Vidaus ligų gydytoja dr. Carrie Madej perspėja, kad „covid-19“ vakcina nėra kažkas panašaus į tradicines vakcinas ir bus Trojos arklys, paversiantis žmogaus ląstelių linijas patentuotu turtu. Naujosiose mRNR vakcinose yra DNR pakeitimo technologija, kuri nurodo žmogaus ląsteles gaminti svetimo infekcinio organizmo savybes.
„Facebook“ platformoje pasidalinta žinutė

„Paskubomis kuriama Covid-19 vakcina keičia žmogaus DNR ir žmonės gali tapti genetiškai modifikuota nuosavybe. Naujos kartos technologija, galinti keisti žmogaus DNA (DNR) paskubomis stumiama per klinikinius tyrimus. Šis suleistas nanotechnologijomis sukurtas skystis ("vakcina") galės modifikuoti recipiento (gavėjo) DNR ir taip paversti asmenį genetiškai modifikuotu organizmu“, – tokia nerimo kupina žinute pasidalino vienas „Facebook“ vartotojas.

Pranešimo autorius savo samprotavimuose remiasi vidaus ligų gydytojos Carrie Madej teiginiais. „Vidaus ligų gydytoja dr. Carrie Madej perspėja, kad „covid-19“ vakcina nėra kažkas panašaus į tradicines vakcinas ir bus Trojos arklys, paversiantis žmogaus ląstelių linijas patentuotu turtu. Naujosiose mRNR vakcinose yra DNR pakeitimo technologija, kuri nurodo žmogaus ląsteles gaminti svetimo infekcinio organizmo savybes“, – rašoma kitoje žinutės pastraipoje.

Klaidingais Carrie Madej teiginiais dalintasi ir lietuviškose paskyrose
Foto: Ekrano nuotr.

Klaidinančiame tekste paaiškinama, esą vakcinų pagalba pakeitus žmogaus genomą, jis taps lengvai kontroliuojama skiepą kūrusios korporacijos nuosavybe.

Visa ši informacija yra klaidinanti, o C. Madej teiginius anksčiau šią savaitę jau paneigė nepriklausomi faktų tikrintojai.

Kas yra Carrie Madej?

C. Madej yra osteopatė, o jos kurtas vaizdo įrašas, kuriame moteris atskleidžia korporacijų sąmokslą paversti žmones į dirbtinio intelekto kontroliuojamus genetiškai modifikuotus organizmus įgijo staigų populiarumą socialiniuose tinkluose. „Youtube“ jos vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas 300 000 kartų, ši medžiaga taip pat paplito po „Facebook“ ir „Instagram“.

Amerikiečių Carrie Madej vaizdo įraše dalinosi klaidinančia informacija
Foto: Ekrano nuotr.

Pagrindinės moters vaizdo įraše išsakytos tezės:

  • Nuo naujojo koronaviruso turėsianti apsaugoti vakcina nėra testuojama, todėl neaišku, ar ji apskritai bus saugi
  • Ši vakcina bus kitokia nei įprastos vakcinos ir galės keisti žmogaus DNR, paversdama žmones genetiškai modifikuotais organizmais
  • Vakcinos reikia tam, kad žmonės galėtų būti kontroliuojami, pasitelkiant dirbtinį intelektą.

Nė viena šių tezių vaizdo įraše nėra pagrindžiama jokiais konkrečiais įrodymais, be to, nėra jokios informacijos, leidžiančios manyti, kad C. Madej turi kompetencijos komentuoti vakcinų ar dirbtinio intelekto tema, nes jos profesija – vidaus ligų gydytoja.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, šiuo metu yra 25 skirtingi kandidatai vakcinai nuo COVID-19 sukurti, atliekantys klinikinius bandymus. Šeši iš jų jau pasiekė trečią klinikinio testavimo fazę ir nė vienas iš minėtų kandidatų nekuria žmogaus DNR gebančios keisti vakcinos.

Vakcina nuo COVID-19 ligos, kaip ir kitos žmonėms įprastos vakcinos, bus sukurta taip, kad sužadintų žmogaus imuninį atsaką į virusą prieš jam užkrečiant organizmą.

