Paprastas gripas nužudo 60 kartų daugiau žmonių kasmet, nei koronavirusas.
Informacija, skelbiame socialiniuose tinkluose platiname infografike

Vasario 1 dieną socialiniame tinkle „Facebook“ pradėta dalintis infografiku, kuriame spalvingai pateikti su koronavirusu susiję mitai ir faktai. Įsigilinus į kiekvieną iš jų akivaizdu, kad visa pateikta informacija buvo siekiama sumažinti su koronavirusu susijusią paniką ir informuoti, esą virusas nėra toks pavojingas, kaip apie jį rašoma.

Melaginga informacija apie koronavirusą
Foto: Ekrano nuotr.

Mitų skiltyje įvardyti teiginiai:

  • Koronavirusas yra pats pavojingiausias egzistuojantis virusas;
  • Aš mirsiu, jeigu man bus diagnozuotas koronavirusas;
  • Turiu įsigyti apsauginį kostiumą ir n95 kaukę, kad būčiau saugus;
  • Mums reikia panikuoti ir kaltinti Kiniją dėl šio protrūkio. Aš taip pat turiu laidyti skaudinančius pokštus apie tarptautinius studentus;
  • Turiu tikėti viskuo, ką perskaitau internete apie koronavirusą, nes tai yra patikrinta ir parašyta, neturint jokių išankstinių įsitikinimų.

Faktų skiltyje rašoma:

  • Paprastas gripas nužudo 60 kartų daugiau žmonių kasmet, nei koronavirusas;
  • Tik 2 proc. visų ligos atvejų buvo mirtini ar daugiausia šių mirčių susietos su silpnesne imunine sistema (pavyzdžiui, senyvu amžiumi);
  • Rankų plovimas ir čiaudėjimas į alkūnę yra geriausias būdas apsisaugoti;
  • Šiuo metu kilusią paniką ir isteriją skatina rasizmas ir ksenofobija, o ne įrodymai ar praktiniai atvejai. Niekas nepateisina bjauraus elgesio, nukreipto į kitus;
  • Neteisinga informacija ir rasizmas yra pavojingesnis už bet kokį virusą; ieškok nuorodų ir įrodymų, ne ideologijos.

Nors didelė dalis komentarų iš minėto sąrašo susiję su tolerancijos skatinimu, kai kurie jų įvardija faktus. Pavyzdžiui, žinutė apie tai, kad paprastas gripas kasmet nusineša 60 kartų daugiau gyvybių nei koronavirusas.

Kas melas

Šio teiginio pobūdis leidžia daryti išvadą, kad infografikas buvo skirtas amerikiečių auditorijai. Kylant susirūpinimui dėl koronaviruso plitimo, paskutinę sausio dieną portalas „gooddaysacramento“ pasidalino žinute, skelbiančia, kad iš tiesų amerikiečiams reikėtų bijoti kito viruso – sezoninio gripo, kuris vien šį sezoną nusinešė 10 000 gyvybių iš 19 mln. susirgusiųjų. Tokiais skaičiais pasidalino ir kiti žiniasklaidos kanalai Amerikoje – cnn, statnews, abcnews, latimes. Nuo 10 000 iki 25 000 siekiantį mirčių nuo gripo skaičių nurodo ir Ligų kontrolės ir prevencijos JAV centras.

Tačiau amerikietiškai auditorijai skirtu infografiku socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Twitter“ dalinosi vartotojai iš viso pasaulio (tarp jų ir Lietuvos) – ne tik JAV gyventojai. Net ir teigiant, kad infografikas skirtas amerikiečių auditorijai, jo turinio vis viena nebūtų galima laikyti teisingu.

Gripas yra sezoninė liga, kuria viso pasaulio gyventojai serga kasmet. Nuo gripo galima pasiskiepyti, tokiu būdu sumažinant komplikacijų riziką. Tai, kad gripas ištinka kasmet nurodo ir dar vieną svarbų dalyką – ši liga, jos plitimas, susirgimo būdai yra nuspėjami.

To paties negalima pasakyti apie naująjį koronavirusą (2019 nCov), kuriuo žmonės serga tik nuo šių metų gruodžio mėnesio. Skiepai šiam virusui dar neišrasti, virusas plinta nenuspėjamai, visi viruso plitimo būdai iki galo neišaiškinti. Remiantis šia informacija galima teigti, kad sezoninio gripo ir koronaviruso lyginti pagal tuos pačius kriterijus negalima.

Jei, vis dėlto, koronavirusas ir sezoninis gripas būtų lyginami, remiantis prielaida, kad dabartiniai koronaviruso požymiai išliktų tokie patys ir daugiau nebesikeistų, mirtingumas nuo koronaviruso vis viena būtų didesnis negu nuo gripo. Remiantis mirštamumo nuo gripo rizikos studija prieita išvados, kad mirštamumas nuo gripo siekia tik 0,01 proc., o tai būtų lygu 1 mirčiai iš 10 000 susirgimo atvejų.

Tuo tarpu preliminarus mirštamumas nuo koronaviruso gali siekti (šį skaičių gali keisti nauji mirčių, išgijimų atvejai, žinios apie naujas viruso savybes ir t.t.) maždaug 2 proc.

Taigi, koronavirusą, remiantis dabartinėmis žiniomis, galima laikyti didesnę mirties riziką keliančių virusu nei gripas, tačiau kelis kartus mažesnę mirties riziką keliančiu nei 2002–2003 metais kilusi SARS viruso epidemija, kurios mirtingumo rodiklis siekė 9,6 proc.