Dar 2018-ųjų lapkritį kilę vadinamieji „geltonųjų liemenių“ protestai Prancūzijoje daugiau nei metus purtė šalį. Paraginti per socialinius tinklus šimtai tūkstančių prancūzų išėjo į gatves protestuoti iš pradžių prieš išaugusias kuro kainas. Reikalauta sumažinti ne tik jas, bet ir gerinti jaunų žmonių gyvenimo sąlygas, apkrauti didesniais mokesčiais turtinguosius, padidinti minimalų atlyginimą.

Protestams plintant po Prancūzijos miestus ir už šalies ribų, augo ir reikalavimų sąrašas, kuris galiausiai išsiplėtė iki 42 punktų. Be to, iš pradžių taikūs protestai, kurių simboliu tapo geltonos liemenės, suteikę šiam neformaliam judėjimui ir pavadinimą, peraugo į smurto protrūkius, riaušes, susirėmimus su policija. Vien Prancūzijoje dėl protestų gyvybės neteko 11 žmonių, tūkstančiai buvo sužeisti, dešimtys tūkstančių – sulaikyti. Pavieniai nepasitenkinimo reiškimai stebėti ir gegužę po to, kai Prancūzijoje buvo pradėtos švelninti karantino priemonės. Bet kaip visa tai susiję su pačiu koronavirusu, jo pandemija bei karantinu? Anot sąmokslo teoretikų – tiesiogiai.

Kas melas


Liūdnai pagarsėjusioje sąmokslo teorijų grupėje feisbuke UNFOLLOW 15 min.lt viena daugiausiai pasidalijimų (beveik 130) sulaukusi teorija skelbia, kad „geltonųjų liemenių“ streikai buvo tikras „sukilimas prieš globalizmą“, o ne prieš „taršos mokesčio įvedimą“.

„Ar pamenat, kai mūsų TV kanalai ir visa masinė žiniasklaida rodė Geltonųjų Liemenių streikus Prancūzijoje...Pranzūzai sukilo prieš taršos mokesčio įvedimą … Taip taip , kur gi ne... Sukilimas buvo prieš Globalizmą, už žmonių laisvę ir teises...ir tada streikai „prieš taršos mokestį “ nuvilnijo dar per daugiau nei 30 šalių, ką nuo mūsų vėlgi slėpė (sorošo – žemkalnių – musmirės ) valdoma televizija ir visa žiniasklaida“

Ir nors protestai išties peraugo į masines nepasitenkinimo prezidento Emanuelio Macrono politika apraiškas – protestuose reiškėsi tiek taikūs protestuotojai, tiek agresyvūs riaušininkai iš radikalios kairės ir dešinės, antiglobalistai bei tiesiog nepatenkinti gyvenimo kokybe prancūzai, pasaulio žiniasklaidos priemonės, tarp jų ir Lietuvos, gausiai nušvietė protestus Prancūzijoje, protestuotojų reikalavimus bei pasekmes. Vis dėlto 2018-ųjų pabaigoje įsisiūbavę ir pernai išsikvėpę protestai neturi nieko bendro su koronavirusu dėl tos pačios priežasties – jie išsikvėpė dar pernai.

„Geltonųjų liemenių“ protestas
Foto: Sipa / Scanpix

Prie to prisidėjo ir protestų peraugimas į smurto veiksmus, ir pati Prancūzijos vyriausybė, kuri
atmetė siūlomą mokestį degalams, o prezidentas E. Macronas pažadėjo didinti minimalų atlyginimą ir siūlė mokesčių lengvatas bei nacionalinius debatus šalies regionuose. Be to, dėl neadekvataus smurto prieš „geltonąsias liemenes“ Prancūzijoje nuteisti pirmieji du policininkai.

„AR DAR KYLA KLAUSIMAS KAM BUVO REIKALINGAS ŠIS covid-19 SPEKTAKLIS? Taip taip, kad sutramdyti kylančią žmoniją... ir jus suvarė į namus ir atskyrė nuo šeimų bei uždėjo antsnukius ne tam, kad apsaugoti jūsų sveikatą... tam, kad globalistai apsisaugotų nuo JŪSŲ..“

Pirmieji koronaviruso atvejai fiksuoti Kinijoje pernai gruodį, o po pasaulį ėmė sklisti sausį, kai „Geltonųjų liemenių“ judėjimas jau buvo praradęs turėtą galią gatvėse ir žiniasklaidos dėmesį. Paskutinysis reikšmingas „geltonųjų liemenių“ pasirodymas buvo pernai lapkritį, kai per protestų pradžios metines demonstracijose dalyvavo vos apie 30 tūkst. žmonių, buvo sulaikyti 254 asmenys.

Ir nors po karantino švelninimo gegužę Prancūzijoje atsinaujino protestai, kurių metu žmonės dėvėjo geltonas liemenes, susirinkusiųjų skaičius siekė kelis šimtus. Be to, kai kurie protestuotojai įsigudrino užsidirbti iš judėjimo simbolių tapusių liemenių – jas pavertė kaukėmis veidui pridengti ir ėmė pardavinėti po 3 eurus už vienetą.

Geltonosios kaukės
Foto: AFP / Scanpix

Tuo metu oficialios ir nesyk tiek Prancūzijos valdžios institucijų, tiek Pasaulio sveikatos organizacijos nurodomos karantino priežastys yra ne siekis sutramdyti žmoniją, atskirti žmones nuo šeimų, bet suvaldyti viruso plitimą – būtent saviizoliacija, socialinio atstumo laikymasis daugelyje šalių padėjo užkirsti kelią tolimesniam viruso plitimui.

Ir atvirkščiai, tose šalyse, kurios nesiėmė griežtų priemonių, pavyzdžiui, Baltarusijoje, virusas toliau smarkiai plinta ir vis dar siekia apie 900 užsikrėtimų per dieną, o iš viso nuo kovo pradžios Baltarusijoje koronavirusu užsikrėtė jau per 37 tūkst. žmonių, oficialiai duomenimis virš 200 mirė.

Šaltiniai


Dėl smurto prieš „geltonąsias liemenes“ Prancūzijoje nuteisti pirmieji policininkai

Prancūzijoje per „geltonųjų liemenių“ judėjimo metinių protestus suimti 254 žmonės

Laval : les Gilets Jaunes toujours là mais en effectif réduit

Demands of France's yellow vests as uploaded by France Bleu, November 29

Coronavirus disease (COVID-19) pandemic (PSO)

Infection au nouveau Coronavirus (SARS-CoV-2), COVID-19, France et Monde