Įtampa tarp žvejų verslininkų ir žvejų mėgėjų dar labiau išaugo po to, kai praeitų mėtų spalį žvejus pasiekė žinia apie tai, kad ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų sprendimu nuo šių metų sausio Baltijos jūroje tiek verslininkams, tiek žvejams mėgėjams bus draudžiama gaudyti menkes. Verslininkams su Žemės ūkio ministerija derantis dėl kompensacijų žvejai mėgėjai ir nedidelius laivelius nusipirkę ir pramoginės žūklės išvykas jūroje organizuojantys smulkieji verslininkai liko be nieko. Dėl ateities susirūpinę žvejai nesulaukė ir ministerijos dėmesio – Žemės ūkio ministras Andrius Palionis nerado jiems laiko.

Valstybei iš viso sumokėta 173 000 eur mokesčių. Tiek lėšų mūsų valstybė gavo į biudžetą iš minėtų 45 įmonių, kai, tuo tarpu, jų sukeliamos problemos yra neabejotinos. <...> Palyginimui, žvejai mėgėjai 2018 metais, pirkdami žvejo bilietus, valstybei sumokėjo daugiau nei 1,7 mln. eur.
asociacija „Lašišos dienoraštis“

Šie įvykiai dar labiau pakurstė priešpriešą tarp žvejų mėgėjų ir verslininkų, tačiau įtampa tvyrojo ir anksčiau – žvejai mėgėjai ir jų interesus ginančios organizacijos teigia, kad verslininkai, gaudydami žuvis Kuršių mariose, smarkiai kenkia jų ištekliams, be to, migruojančios lašišinės žuvys įkliūva į jų tinklus, o priegauda ne visada sąžiningai užfiksuojama.

Kiek anksčiau šį mėnesį asociacija „Lašišos dienoraštis“ kvietė visus, neabejingus Kuršių marių likimui, prisidėti prie akcijos „Grąžinkim Kuršių marioms gyvybę“. Jos aprašyme įvardytos pagrindinės Kuršių marioms ir žuvų ištekliams gresiančios grėsmės – verslinė žvejyba, ilgametė marių tarša nevalytomis nuotekomis ir dvi Vokės upę užtvenkusios užtvankos, trukdančios migruoti žuvims.

Akcijos apraše asociacija išsakė ketinimą kreiptis į Vyriausybę prašant riboti arba sustabdyti verslinę žūklę Kuršių mariose bent penkiems metams. Pasak organizacijos, tai yra normali tarptautinė praktika.

Praėjus savaitei po paskelbimo apie akciją, „Lašišos dienoraščio“ „Facebook“ paskyroje ir oficialioje svetainėje paskelbti duomenys, nurodantys, kad žvejų verslininkų veikla kasmet į valstybės biudžetą atneša beveik dešimt kartų mažesnę sumą nei gaunama surinkus pinigus už žūklės leidimus iš žvejų mėgėjų. DELFI nusprendė įsitikinti, ar pateikti skaičiai teisingi.

Kas tiesa

Susisiekus su asociacijos „Lašišos dienoraštis“ atstovu ir paprašius atsiųsti pateiktus duomenis pagrindžiančių argumentų pavyko gauti lenteles su atliktais skaičiavimais. Juose atsispindėjo 47 verslo įmonių, žvejojančių Kuršių mariose, 2018 metais deklaruotas sugautų žuvų kiekis, apyvarta, pelnas, darbuotojų skaičius, vidutiniai darbuotojams mokami atlyginimai ir valstybei smokėti mokesčiai. Dvi daugiausia mokesčių valstybei sumokančios įmonės – „Jūros vėjas“ ir „SLP Žuvis“ – išskirtos kitu šriftu, pažymėta, kad daugiausia žuvų jos pagauna žvejodamos jūroje, todėl sunku spręsti, kiek mokesčių sumoka ir kiek žuvų jos pagauna žvejodamos Kuršių mariose.

