Dalis sąraše išvardytų punktų nėra patikrinami, todėl „Delfi“ nusprendė atrinkti keletą iš jų ir pažvelgti, ar autorius, vardindamas Lietuvos blogybes, nesuklydo. Didelė dalis žinutėje minimų faktų neatitinka tikrovės ir, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad autoriaus sakiniai atspindi niūrias tendencijas, kai kuriems teiginiams tiksliai įvardyti reikalinga giluminė analizė be kurios pastarieji praranda prasmę.

„Facebook“ socialinio tinklo grupėje pasidalintas sąrašas
Foto: Ekrano nuotr.

Lietuva pirmauja Europoje pagal savižudybių skaičių

Tiesa. Rusijos teritoriją priskiriant Europos žemynui ši šalis su jai tenkančiomis 26,5 savižudybėmis 100 000 gyventojų (2016 metų duomenimis) būtų pirmoji pagal savižudybių skaičių. Lietuvoje šiame sąraše atsidurtų antroje vietoje su 25,7 savižudybėmis 100 000 gyventojų. Įvertinus faktą, kad tik dalis Rusijos teritorijos priskiriama Europos žemynui, galima teigti, kad Lietuva pirmauja pagal savižudžių skaičių tarp Europos valstybių.

Esame pirmoje vietoje Europoje dėl nelygybės tarp skurdžių ir turčių

Netiesa. Pagal Gini koeficientą, nusakantį pajamų nelygybės tarp skurdžių ir turtingų gyventojų dydį, 2018 metais tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių Lietuva užėmė antrąją vietą (mūsų šalies rodiklis siekė 36,9), o pirmoji sąraše buvo Bulgarija (39,6).

Esame pirmoje vietoje Europoje pagal nužudymų skaičių

Netiesa. Rusijos teritoriją priskiriant Europos žemynui, didžiausias nužudymų skaičius, tenkantis 100 000 gyventojų, 2018 metų duomenimis buvo šioje valstybėje ir siekė 8,21 asmenis. Antroji pagal nužudymų skaičių Europos valstybė yra Ukraina. Joje 6,20 gyventojai iš 100 000 mirė smurtine mirtimi (2017 metų duomenimis). Lietuva šiame sąraše yra trečioji. 2018 metų duomenimis mūsų šalyje 4,6 gyventojai iš 100 000 mirė smurtine mirtimi (2017 metais šis skaičius siekė 4,5, taigi, vis viena nesiekė Ukrainos rodiklio).

Europos žemyne Lietuva nėra pirma nužudymų statistikos sąraše, tačiau būtų teisinga teigti, kad Lietuva pirmauja pagal nužudymų skaičių, tenkantį 100 000 gyventojų, tarp ES šalių narių.

Esame pirmoji valstybė Europoje, kurioje mažiausia pensija

Netiesa. Nors Lietuvos senjorai, palyginti su kitų Europos šalių gyventojais, gauna nedidelę pensiją, ji mūsų šalyje nėra pati mažiausia. Palyginti skirtingose šalyse mokamas senatvės pensijas sudėtinga dėl skirtingų paramos senjorams sistemų šalyse. Vertinant pagal tai, kokias pajamas gavo pensinio amžiaus žmonės skirtingose ES valstybėse, 2017 metų „Eurostat“ duomenimis Lietuvoje šios pajamos siekė 603 eurus, o Latvijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje buvo mažesnės ir atitinkamai siekė 518, 480 ir 418 eurų. Vis dėlto, tai nėra visiškai objektyvus rodiklis, nes į pajamas gali būti įskaičiuojama ne tik senatvės pensija, bet ir iš tolesnio dalyvavimo darbo rinkoje gaunamos pajamos.

Kitas rodiklis, nusakantis pensijos dydį šalyje – pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis. 2017 metų duomenimis Lietuvos pensininkai gavo 43 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Toks pat pensijos ir vidutinio atlyginimo santykis buvo ir Latvijoje, Kipre, o Kroatijoje ir Bulgarijoje šis rodiklis buvo žemesnis ir siekė atitinkamai 41 ir 37 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

Esame pirmoje vietoje iš visos Europos pagal kalinių ir nuteistųjų skaičių

Europą vertinant kaip žemyną, šis teiginys yra neteisingas. Terminą „Europa“ pakeitus į „Europos Sąjungą“ šis teiginys būtų tiesa. „Eurostat“ 2020 metų duomenimis Lietuvai teko daugiausia kalinių 100 000 gyventojų iš visų ES valstybių (221 kalinys / 100 000 gyventojų), tačiau tarp Europos žemyno šalių Lietuvą lenkia Rusija (2020 m. duomenimis čia kalėjo 347 žmonės / 100 000 gyventojų), Turkija (2019 m. duomenimis, kalėjo 344 asmenys / 100 000 gyventojų), Baltarusija (2018 metų duomenimis šiai šaliai teko 343 kaliniai 100 000 gyventojų), Gruzija (2020 m. duomenimis įkalinti 250 asmenų / 100 000 gyventojų), Azerbaidžanas (2018 m. duomenimis, įkalinti 235 asmenys / 100 000 gyventojų).

