JAV prezidentai yra vieni populiariausių sąmokslo teorijų taikinių, o kartais ir skleidėjų – nuo Johno F. Kennedy nužudymo sąmokslo teorijos iki Donaldo Trumpo skatinamų sąmokslo teorijų.

Tačiau neatsiejama JAV užsienio politikos kritikų turinio dalis yra kaltinimai sukėlus konfliktus pasaulyje: nuo Antrojo pasaulinio karo, kurį neva sukurstė amerikiečiai iki šiuolaikinių konfliktų, už kurių, žinoma, kyšo Vašingtono ausys.

Įvairaus populiarumo susilaukiantys teiginiai neretai kartojasi ir papildomi pritaikius juos prie konteksto, ypač kai jame minima Rusija. Pastaroji valstybė kaltinama sukėlusi konfliktus Sakartvele, Ukrainoje, kurstanti karą Sirijoje – už tokius veiksmus Kremlius yra sulaukęs ir visuotinio pasmerkimo, ir sankcijų. Tačiau Rusijos gynėjai pasistengė pridengti jai nemalonius faktus ir feisbuke platinamoje sąmokslo teorijoje išryškino tariamą JAV lyderių vaidmenį.

Kas melas


„Penki Amerikos prezidentai pradėjo 11 karų. O baisiausias, jų manymu, pasaulio agresorius – Rusija“, – teigiama liūdnai pagarsėjusioje sąmokslo teoretikų grupėje „UNFOLLOW 15min.lt“ paliktame įraše. Originalus įrašas pasirodė kitoje grupėje – „Русская Литва 🇪🇺“. Bendrai šis birželio 17-ąją pasirodęs įrašas nebuvo ypač populiarus – grupėje „Русская Литва 🇪🇺“ jis peržiūrėtas vos 6,5 tūkst. peržiūrių, tačiau per kelias grupes surinko per 60 pasidalijimų ir pritariančiųjų komentarų.

Kaltinimai JAV prezidentams
Foto: Facebook

Pačio įrašo esmė – JAV prezidentų koliažas, jiems priskiriant 11 karų, kuriuos jie esą ir sukėlė. Pavyzdžiui, JAV prezidentas Ronaldas Reaganas esą sukėlė karą Beirute ir Grenadoje. Iš tikrųjų 1982-siais R. Reaganas, kaip JAV prezidentas pasiuntė JAV karius ir jūrų pėstininkus į Libano sostinę Beirutą, kuriame jau kelerius metus virė pilietinis karas.

Be to, JAV karinės pajėgos čia įvestos kaip taikdariai, vadovaudamiesi Daugiašalių pajėgų mandatu su JTO pripažįstamos Libano vyriausybės prašymu.

Daugiašales pajėgas be amerikiečių sudarė Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Italijos pajėgos, kurios kelerius metus veikė išvien su Libano saugumo pajėgomis prieš teroristinių grupuočių, tokių kaip „Palestiniečių išsilaisvinimo organziacija“ (PLO) bei Sirijos pajėgas.

Grenadoje JAV taip pat veikė ne kaip viena šalis, o koalicijos dalyvė – 1983-siais karius įvedė po to, kai valdžią perversmo būdu Grenadoje paėmė komunistuojantys kariškiai, paradoksaliai nuvertę ir nužudę vieną savo lyderių.

Ir nors JAV sprendimas buvo vertinamas nevienareikšmiškai, Vašingtonas jį motyvavo formaliu Rytų karibų šalių organizacijos prašybų bei komunistinės Kubos „karinių patarėjų“ grėsme Grenadoje. JAV invazijos data – spalio 25 ir šiandien Grenadoje švenčiama kaip Padėkos diena, o po šio trumpo kelių dienų konflikto 1983-ųjų spalį Grenadoje įvyko laisvi rinkimai.

Kitas sąmokslo teoretikų taikinys – JAV prezidentas George'as H. W. Bushas vyresnysis, kuris esą sukėlė karus Panamoje, Irake ir Somalyje.

Iš tikrųjų 1989-siais kilęs konfliktas Panamoje – JAV karių invazija į šią šalį, kurioje jau buvo dislokuoti tūkstančiai amerikiečių karių, saugančių strategiškai svarbų Panamos kanalą, buvo pradėta po to, kai pati Panama, tiksliau jos diktatorius Manuelis Noriega paskelbė karą amerikiečiams. JAV invaziją motyvavo savigyna, tiesa, Jungtinės Tautos ir Amerikos valstybių organizacija pasmerkė JAV veiksmus, o Panamoje invazijos pradžia iki šiol vadinama vadinama gedulo diena – karo metu, skirtingais vertinimais, žuvo nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų civilių. Todėl JAV sukeltu karu šį konfliktą galima vadinti iš dalies.

