Šie teiginiai yra grindžiami susirgimų skaičiumi, kada yra skelbiama gripo epidemija Lietuvoje.
Melas
Nuo pat karantino pradžios buvo teigiančių, kad šis virusas nėra pavojingas ar jis toks pats pavojingas kaip ir sezoninis gripas. Tokie teiginiai buvo ne kartą paneigti medikų. O štai artėjant karantino pabaigai, nuo pat pradžių karantinui ir apsauginių veido kaukių dėvėjimui nepritarę asmenys ir toliau nerimsta.
Feisbuko vartotojas su netikru vardu Yin Yang ir savo paskyroje, ir grupėje „Unfollow 15min.lt“ pasidalino šia žinute: „Turime pareikalauti asmeninės atsakomybės už padarytus nusikaltimus žmonėms. Reikalaujama apkaltos A. Verygai, S. Skverneliui, Prezidentui, R. Juknevičienei ir kitiems seimo ir vyriausybės nariams, prisidėjusiems prie nusikalstamos veikos, paskelbiant neteisėtą pandemiją, neteisėtą karantiną, neteisėtą reikalavimą dėvėti kaukes, neteisėtą medicinos įstaigų uždarymą! Sąrašą galima tęsti labai ilgą. Ar pritariate?“.
Kartu su šiuo tekstu buvo publikuota ir nuotrauka, kurioje parodyta, kad Lietuvoje gripo epidemija yra skelbiama, kai sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų /10 tūkst. gyventojų per savaitę. Nuotraukoje matoma, kad susirgimai COVID-19 tokių skaičių nepasiekė.
Teiginiai, kad pandemijos ir karantino paskelbimas, įsakymas nešioti veido kaukes ar medicinos įstaigų uždarymas, yra melagingi.
Pirmiausia, ne Lietuva nusprendė paskelbti naujojo koronaviruso pandemija. Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė pandemiją.
Epidemija skiriasi nuo termino pandemija. Kaip nurodo PSO, terminas epidemija yra vartojamas apibūdinti aktyvų ligos sklidimą. Šis terminas nereiškia nekontroliuojamo ligos plitimo, o nurodo, kad ligos plitimas apsiriboja viena šalimi ar vietove.
Terminas pandemija yra skirtas apibūdinti ligos proveržį, kai liga plinta tarp žmonių skirtingose pasaulio vietose esančių šalių tuo pačiu metu.
Kovo 11 dieną PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesus teigė, kad terminą pandemija nutarta vartoti dėl gilaus susirūpinimo „nerimą keliančio neveiksnumo lygio“ viruso atžvilgiu. Pandemijos yra kur kas labiau tikėtinos tuo atveju, jei virusas yra visiškai naujas, gali lengvai užkrėsti žmones ir lengvai keliauja iš vieno žmogaus kitam. Šiuo atveju COVID-19 pandemija paskelbė ne Lietuvos valdžia, o PSO. Lietuvos vyriausybė atitinkamai reagavo.
Dar vasario 26 dieną Lietuvoje buvo paskelbta ekstremalioji padėtis. „Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremalią situaciją visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės.
Valstybės lygio ekstremali situacija paskelbta atsižvelgiant į Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos 2020 m. vasario 24 d. posėdžio pasiūlymą. Ministro Pirmininko potvarkiu sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga bus paskirtas Valstybės ekstremalių situacijų centro vadovu.
Šalyje paskelbus valstybės lygio ekstremalią situaciją, lengviau bus galima koordinuoti prevencinius pasirengimo COVID-19 plitimui veiksmus, organizuoti institucijų darbą, panaudoti valstybės medicinos materialinių išteklių rezervą, greičiau ir lengviau vykdyti kitas procedūras“, – vasario 26 dieną šis tekstas buvo paskelbtas vyriausybės internetiniame puslapyje.
Sprendimas skelbti karantiną buvo priimtas kovo 14 dieną. „Jau teko paskutinėmis dienomis priimti būtinus sprendimus, siekiant apsaugoti Lietuvos žmones nuo plintančio viruso. Tie sprendimai, kurie buvo priimti jie buvo savalaikiai ir reikalingi, tačiau šiandien mes turime sekantį etapą.
Tikslas išlieka tas pats – sumažinti pasekmės viruso plėtimo šalies viduje. Todėl siūlomas priimti Vyriausybės nutarimas dėl karantino Lietuvos paskelbimo“, – po sprendimo priėmimo Vyriausybės posėdyje ministrams sakė premjeras Saulius Skvernelis.
Kitaip pasakius – karantino įvedimas turėjo užtikrinti, kad susirgimų skaičius naujuoju koronavirusu nepasieks milžiniškų ligonių skaičių, kurių nesugebėtų atlaikyti sveikatos apsaugos sistema. Šie veiksmai buvo prevenciški, nebuvo laukta, kad COVID-19 taptų epidemija šalies viduje. Tam užtikrinti buvo imtasi atitinkamų veiksmų, pavyzdžiui, atsirado reikalavimai dėvėti apsaugines veido kaukes.
Remiantis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informacija, sergamumas gripu gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų /10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų. Tačiau kiekviena savivaldybė, įvertinusi šiuos sergamumo rodiklius, individualiai nusprendžia ar skelbti gripo epidemiją.
Šaltiniai:
- lrv.lt
- ULAC
- PSO