Sutikrinus pateiktus duomenis su viešai skelbiamais VMI ir „Sodros“ duomenimis paaiškėjo, kad „Lašišos dienoraščio“ pateikta informacijos yra teisinga.

2018 metais Baltijos jūroje ir Kuršių mariose žvejojusios įmonės į valstybės biudžetą per PVM, GPM mokesčius ir VSD įmokas iš viso sumokėjo 270 381 eurą. Atėmus dvi daugiausia Baltijos jūroje žvejojančias įmones sumokėtų mokesčių lieka 159 633 eurai. „Lašišos dienoraščio“ žinutėje minima, kad žvejai verslininkai į valstybės biudžetą sumokėjo 173 000 eurų. Kaip paaiškino asociacijos atstovas, šis skaičius gautas darant apytikslį spėjimą, kad didžiausios dvi žvejybos įmonės, veiklą daugiausia vykdančios jūroje, už žvejybą Kuršių mariose sumoka 8 proc. mokesčių nuo bendros sumokamos sumos. Darant šį spėjimą visų žvejybos įmonių sumokėtų mokesčių už žūklę Kuršių mariose suma išauga iki žinutėje minėtų 173 000 eur.

Tik Kuršių mariose žvejojančios įmonės per tą patį ataskaitinį laikotarpį gavo 102 119 eurų pelną ir padarė 871 035 eurų apyvartą.


„Lašišos dienoraštis“ taip pat pasidalino suvestine, kurioje nurodyta žvejų mėgėjų į valstybės biudžetą surinkta suma, įneša įsigyjant žvejybos bilietus, žvejybos korteles, mokant nuomos mokesčius, įsigyjant leidimus povandeninei žūklei, taip pat leidimus kai kurioms žuvų rūšims – upinėms nėgėms, stintoms, karpiams, margiesiems upėtakiams ir kiršliams, sykams ir stintoms – žvejoti.

2018 metais, sudėjus per visas leidimų platinimo sistemas ir už visų minėtų rūšių žūklę nupirktus leidimus, žvejai mėgėjai į valstybės biudžetą įnešė 1 799 326,5 eur. „Lašišos dienoraščio“ publikacijoje nurodoma mažesnė suma – 1,7 mln. eur., tačiau susisiekus su organizacijos atstovu, jis teigė šiek tiek pasikuklinęs ir nurodė tikslų skaičių, kuris sutapo su Aplinkos ministerijos pateikiamais duomenimis. Didžiausia suma 2018 metais buvo surinkta už dviejų parų žvejybos neišnuomotose vandens telkiniuose bilietus (222 095 eur.), perpus mažesnė suma – 110 405 eur. – gauta už mėnesinius bilietus, panašus kiekis lėšų į biudžetą pritrauktas ir įsigyjant metinius žvejybos bilietus.


Išanalizavus visus „Lašišos dienoraščio“ pateiktus skaičiavimus galima teigti, kad organizacija, viešindama duomenis apie žvejų verslininkų ir žvejų mėgėjų į šalies biudžetą surenkamas sumas, nemelavo.

„Melo detektorius“ siekia išlaikyti pateikiamų faktų įvairovę ir aktualumą, todėl jei viešojoje erdvėje pastebėjote skleidžiamą abejonių keliančią informaciją, siųskite ją el. pašto adresu melodetektorius@delfi.lt ir mes ją patikrinsime.

  • Šaltiniai
  • VMI duomenys (žvejybos įmonių sumokėti mokesčiai už 2018 metus. Viešai prieinama informacija, gaunama įvedus įmonės kodą)
  • „Sodros“ duomenys (žvejybos įmonių VSD įmokos už 2018 metus. Viešai prieinama informacija, gaunama įvedus įmonės kodą)
  • Aplinkos ministerijos duomenys (už žvejybos leidimus į valstybės biudžetą surinktos lėšos)