Esame korumpuočiausia šalis visoje Europoje

Netiesa. Nors realų korupcijos lygį šalyse kokybiškai pamatuoti sudėtinga, dažnai korupcijos paplitimui nusakyti pasitelkiamas korupcijos suvokimo indeksas. 2019 metų „Transparency International“ duomenimis, Lietuva surinko 66 balus iš 100, kai 100 balų žymi labai skaidrią valstybę, o 0 – labai korumpuotą. Mažesnį korupcijos suvokimo balų skaičių surinko šios ES ir Vakarų Europos valstybės: Slovėnija, Kipras, Lenkija, Čekija, Latvija, Malta, Italija, Slovakija, Graikija, Kroatija, Vengrija, Rumunija ir Bulgarija.

Korupcijos suvokimo indeksas
Foto: Ekrano nuotr.


Lietuvos keliai yra vieni baisiausių visame Pasaulyje. Net nauji keliai yra tragiškos būklės

Netiesa. 2019 metų „Pasaulio ekonomikos forumo“ duomenimis, Lietuvos kelių būklė, lyginant su kitomis pasaulio šalimis, viršijo vidurkį ir siekė 4,8 balo (pasaulio vidurkis – 4,07 balo, o blogiausiai įvertinti Čado keliai (1,9 balo). Su šiuo rezultatu Lietuva atsidūrė 38 vietoje iš 141 valstybės ir kelių kokybe aplenkė tokias Europos šalis kaip Estija, Graikija, Norvegija, Belgija, Airija, Italija, Lenkija, Vengrija, Slovakija, Čekija, Sakartvelas, Latvija, Bulgarija, Rumunija, Ukraina.

Lietuvoje maisto kainos, lyginant pagal uždarbį yra 3 kartus didesnės, nei bet kurioje Europos šalyje

Netiesa. Nors Lietuvoje vienas ūkis per metus išleidžia nemenką savo pajamų dalį maistui įsigyti (2018 metų duomenimis, vienas ūkis maistui išleido 19,4 proc. uždirbtų pajamų), Rumunijoje šis rodiklis dar prastesnis. Rumunai vidutiniškai išleidžia 24,7 proc. uždirbtų pinigų maistui įsigyti.

Lietuva yra vienintelė šalis Europoje, kurioje mokesčiai yra didesni, nei žmogaus pajamos

Netiesa. Lietuvos gyventojai mokėdami mokesčius į bendrą valstybės biudžetą, palyginti su kitomis Europos šalimis, įneša nedidelę sumą lėšų ir užima priešpaskutinę vietą visoje ES. Mokesčiai Lietuvoje 2018 metais sudarė 30,26 proc. Bendrojo vidaus produkto, kai tuo tarpu airiai mokėdami mokesčius į valstybės iždą įnešė tik 22,32 proc. lėšų. Didžiausią mokestinę naštą ES patiria Prancūzijos, Danijos ir Belgijos gyventojai, atitinkamai šiose šalyse gyventojų mokami mokesčiai 2018 metais sudarė 46,09; 44,86 ir 44,85 proc. BVP.

Teiginyje nepažymima, apie kuriuos konkrečiai Lietuvos gyventojo sumokamus mokesčius kalbama. Jei atsižvelgtume į gyventojų pajamų mokesčio tarifą, Lietuva su 15 proc. mokesčių tarifu vis viena liktų sąrašo apačioje. Dar mažesnį gyventojų pajamų mokestį moka tik Bulgarijos ir Rumunijos (po 10 proc.) gyventojai.

Lietuva yra vienintelė Europos šalis, kurioje baigiami iškirsti visi medžiai

Netiesa. Lietuvos miškų ūkio 2017 metų statistikos duomenimis, 2017 m. sausio 1 d. duomenimis, miško žemės plotas Lietuvoje buvo beveik 2,2 mln. ha ir sudarė 33,5 proc. šalies teritorijos. Nuo 2003 m. sausio 1 d. šis plotas padidėjo 144,3 tūkst. ha, o šalies miškingumas – 2,2 proc. Per tą patį laikotarpį mišku apaugusios žemės (medynų) plotas padidėjo iki 2058,4 tūkst. ha. Taigi, nors šalyje vykdomi kirtimai, bendras miškų plotas šalyje didėja.

  • Šaltiniai
  • List of Countries by Personal Income Tax Rate | Europe; tradingeconomics.com
  • Tax revenue; oecd.org
  • Roads quality - Country rankings; theglobaleconomy.com
  • World Prison Brief data; prisonstudies.org
  • Suicide rate estimates, age-standardized Estimates by country; who.int
  • Victims of intentional homicide; dataunodc.un.org
  • Žvilgsnis į kaimynus Europoje: tokių pensijų pavydėtų bet kas; delfi.lt
  • KORUPCIJOS SUVOKIMO INDEKSAS (KSI); transparency.lt
  • Household expenditure by purpose in the EU, 2018; ec.europa.eu
  • Gini coefficient of equivalised disposable income - EU-SILC survey; Eurostat