Žinutėje pateikiama ir priežastis, kodėl neva prireikė dirbtinai vėsinti klimatą. Pasirodo, to reikėjo tam, kad nušaltų ūkininkų vaismedžiai ir daržovės, o žmonės būtų priversti pirkti vaisius iš „sisteminių parduotuvių“, kuriose jie praturtinti GMO, chemija ir pesticidais.
Kas galėjo įkvėpti tokias spėliones?
Sąmokslo teorijos apie pasaulio galingųjų kontroliuojamus orus ir chemtreilus internete sklando jau seniai. Prie jų kūrimo noriai prisideda ir profesionalais vadinami sąmokslo teorijų meistrai, pavyzdžiui, paskutiniu metu smarkiai išpopuliarėjęs Davidas Icke.
Žinutėje minimą HARP arba Aukšto dažnio pašvaisčių tyrimo programą taip pat iki šiol gaubia mitai. Panašu, kad žinutės autorius nebuvo įsigilinęs į tai, ką reiškia HARP, nes prie šio akronimo pridėta lietuviška daugiskaitos galūnė. Greičiausiai žinutėje turėtos omenyje HARP programos antenos.
HARP stotyje dirbančių tyrėjų darbas buvo apsuptas viena už kitą išradingesnių teorijų nuo pat stoties įkūrimo 1993 metais Aliaskoje. Sąmokslo teorijų kūrėjai skleidė gandus, esą stoties tikslas – iš antenų paleistais energijos spinduliais kontroliuoti orus, žmonių mintis ir sukelti seisminius reiškinius.
Kaip rašoma Aliaskos Fairbanks Universiteto tinklalapyje (nuo 2015 metų HARP programos veikla perkelta į šį universitetą), HARP programą sudaro didelės galios siųstuvas, veikiantis aukšto dažnio diapazone, skirtas jonosferos tyrimams atlikti, ir sudėtingas mokslinių ar diagnostinių priemonių rinkinys, kurį galima naudoti fizikiniams procesams, vykstantiems sužadintame regione, stebėti.
Jonosfera yra tolimiausias Žemės atmosferos sluoksnis, prasidedantis maždaug 50 kilometrų virš žemės paviršiaus, kuriame yra Saulės skleidžiamų ultravioletinių spindulių jonizuotų atomų ir molekulių. Šis Žemės sluoksnis ypač svarbus radijui, nes žemi radijo dažniai atsispindi nuo jonosferos ir tai leidžia susisiekti dideliais atstumais.
HAARP siųstuvą galima pavadinti jonosferos šildytuvu. Jis perduoda radijo bangas aukštyn į jonosferą, kur jos sukelia elektronų judėjimą bangomis. Keisdami elektronų tankį konkrečiame regione, mokslininkai, naudojantys HAARP, gali ištirti, kaip jonosfera reaguoja į kintančias sąlygas.
Aliaskos Universitetas paneigia spėlionės apie siųstuvo gebėjimą keisti orus. „Radijo bangos dažnių diapazonuose, kuriuos skleidžia HAARP, nėra absorbuojamos nei troposferoje, nei stratosferoje – dviejuose atmosferos lygiuose, kurie lemia Žemės orą. Kadangi nėra sąveikos, nėra galimybės valdyti orų. <...> Be to, jei pačios saulės sukeltos jonosferos audros nepaveikia paviršiaus oro sąlygų, HAARP ši užduotis taip pat būtų neįveikiama.“
Siųstuvas taip pat negali daryti ilgalaikės įtakos jonosferai. Kadangi iš prigimties jonosfera yra nerami terpė, kurią keičia saulės aktyvumas, dirbtinai sukeltas poveikis joje greitai išnyksta. Aliaskos Universitetas šį poveikį prilygina į tekantį vandenį įmesto akmens poveikiui. Vandens paviršiuje pasirodę raibuliai bemat išnyksta akmeniui nusileidus į dugną.
Ar gegužės 11 dieną Lietuvoje iškritęs sniegas – normalus reiškinys?
„Delfi“ pasiteiravo sinoptikų, kas galėjo lemti neįprastą gegužės mėnesiui staigų atšalimą. Lietuvos hidrometeorologijos sinoptikas Vytautas Sakalauskas paaiškino, kad ir anksčiau pirmosiomis gegužės dienomis Lietuvoje yra buvę sniego, o pirmadienį iškritusį sniegą lėmė natūralūs reiškiniai. „Susidarė tokia situacija, kad praslinko besiformuojantis ciklonas, visai netoli buvo jo centras ir jo užnugaryje staigiai plūstelėjo šaltas oras“, – komentavo sinoptikas.
V. Sakalauskas užsiminė, kad šaltų orų gegužę būta ir anksčiau. Neįprastai šalta buvo 2017 metų gegužė. Šių metų gegužės 12 naktį Biržuose termometro stulpelis rodį 4 laipsnius žemiau nulio, tokia pati temperatūra užfiksuota ir Dūkšte, Ignalinos rajone, o Molėtuose pasiektas temperatūros rekordas – temperatūra nukrito 5 laipsniais žemiau nulio. Panašūs šalčiai gegužės mėnesį užfiksuoti ir 1989, 1980, 1943 metais. Tiesa, Vilniuje panašios šalnos būta jau labai seniai. Gegužės mėnesį sostinėje temperatūra 3 laipsniais žemiau nulio paskutinį kartą nukrito 1900-aisiais.
Ypatingos anomalijos pirmadienį iškritusiame sniege neįžvelgė ir LHMT klimatologas Donatas Valiukas. „Labai įprastu reiškiniu to pavadinti negalėtume, bet labai didele anomalija – irgi ne, nes gegužę sniego kartais pasitaiko. Yra snigę ir panašiu laiku, yra sniego buvę ir vėliau. Kaip matome, ir tas sniegas toks – ryte pasnigo, o po pietų to sniego jau nebebuvo. Tokie pasnigimai kartais pasitaiko gegužės mėnesį ir tuo ypatingai stebėtis nereikia. Jeigu, pavyzdžiui, prisiminsime 2017 metus, tai irgi labai panašiu laiku buvo pasnigę ir temperatūra buvo dar žemesnė ir buvo dar šalčiau negu dabar. Gegužę būna ir pasnigimų, ir šalnų, kada nukrenta temperatūra. Toks tas mūsų klimatas“, – komentavo klimatologas.
- Šaltiniai
- Pokalbiai telefonu su LHMT sinoptiku Vytautu Sakalausku ir LHMT klimatologu Donatu Valiuku
- Why Do People Believe in Weather Control Conspiracy Theories?; observer.com
- HAARP SCIENTIFIC FACILITY, ALASKA, UNITED STATES; ENCYCLOPÆDIA BRITANNICA
- High-frequency Active Auroral Research Program (HAARP); University of Alaska Fairbanks