Straipsnis, pavadintas „5G technologija ir koronaviruso indukcija į žmogaus odos ląsteles“, patekęs į Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Nacionalinės medicinos bibliotekos duomenų bazę akimirksniu sulaukė dėmesio ir gausios kritikos, o olandų mikrobiologė Elisabeth Bik, žinoma dėl savo dėl savo sugebėjimo aptikti fotomanipuliacijas moksliniuose darbuose, šį straipsnį pavadino „Blogiausiu 2020 metų darbu“.
Straipsnio kritikai pirmiausia pastebėjo tai, kad jame iškelta hipotezė neparemta jokiu konkrečiu atliktu tyrimu, o jo autorių, Massimo Fioranelli , Alireza Sepehri, Maria Grazia Roccia, Mohammad Jafferany, Olga Yu. Olisova, K.M. Lomonosov ir Torello Lotti, teiginiai neatitinka tikrovės.
Kontraversiškame „tyrime“ keliama hipotezė, esą žmogaus odos ląstelės, sugėrusios 5G ryšio naudojamas milimetrines bangas, galėtų veikti kaip antenos ir suvaidinti pagrindinį vaidmenį biologinėse ląstelėse gaminant koronavirusus. Taip neva nutiktų dėl to, kad milimetrinės bangos ląstelių viduje sukurtų skylių skysčiuose, o šioms skylėms užpildyti būtų pradėtos gaminti penkiakampės ar šešiakampės struktūros, galinčios sudaryti į naująjį koronavirusą panašias struktūras.
Vienintelė sąlyga, kurios reikia, kad tai įvyktų, pasak straipsnio autorių, yra tokia: 5G ryšio bangų ilgiai turėtų būti trumpesni už žmogaus ląstelės dydį.
Vis dėlto, ši būtina sąlyga paneigiama tame pačiame straipsnyje. Jame nurodoma, kad 5G ryšiui naudojamas dažnis iki 72GHz, o tokio dažnio bangos ilgis siektų 4,16 milimetro, kai, tuo tarpu, žmogaus odos ląstelės dydis vidutiniškai siekia tik 30 mikrometrų, vadinasi, yra daugiau nei 138 kartus mažesnis už reikalingą straipsnio autorių sąlygai įgyvendinti.
Net ir tai, kad 5G tinklui gali būti pasitelkiamas 72GHz dažnis nereiškia, kad būtent tokiu dažniu 5G tinklas ir veiks. Pavyzdžiui, Europos Komisija priėmė sprendimą suderinti radijo spektrą 3,4–3,8 GHz (arba 3,6 GHz) dažnių juostoje, kad ją būtų galima naudoti 5G ryšiui tiekti.
Elisabeth Bik savo tinklaraštyje stebėjosi, kodėl veikiamos 5G ryšio ląstelės turėtų gaminti būtent koronavirusą, o ne kokius nors kitus virusus, rožes, kates ar dolerių čekius.
„Kaip [straipsnio] autoriai įrodo šį neįtikėtiną teiginį? Na, jie to nedaro. Darbe nėra jokių eksperimentų. Jis įvardytas kaip redaktorinis ir jame tėra daug nerangių paveiksliukų ir įspūdingų formulių, bet nėra įrodymų. Tai tik beprotiška hipotezė“, – apie blogiausią 2020 metų mokslinį darbą rašė E. Bik.
Panašia nuomone pasidalijo ir dar vienas tyrėjas iš Šiaurės rytų universiteto Bostone Jamesas Heathersas, savo „Twitter“ paskyroje parašęs: „Jūs dar nematėte kvailiausio paviešinto požiūrio apie SARS-CoV-2. Aš PAŽADU jums. Nesvarbu, kas iki šiol įvyko, nesvarbu, ką matėte, kur žiūrėjote, geriausia dar tik bus. Jūs niekada nebūsite tam pasirengę. Bet štai.“
Galiausiai, po pasikartojančių mokslinės bendruomenės neigiamų komentarų mokslinis darbas buvo pašalintas ir iš Nacionalinės medicinos bibliotekos portalo ir iš „Journal of Biological Regulators and Homeostatic Agents“ taip pat tyliai ir paslaptingai, kaip ir atsirado.
Kas šio darbo kūrėjai?
Nors darbo autorių sąrašas ilgas, kai kuriuos jų sunku pavadinti autoritetingais mokslininkais. Massimo Fioranelli yra žmogaus fiziologijos profesorius Guglielmo Marconi universitete Romoje bei vyresnysis „Omics“ priklausančio žurnalo „International Journal of Inflammation, Cancer and Integrative Therapy“ redaktorius. „Omics“ sulaukė didelės kritikos Jungtinėse Amerikos Valstijose dėl publikacijų patikimumo, mokamo straipsnių publikavimo ir mokslininkų vardų naudojimo be jų sutikimo. Tame pačiame žurnale dirba ir kita kontraversiško darbo autorė Maria Grazia Roccia.
Kiti M. Fioranelli darbai, kaip ir kritikos sulaukęs 5G gretinimas su koronavirusu, taip pat kelia įtarimų dėl jų patikimumo. Kartu su kita to paties ištrinto straipsnio autore astrofizike Alireza Sepehri jis siūlė užkrėsti nėščias moteris gripu tam, kad būtų galima sužinoti kūdikio lytį. Kitame tyrime autoriai tvirtino, kad vanduo turi atmintį, o vėžį galima išgydyti taikant priešingos lyties žmogaus ląstelių terapiją.
Autorių sąraše taip pat įrašytas Torello Lotti tame pačiame Marconi universitete dėstantis dermatologiją ir venerologiją – produktyvus profesorius, vien per pastaruosius metus parašęs 86 mokslinius darbus.
Dar vieno liūdnai pagarsėjusio darbo autoriaus tapatybę atsekti apskritai sunku. KM Lomonosovo pavardė randama tik „ResearchGate“ platformoje, o jo darboviete įvardytas Maskvos medicinos universitetas, kurį įkūrė XVIII amžiuje gyvenęs rusų poetas, chemikas ir mokslininkas Michailas Lomonosovas, taigi neaišku, ar darbo autoriaus pavardė nėra išgalvota.
Remiantis visais šiais argumentais negalima darbo „5G technologija ir koronaviruso indukcija į žmogaus odos ląsteles“ vadinti patikimu informacijos šaltiniu ir rimtai priimti jame atskleidžiamą informaciją. Šis darbas buvo diskredituotas mokslinės bendruomenės ir pašalintas iš mokslinių leidinių, be to, jame išsakytos viena kitai prieštaraujančios ir logikos stokojančios tezės, kurios darbe neįrodomos jokiais tyrimais.
- Šaltiniai
- Scientists claim 5G mmWave technology could produce coronavirus in human cells; 5gradar.com
- PubMed Leaps Into Pseudoscience, Links 5G, Coronavirus; extremetech.com
- Paper blaming COVID-19 on 5G technology withdrawn; retractionwatch.com
- Worst paper of 2020? 5G and Coronavirus induction; scienceintegritydigest.com