Delfi jau skelbė, kad per savaitgalį Lietuvoje patvirtinus 43 naujus koronaviruso atvejus, Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, užsikrėtusiųjų skaičius sekmadienį siekė 1479, tačiau sekmadienį ištyrus 2652 ėminius patvirtinti 6 nauji koronaviruso atvejai, tad iš viso COVID-19 nustatytas 1485 asmenims.

NVSC gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė žiniasklaidai teigė, kad didėjančiam užsikrėtimų skaičiui įtakos turi švelninamas karantinas.

Pats faktas yra toks, kad atvejų daugėja, o tai jau yra blogai. Kai žmonės atsipalaiduoja, kaip mes galime matyti iš to, kas vyksta Senamiestyje ir kur kitur, užtat ir turime kiek padidėjusius rezultatus“, – LRT radijui aiškino D. Razmuvienė.

Tačiau tuo pat metu plito ne tik atsipalaidavimo nuotaikos, bet ir gerokai pavojingesni raginimai. Savaitgalį feisbuke ypač aktyviai dalintasi įrašu, kuriame tikinama, jog kaukės nedėvėjimas nėra nusikaltimas. Panašių raginimų būta ir anksčiau.

Kas melas


„Tauta vadovaujasi įstatymais, o ne kažkokiais vyriausybės nutarimais. Žmogus yra neliečiamas, jo privatus gyvenimas netrikdomas jei nėra padarytas nusikaltimas. Kaukės nedėvėjimas nėra nusikaltimas, nes nėra tam reikalui priimto įstatymo. Parašo dėjimas ant baudos kvito yra savanoriško sutikimo išraiška. Karantinas laikosi tik ant baimės“

, – liūdnai pagarsėjusioje feisbuko grupėje „Unfollow 15min.lt“ tikino vienas feisbuko vartotojas, o šiuo įrašu pasidalijo beveik 800 žmonių, jį pamėgo per pusę tūkstančio vartotojų, o per pusantro šimto paliko daugiausiai pritariamuosius komentarus.

Jau anksčiau sąmokslo teorijomis apie tariamą 5G ir koronaviruso ryšį bei „tamsiųjų jėgų“ – Italijoje, kilmingų „juodųjų bajorų šeimų“ sukurtą virusą besidalijęs vartotojas šįsyk iškėlė teisinį klausimą: ar visuomenė turi vadovautis vyriausybės nutarimais ir ar tai atsisakiusieji gali išvengti baudų?

Iš tikrųjų būtent įstatymai yra aukščiausią teisinę galią turintis teisės aktai, priimti Lietuvos Respublikos Seimo arba tautos referendumu, formuluojantys bendrąsias teisės normas, skirtas svarbiausiems žmonių santykiams reguliuoti, turintys aukščiausią juridinę galią.

Įstatymas laikomas pagrindiniu teisės šaltiniu. Tuo metu poįstatyminiai aktai, tokie, kaip vyriausybės nutarimai, priimami įstatymo pagrindu, juos sukonkretina ir užtikrina jų vykdymą. Poįstatyminis aktas negali prieštarauti įstatymams.

Tačiau ar vyriausybės kovo 14 d. priimtas nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ bei jo atnaujinta redakcija balandžio 8-ąją, kuria įvestas privalomas kaukių dėvėjimas (vėliau, per karantino švelninimo etapą priimtos išimtys, kurios vis dėlto neatšaukia kaukių, respiratorių ar kitų veido apsaugos priemonių dėvėjimo tvarkos), neturi teisinės galios?

Nuo vasario 26-osios Lietuvoje įvesta ekstremalioji padėtis, kai šalyje dar nebuvo patvirtintas nė vienas koronaviruso atvejis. Vis dėlto tai leido vyriausybei be atskirų įstatymų taikyti tokias priemones, kaip karantinas.

Kaip Vilniaus universiteto Teisės fakulteto specializuotame teisės žinių portale tikina teisės profesorius Egidijus Šileikis, Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (TAR, 2020-5466) grindžiamas dviejų įstatymų nuostatose (Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme, taip pat Civilinės saugos įstatyme) įtvirtintais Vyriausybės įgaliojimais.

Todėl jis atitinka Konstituciją (nebent Konstitucinis teismas išaiškintų kitaip – kol kas niekas dėl karantino teisėtumo nesikreipė į KT).

Taigi, kol kas galiojanti tvarka nesikeičia: nuo balandžio 10-osios tapo privalomos viešumoje. Balandžio pabaigoje, pradėjus švelninti karantino sąlygas pasikeitė ir kaukių dėvėjimo taisyklės: dėvėti kaukės nebereikia už miestų, miestelių, kaimų, viensėdžių, sodininkų bendrijų ribų, kai 20 metrų spinduliu nėra kitų asmenų, išskyrus artimuosius.

Kaukės taip pat nėra būtinos automobilyje važiuojant vairuotojui su giminaičiais, aukšto meistriškumo sportininkams per treniruotes. Kaukės nebėra privalomos ir vaikams, jaunesniems nei 6 metai.

Šiuo metu už karantino taisyklių pažeidimus fiziniams asmenims numatytos baudos siekia nuo 500 iki 1500 eurų.

Kaip informuoja ministerija, karantino taisykles pažeidus pirmą kartą pareigūnai už tai galės skirti pusę minimalios baudos, t.y., 250 eurų, tačiau antrą kartą nusižengus griežtoms taisyklėms piniginę teks patuštinti iš esmės.

„Jeigu asmuo yra per metus jau yra baustas už tą patį pažeidimą, jam gali būti skiriama apie 1000 eurų bauda“, – informuoja Teisingumo ministerija.

Kokio dydžio baudą skirti, informuoja, nustatytose ribose spręs policijos pareigūnai. Neblaivumas gali būti traktuojamas kaip sunkinanti aplinkybė, tad ir sankcijos gali būti taikomos didesnės.

„Baudą skiriantis pareigūnas gali sumažinti arba padidinti baudos dydį sankcijos ribose – nuo 500 iki 1500 eurų, atsižvelgdamas į lengvinančias aplinkybes, pavyzdžiui, kaltės pripažinimas, arba sunkinančias aplinkybes, pavyzdžiui, pažeidimas padarytas, esant neblaiviam“, – rašoma ministerijos pranešime spaudai.

Šaltiniai

Lietuvoje užfiksavus 43 naujus koronaviruso atvejus – epidemiologės perspėjimas: tai jau yra blogai

E. Šileikis. Koronavirusas ir Konstitucija: karantinas ar nepaprastoji padėtis?

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo

Valstybių narių teisė - Lietuva