Tačiau kiti du įvardyti karai – Pirmasis Persijos įlankos karas 1990-1991 m. kilo ne dėl JAV kaltės, o dėl Irako diktatoriaus Sadamo Husseino, kuris pirmasis pradėjo karinę invaziją į kaimyninį Kuveitą. Po to, kai JAV vadovaujama daugiašalė koalicija, kurioje buvo tokios JAV kritikuoti nevengiančios šalys, kaip Prancūzija, Egiptas, Sirija, gavo JTO mandatą veikti ir įteikė ultimatumą Irakui, tik šiam nesutikus pasitraukti iš užimto Kuveito JAV pradėjo operaciją „Audra dykumoje“.

JAV operacijos Somalyje vykdytos 1992-1993 m. G. H. W. Bushas išteis leido įvesti JAV karius į Somalį, bet tik sulaukus JTO pritarimo – taikdarius, kurie turėjo užtikrinti taiką ir saugų humanitarinės pagalbos tiekimą pilietinio karo dar nuo 9-ojo dešimtmečio kamuojamame Somalyje leido įvesti JT Saugumo tarybos priimta rezoliucija nr. 794.

Jėgą savigynos tikslaus naudoti užtikrino kita JT Saugumo tarybos rezoliucija Nr 837. JT taikdarių pajėgas be JAV sudarė dešimtys šalių. Todėl teiginys, kad JAV esą sukėlė karą Somalyje yra melagingas. Pilietinis karas Somalyje nesibaigė ir tęsiasi 2020-siais.

Kitas JAV prezidentas, kuriam priskiriami du karai – Billas Clintonas, kuris esą sukėlė karus Bosnijoje ir Kosove. Iš tikrųjų JAV, kaip šalis į konfliktą Bosnijoje, kuris kilo 1992 po šios šalies atsiskyrimo nuo Jugoslavijos, įsivėlė tik 1994-siais ir tai – tik kaip JT sankcionuotos NATO operacijos dalyvė.

Nuo 1992-ųjų Bosnijoje pradėta JT taikdarių operacija, kurią dengė NATO pajėgos, paskelbusios Bosnijos oro erdvę – JT prižiūrima neskraidymo zona. JAV ir kitų NATO šalių naikintuvai pirmuosius šūvius paleido 1994-ųjų vasarį, kai numušė keturis serbų orlaivius.

1995-ųjų rugpjūtį JAV dalyvavo NATO operacija „Deliberate force“, po kurios serbai buvo priversti sėstis prie derybų stalo ir pasirašyti Deitono taikos susitarimą, formaliai nutraukusį karą Bosnijoje. Todėl teiginys, kad JAV sukėlė karą Bosnijoje yra melagingas.

Kosovo atveju JAV įsitraukimas taip pat, nors ir vertintas prieštaringai, buvo vykdomas kartu su NATO šalims, įskaitant ir Vokietiją. 1999-ųjų kovą žlugus taikos deryboms NATO surengė bombardavimo kampaniją prieš serbus, siekiant sustabdyti albanų genocidą Kosove.

Šiai operacijai JT tarptautinio mandato nesuteikė, tačiau karą Kosove sukėlė ne JAV ir ne NATO, o albanų ir serbų priešprieša, virtusi kariniu konfliktu dar 1998-ųjų vasarį. Tiesa, serbų veiksmus smerkė ir JT rezoliucijoje Nr. 1199, o galiausiai po bombardavimo kampanijos serbai sutiko į Kosovą įleisti tarptautines pajėgas.

Vienas mėgstamiausių JAV kritikų taikinių pastaruosius du dešimtmečius – JAV prezidentas George'as W. Bushas jaunesnysis. Jis kaltinamas dėl karų Afganistane ir Irake.

Tiesa, JAV operacija Irake 2003 kovą išties buvo vertinama prieštaringai – JAV surengė invazija motyvuodama Irako masinių naikinimo ginklų grėsme, nors vėliau įrodymų dėl šių ginklų egzistavimo ar grėsmės taip ir nebuvo rasta, o nei JTO, nei daugelis JAV sąjungininkų įskaitant Vokietiją, Prancūziją ir Turkiją amerikiečių veiksmų neparėmė ir smerkė.

