Ir pagaliau stebėdami žmones nustatė, kad mikrobanginė spinduliuotė sukelia daugelį ligų. Pirmiausia, nervų, psichikos ir baigiant vėžiu. Tai, kad sukelia neurasteniją, galvos skausmus ar dar kokius psichikos sutrikimus, tai buvo anksčiau aišku, bet kodėl vėžį sukelia ilgai buvo neaišku. Vėl reikėjo pora dešimtmečių tyrimų, epidemiologinių tyrimų kol buvo išaiškinta, kad mikrobangos, nors jos ir nejonizuoja atomų, netrauko ryšių molekulėse, bet jos veikia ląsteles ląsteliniame lygyje – žudo, ardo ląsteles.
Jonas Grigas - profesorius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys

Vaizdo įrašo ištrauka, kurioje profesorius Jonas Grigas pasakoja apie nejonizuojančios spinduliuotės daromą poveikį žmogaus organizmui – Seime vykusios spaudos konferencijos „Elektromagnetinė spinduliuotė ir penktos kartos judrusis ryšys (5G): potencialios grėsmės“ dalis. Konferenciją vasario mėnesį organizavo seimo narys Dainius Kepenis. „Melo detektorius“ jau rašė apie tai, kad konferencijos metu prof. J. Grigas pasidalino melagingais teiginiais.

Kilmė


Praėjus daugiau nei mėnesiui po konferencijos joje pasakyti teiginiai sąmokslo teorijų meistrams koronaviruso pandemiją siejant su 5G ryšio įvedimu ir vėl prisiminti. Šį kartą amerikiečių mąstytojui ir futuristui Žakui Fresko atminti skirtoje lietuviškoje „Facebook“ grupėje paviešinta vaizdo įrašo ištrauka, kurioje J. Grigas pasakoja apie nejonizuojančios spinduliuotės poveikį žmonių sveikatai. Pasak profesoriaus, mikrobangos, kurių dažnis siekia nuo 200 MHz iki 300 GHz, nors iš pradžių mokslininkų laikytos nepavojingomis, iš tiesų „sukelia daugelį ligų. Pirmiausia, nervų, psichikos ir baigiant vėžiu. Tai, kad sukelia neurasteniją, galvos skausmus ar dar kokius psichikos sutrikimus, tai buvo anksčiau aišku, bet kodėl vėžį sukelia ilgai buvo neaišku.“

Pasak profesoriaus, epidemiologinių tyrimų metu „buvo išaiškinta, kad mikrobangos, nors jos ir nejonizuoja atomų, netrauko ryšių molekulėse, bet jos veikia ląsteles ląsteliniame lygyje – žudo, ardo ląsteles.“

Socialiniame tinkle patalpintas melagingas vaizdo įrašas
Foto: Ekrano nuotr.

Balandžio 6 dienos popietę pasidalintas vaizdo įrašas per parą buvo peržiūrėtas beveik 98 tūkst. kartų ir pasidalintas 1,9 tūkst. kartų.

Prof. J. Grigo pateikiama informacija yra klaidinanti.

Kas melas

Amerikos vėžio asociacijos tinklalapyje rašoma, kad didelis mikrobangų kiekis veikdamas vandens turinčius objektus, tokius kaip maistas, skysčiai ar kūno audiniai, išskiria karštį, todėl kyla rizika nusideginti ar pažeisti audinius. Vis dėlto, tokio kiekio spinduliuotė nepajėgi pažeisti DNR ląstelių ir sukelti vėžį.
Kylant visuomenės susidomėjimui, ar tikrai nejonizuojanti spinduliuotė nekelia jokio pavojaus žmogaus sveikatai, šia tema nuolat atliekami laboratoriniai ir žmonių tyrimai, tačiau kol kas iš jų negalima daryti aiškių apibendrinančių išvadų.

2017 metais žurnale „Military Medical Research“ išspausdintos studijos duomenimis, didžiulis mikrobangų spinduliuotės kiekis neabejotinai daro žalą sveikatai, tačiau šiuolaikiniai žmonių naudojami prietaisai, tokie kaip mikrobangų krosnelės ar telefonai, tokios spinduliuotės neskleidžia. „Epidemiologijoje nėra jokių apibendrinančių įrodymų, rodančių, kad mikrobangos turi kancerogeninį poveikį. Be to, atradimas, kad mikrobangos gali turėti teigiamą biologinį efektą iškėlė naujus iššūkius tyrimams ir bandymams šioje srityje“, – rašoma studijoje.

Kai kurių tyrimų metu nustatyta, kad daugiau nei dešimtmetį mobiliaisiais telefonais besinaudojantys žmonės patiria didesnę smegenų auglio riziką palyginti su tais, kurie telefonais nesinaudojo, kiti pabrėžia ilgalaikių tyrimų poreikį ir konstatuoja, kad trumpalaikis naudojimasis mobiliuoju telefonu nesukelia rizikos įgyti smegenų auglį.

Vis dėlto, absoliuti dauguma tyrimų konstatuoja nesiejantys padidintos rizikos susirgti vėžiu su mikrobangų skleidžiama spinduliuote.

Mokslininkai taip pat tyrė teigiamą mikrobangų poveikio pusę ir atrado, kad mobiliųjų telefonų skleidžiamos mikrobangos gali gerokai paspartinti žmogaus reakcijos laiką, taigi, ir padėti išvengti pavojaus.

Danų atliktame tyrime taip pat konstatuojama, kad daugiau nei dešimtmetį mobiliuosius telefonus naudoję asmenys patyrė 30–40 proc. mažesnę riziką susirgti Alzheimerio liga, nei jų neturėję.

Kadangi ilgalaikis mikrobangų poveikis žmogaus organizmui nėra iki galo ištirtas, mokslininkai rekomenduoja vengti didelės elektromagnetinių bangų spinduliuotės, pavyzdžiui, šildant maistą mikrobangų krosnelėje ir ją atidarant proceso metu šiek tiek atsitraukti nuo prietaiso, taip pat užtikrinti, kad buityje naudojami ir mikrobangas skleidžiantys prietaisai veikia tvarkingai, tačiau nėra jokių epidemiologinių tyrimų, kurių metu būtų nustatyta, kad mikrobangų spinduliuotė, kurią sukuria buityje naudojami prietaisai ir technologijos – mikrobangų krosnelės, mobilieji telefonai ar internetas, taigi, taip pat ir daug diskusijų kelianti 5G technologija – darytų žalą ląstelėms ir keltų riziką žmonių sveikatai.

Parengta bendradarbiaujant su „Facebook“ faktų tikrinimo programa.