjai negali garantuoti, kad vanduo natūraliai švarus, geriamąjį vandenį dezinfekuoja (dažniausiai natrio hipohloritu) ir taip užtikrina vandens švarumą. Vis tik, gerti nevirintą vandenį iš čiaupo rizikinga, jei šis vanduo tiekiamas viešai iš smulkiųjų vandenviečių, ar iš privačių šulinių, kurių vandens kokybė nėra reguliariai tikrinama.“, – rašoma VMVT buklete.

  • Šaltiniai
  • Ką turime žinoti apie vandenį; Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
  • Should We Worry About Metals in Vaccines?; mcgill.ca
  • Adjuvants help vaccines work better.; cdc.gov
  • Can You Drink Distilled Water Every Day?; aquaoxwaterfilters.com
  • Chemicals in Drinking Water; vitalcaregroup.com.au
  • ADJUVANTAI; ligos.lt
  • Geriamas vanduo skirtingose formose: kokią rinksitės; vandens-filtras.lt