Karas Irake, kurio metu nuverstas S. Husseino režimas – vienas prieštaringiausių JAV veiksmų per pastaruosius kelis dešimtmečius, destabilizavęs visą regioną, o neramumai Irake tęsiasi iki šių dienų. Tad šiuo atveju G. W. Bsuhą kaltinti dėl karo Irake galima. Visai kas kita – JAV vadovaujama operacija Afganistane, kuri pradėja 2001-ųjų spalį po teroristinių išpuolių JAV rugsėjo 11-ąją.

Formaliai JAV pradėjo karo veiksmus prieš 90 proc. Afganistano teritorijos valdžiusį ir vos kelių šalių pripažintą Talibano režimą, motyvuodamos tuo, kad talibai suteikė prieglobstį teroro išpuolių JAV organizatoriams – teroristinės organizacijos „Al Qaeda“ vadeivoms.

Pateikę ultimatumą talibams išduoti Ossamą Bin Ladeną ir kitus „Al Qaeda“ lyderius, uždaryti teroristines stovyklas ir leisti į jas patekti amerikiečiams, JAV vadovavosi savigyna, kaip užpultoji šalis. Galiausiai JT suteikė mandatą tarptautinėms pajėgoms, kurios buvo įvestos į Afganistaną.

Karas ten tęsiasi iki šiol, tačiau dėl jo pradžios nustatymo ginčijamasi, mat nenutrūkstami kovos veiksmai Afganistane trunka nuo 1979-ųjų sovietų invazijos į šią šalį. Vis dėlto teiginys, kad JAV sukėlė karą Afganistane yra neteisingas.

Galiausiai kliuvo JAV prezidentui barackui Obamai, kuris esą sukėlė karus Libijoje ir Sirijoje. Iš tikrųjų abejose šalyse 2011 po „Arabų pavasario“ neramumų kilo pilietiniai karai, kuriuose JAV nevaidino jokio vaidmens – abiejų šalių režimams vadovaujančius diktatorius mėgino nuversti sukilę šalių žmonės – civiliai, esami ir buvę kariškiai.

Tiesa, abejose šalyse JAV išties įsivėlė – 2011 m. JAV, kaip NATO narė dalyvavo Aljanso karinėje operacijoje, kurią sankcionavo JT Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 1973, o Sirijoje padėtis buvo dar labiau komplikuota. 2011 metų kovą prasidėjusiame Sirijos pilietiniame kare B. Obama vengė dalyvauti nuo pat pradžių – balandį JAV sankcijų sulaukė tik kai kurie Sirijos režimo pareigūnai ir tik rugpjūtį paragino Basharą Al-Assadą trauktis.

Tačiau valdant B. Obamai, JAV aktyvių veiksmų nesiėmė – 2012-siais B. Obama blokavo CŽA planą nuversti B. Al-Assadą vėliau priešinosi ginkluotės tiekimui sukilėliams, o 2013-siais išsižadėjo savo paties nustatytos raudonosios linijos – jei Sirija panaudotų cheminį ginklą, JAV esą reaguotų. Režimui panaudojus cheminį ginklą B. Obama nesiryžo suduoti karinių smūgių režimui.

Ir tik nuo 2014-2015 prasidėjo aktyvesnis JAV ginkluotės tiekimas Sirijoje veikiantiems sukilėliams, tačiau JAV karinį smūgį Sirijai sudavė tik 2017-ųjų balandį, kai JAV prezidentu jau buvo D. Trumpas.

Šaltiniai


United States invades Grenada, Oct. 25, 1983

Fighting in Panama: The President; A Transcript of Bush's Address on the Decision to Use Force in Panama

Ronald Reagan Administration: Deputy Press Secretary Speakes on the Situation in Lebanon (September 23, 1982)

United Nations Security Council Resolution 678

Resolution 794

United Nations operation in Somalia UNOSOM1

Resolution 837

United Nations Security Council Resolution 781

KOSOVO: LAW & DIPLOMACY Mark Littman QC

1994 February 28 First NATO Military Action

Saddam Hussein's Defiance of United Nations Resolutions

Links to Opinions on Legality of War Against Iraq

Transcript of President Bush's address

How the U.S. message on Assad shifted

UN security council resolution 1973 (2011) on Libya – full text

Obama Nixed CIA Plan That Could Have Stopped ISIS: Officials

U.S. shipped 3,000+ tonnes of weapons from Bulgaria to Syria FSA rebels since November

Trump launches military strike against Syria