Vienas iš kandidatų vakcinai sukurti, Oksfordo universitetas kartu su farmacijos gigante „AstraZeneca“, praėjusią savaitę džiaugėsi įkvepiančiais I/II tyrimų fazės rezultatais. Vakcinos kūrėjų teigimu, tyrimų metu buvo įrodyta, kad vakcina saugi ir sukelia stiprų imuninės sistemos atsaką. Ypač stiprus imuninis atsakas pasireiškė dvi vakcinos dozes gavusiems savanoriams. I/II fazės vakcinos testavimuose dalyvavo 1000 sveikų savanorių, kurių amžius siekia nuo 18 iki 55 metų. Oksfordo universitetui kartu su „AstraZeneca“ jau suteikta teisė vykdyti ir trečią testavimo etapą, kuris turėtų prasidėti rugpjūtį, o jame dalyvaus 30 000 žmonių. Šiuo metu vakcinos vystytojai ieško tyrime galinčių dalyvauti savanorių.

Leidimą vykdyti trečiojo etapo testus taip pat yra gavusios šios kampanijos: „Sinovac”, Uhano biologijos gaminių institutas kartu su „Sinopharm“, Beidžingo biologijos gaminių institutas kartu su „Sinopharm“, „Moderna kartu su Nacionalinių alergijų ir užkrečiamų ligų institutu ir „BioNTech“, „Fosun Pharma“ ir „Pfizer“ trijulė.

Kaip tiriamos vakcinos?

Neteisingas ir C. Madej išreikštas nuogąstavimas, esą vakcina nuo naujojo koronaviruso bus nesaugi ir nepatikrinta.

Visos vakciną kuriančios įmonės turi įveikti sudėtingus testus tam, kad įsitikintų, kad vakcina yra saugi teikti žmonėms. Pirmiausia vakcinos gamintojai vykdo testus su gyvūnais, pavyzdžiui, bezdžionėmis ar pelėmis, tam, kad įsitikintų, jog vakcina sukelia imuninį atsaką.

Asociatyvi nuotr.
Foto: Shutterstock

Sėkmingai įveikus šią fazę pradedamas pirmas klinikinių bandymų etapas. Jo metu vakcina skiriama mažam kiekiui žmonių tam, kad įsitikinti vakcinos saugumu ir nustatyti reikiamą dozę.

Pradėjus antrąjį bandymų etapą vakciną suleidžiama keliems šimtams žmonių iš skirtingų amžiaus grupių. Antrosios bandymų fazės metu įsitikinama, kad vakcina vienodai veiksminga ir saugi jaunesniems ir vyresniems žmonėms vartoti.

Trečiųjų bandymų metu tyrime dalyvauja keli tūkstančiai savanorių. Stebima, kaip organizmas reaguoja į vakciną, o gauti rezultatai lyginami su žmonių, kuriems buvo suleistas placebas, rezultatais. Tam, kad vakcina būtų pripažinta veiksminga, ji turi sukelti bent pusės tiriamųjų imuninį atsaką.

Kai visos trys tyrimų fazės baigtos, šalių atstovai vertina gautus rezultatus tam, kad nuspręstų, ar vakciną jie laiko patikima, tačiau vykstant pandemijai šis procesas gali būti paskubintas. Tam, kad vakcinos vystymas būtų skubesnis skirtingos bandymų fazės kartais maišomos tarpusavyje, pavyzdžiui, pirmas ir antras etapai vykdomi kartu.

  • Šaltiniai
  • Coronavirus Vaccine Tracker; nytimes.com
  • Coronavirus: False and misleading claims about vaccines debunked; bbc.com
  • Oxford coronavirus vaccine trial results "extremely encouraging," U.K. government says; cbsnews.com
  • Safety and immunogenicity of the ChAdOx1 nCoV-19 vaccine against SARS-CoV-2: a preliminary report of a phase 1/2, single-blind, randomised controlled trial; thelancet.com
  • DNA change, microchips: False claims made about Covid-19 vaccines on social media; hindustantimes.com
  • Coronavirus Vaccines Are Life Threatening? Don't Trust These False and Misleading Claims; ibtimes.sg
  • Fact Check: Video 'Urgent Information On Covid Vacc!ne' By Dr. Carrie Madej Is NOT All Science-Based Or Factual; leadstories.com
  • Draft landscape of COVID-19 candidate vaccines; who.int