Dar niekada nebuvome tokie ligoti, kokie esame dabar. Lyginant su tuo laiku, kai tapome laisvi. (…) Tuomet karinei tarnybai netikdavo gal 15 proc. jaunimo, o dabar netinka gal apie 50 proc. dėl savo prastos sveikatos.
Dainius Kepenis, Seimo Sveikos gyvensenos komisijos pirmininkas

Kilmė


Birželio 28 dieną transliuotoje laidoje „DELFI diena“ D. Kepenis buvo pakviestas aptarti jo inicijuotų Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių. Nors Seimas D. Kepenio siūlytai sveikatinimo programai pritarė, iš Seimo nario pasiūlytų 33 puslapių gairių po taisymų liko tik 13.

Nepaisant gerokai apkarpytų pasiūlymų, politikas tvirtino, jog jam užtektų ir vieno puslapio gairių – svarbiausia, kad jos būtų tinkamai įgyvendintos, nes visuomenės sveikata sparčiai prastėja. „Pagrindinis gairių tikslas yra sustabdyti mūsų nesveikėjimo procesą, ligotumo procesą. Dar taip nėra buvę, kad moksleiviai pradėtų sirgti širdies ligomis. Tai tragiški skaičiai,“ – laidoje kalbėjo D. Kepenis.

Pabrėždamas, kaip bėgant metams blogėjo lietuvių sveikata, D. Kepenis pateikė įtaigų pavyzdį – paskelbus Lietuvos Nepriklausomybę, karinei tarnybai, pasak politiko, netikdavo tik apie 15 proc. jaunuolių, kai, tuo tarpu, dabar dėl prastos sveikatos tarnauti negali apie pusę šauktinių.

DELFI paprašytas pateikti šiuos faktus pagrindžiančių duomenų, D. Kepenis į prašymą neatsakė.

Kas melas


Tikrieji skaičiai paaiškėjo susisiekus su Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentu. Paprašius pateikti šauktinių tinkamumo tarnybai procentus nuo Nepriklausomybės atgavimo iki 2008 metų, kuomet šauktinių kariuomenės atsisakyta bei nuo 2015 metų iki dabar, gautas atsakymas, jog Lietuvos kariuomenė gali pateikti duomenis tik nuo 2015 metų, kuomet vėl pradėta kviesti šauktinius.

Vadinasi, pirmoji D. Kepenio teiginio dalis nėra teisinga – duomenys apie šauktinių sveikatą atgavus Nepriklausomybę tiesiog nėra teikiami ir politikas jų gauti negalėjo.


Tuo tarpu pateikti šauktinių tinkamumo tarnybai duomenys laikotarpiu nuo 2015 metų iki dabar rodo, kad 2018 metais tinkamais atlikti tarnybą buvo pripažinti 39 proc. jaunuolių, patekusių į šaukiamųjų sąrašą, ir 75 proc. jaunuolių, pareiškusių norą tarnybą atlikti savanoriškai.

Keturių metų suvestinėje matyti, kad šauktinių sveikatos būklė tik prastėjo, mat 2015 metais atnaujinus šauktinių kariuomenę tarnybai atlikti buvo tinkami 45 proc. jaunuolių iš šauktinių sąrašo ir net 85 proc. savanorišką tarnybą pasirinkusių savanoriškai.

Nors D. Kepenis, kalbėdamas apie tragišką Lietuvos jaunuolių sveikatos būklę, „DELFI dienoje“ ir dalijosi bauginančia statistika, paaiškėjo, kad tikroji padėtis yra dar tragiškesnė.

Atsižvelgiant į tai, kad šauktinių sveikatos būklės nuo Nepriklausomybės atgavimo duomenys nėra prieinami, o praėjusių metų duomenys nesiekia D. Kepenio nurodytų 50 proc., galima teigti, kad Seimo Sveikos gyvensenos komisijos pirmininkas laidoje sakė netiesą.

  • Šaltiniai
  • „DELFI diena“; 2019.06.28
  • Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento pateikti duomenys