Pasak pranešime vilkų situaciją komentavusio biologo, habilituoto biomedicinos mokslų daktaro prof. Edmundo Lekevičiaus, per pastaruosius 6-7 dešimtmečius vilkų Lietuvoje sumažėjo net šešis kartus – iš 1500 iki 250 individų.
Kilmė
Nepaisant to, kad vilkų populiacija smarkiai susitraukė, kasmet viešojoje erdvėje netyla ūkininkų skundai apie vilkų padaromą žalą ūkiams. Vilkus tyrinėjanti aktyvistė Lina Sedra įžvelgia situacijos paradoksalumą. Nors vilkų medžioklės kvotos kasmet vis didinamos, šie plėšrūs gyvūnai sukelia tik dar daugiau žalos. Pasak žurnalistės, tokio vilkų elgesio priežastis – „sugadintos“ populiacijos. Didinant vilkų medžioklės kvotas nušaunami Alfa vilkai ir patelės, garantuojančios stabilų visos šeimos elgesį.
Praradę saugumo ir stabilumo garantą vilkai nuklysta ne į savo medžioklės plotus ir sukelia pavojų ūkininkų gyvuliams.
„Delfi“ nusprendė įsitikinti, ar pranešime pateikta informacija apie rekordines vilkų medžioklės kvotas ir daromą poveikį ūkininkams yra teisinga.
Kas tiesa
Paprašius Aplinkos ministerija sutiko pasidalinti statistiniais duomenimis apie tai, kaip per dešimtmetį keitėsi vilkų medžioklės kvotos ir kokia žala ūkininkams buvo padaryta.
Išanalizavus pateiktus duomenis matyti, kaip kilo vilkų sumedžiojimo limitai. Prieš dešimtmetį, 2010-2011 metų medžioklės sezonu, buvo leidžiama sumedžioti 60 vilkų, tuo tarpu 2019-2020 metų medžioklės sezonu šis skaičius padvigubėjo ir siekė rekordinius 120 individų. Praėjusiam medžioklės sezonui nustatyta sumedžiojamų gyvūnų kvota – didžiausia per daugiau nei dešimt metų.
Taigi, Lina Sedra, tvirtindama, kad šiemet sausio 17 dieną pasibaigęs vilkų medžioklės sezonas buvo rekordinis, atsižvelgiant į nušautų vilkų kiekį, buvo teisi.
Aplinkos ministerija taip pat pasidalino duomenimis, kokio dydžio žala valstybės vardu turėjo būti atlyginta nuo vilkų nukentėjusiems ūkininkams.
Pažvelgus į skaičius paaiškėjo, jog, nepaisant to, kad vilkų medžioklės kvotos kasmet buvo didinamos ir nuo 2015 metų (ūkininkams žala pradėta atlyginti nuo 2014 metų, tačiau Aplinkos ministerija pateikė duomenis tik nuo 2015 metų) iki dabar sumedžiojamų vilkų kiekis išaugo daugiau nei 3,5 karto – nuo 33 individų (2014-2015 metų medžioklės sezonu) iki 120 individų, ūkininkams atlygintina žala ne tik nesumažėjo, bet dar išaugo.
2015 metais ūkininkams buvo atlyginta 112 621,51 eur. žala, o tuo tarpu praėjusiais metais savivaldybės Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšomis ūkininkams sumokėta 174 435,20 eur. – daugiau nei 60 tūkst. eurų daugiau nei prieš penkis metus, kai vilkų medžioklės kvota buvo 3,5 karto mažesnė.
Vertinant vilkų padarytą žalą pagal tai, kiek nuostolių ūkininkams turėjo atlyginti valstybė, galima teigti, kad mažėjant vilkų populiacijai padaryta žala ne tik nemažėjo, bet ir didėjo.
Kelių metų laikotarpiu (Aplinkos ministerija pateikia tik trijų pastarųjų metų duomenis) beveik nesikeitė ir užfiksuotų vilkų padarytos žalos atvejų skaičius. Nors gyvūnų Lietuvoje gerokai sumažėjo, praneštų vilkų puolimo atvejų skaičius liko beveik nepakitęs – 2017 metais užfiksuoti 438 atvejai, 2018 – 529, o 2019 metais – 490 atvejų.
Atsižvelgiant į pateiktus duomenis galima teigti, kad Lina Sedra sakė tiesą – nors kasmet Lietuvoje didinamas sumedžioti leidžiamų vilkų skaičius, ūkininkams padaroma žala dėl mažėjančio gyvūnų kiekio ne tik nemažėja, bet ir didėja. Taip pat nemažėja ir užfiksuotų vilkų padarytos žalos atvejų skaičius.
Papildymas 02.25: asociacija „Baltijos vilkas“ kreipėsi į DELFI norėdama papildyti teiginius apie vilkų skaičių Lietuvoje. „Baltijos vilkas“ nemano, kad vilkų Lietuvoje mažėja, atvirkščiai, asociacijos atstovų teigimu, vilkų populiacija atsistato. Nors apskaitose nurodomas minimalus vilkų skaičius – 250 individų – manoma, kad iš tikrųjų vilkų yra daugiau. Tačiau asociacijos atstovė pabrėžia nemananti, kad medžioklė sprendžia vilkų padaromos žalos problemą.
- Šaltiniai
- Asociacijos „Gyvas miškas“ elektroniniu paštu pateikti duomenys
- Aplinkos ministerijos elektroniniu paštu pateikti duomenys