„Tai būtų milijardinis smūgis biudžetui, kas net atvestų Lietuvą į mini krizę, jeigu mes prarastume tiek daug darbo vietų“.
Antanas Guoga

Susisiekus su A. Guoga ir paprašius jo pagrįsti pasakytą informaciją, jis sutiko pasidalinti skaičiavimais.Europos parlamento narys Antanas Guoga.

Kas tiesa


Pirmiausia, anot A. Guogos, reikėtų suprasti, kad Lietuvos vežėjai yra atsakingi už daugiau nei dešimtadalį Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Prieš balsavimus EP labai gerai įsidėmėjau Transporto ministro Roko Masiulio tuometinius teiginius, kad transporto sektorius sudaro daugiau nei dešimtadalį Lietuvos BVP. Pavyzdžiui, 2017 m. Statistikos departamento duomenimis – 12,1 proc. Lietuvos BVP“, – sakė EP narys ir tikino, kad kadangi 2018 m. Lietuvos BVP siekė 45,2 mlrd., tai viso susisiekimo sektoriaus – apie 5 mlrd. Eur, o kelių transportas – 6-7 proc. Lietuvos BVP, kas yra apie 3 mlrd. Eur.

„Žvelkime į biudžeto skaičius – numatyta, kad 2019 m. biudžeto pajamos bus 10,5 mlrd. eurų. Atitinkamai, dešimtadalis yra 1 mlrd. eurų.

Susisiekimo sektorius yra trečias pagal dydį Lietuvos ekonomikos sektorius, veiklą vykdo daugiau nei 5 tūkst. įmonių, dirba beveik 80 tūkst. vilkikų vairuotojų, tiesa, ne visi tolimųjų reisų. Iš viso sektoriuje su visais vadybininkais, administracijomis ir pan. dirba vos ne pusantro šimto tūkstančių darbuotojų“, – faktus žėrė parlamentaras.

Taip pat, jo nuomone, visi turi suprasti ir tai, kad kalba eina ne tik apie vežėjų įmones, ne tik apie vilkikų vairuotojų darbo vietas, tačiau ir apie susijusius sektorius ir jų sumokamus mokesčius.

„Nuo kelių transporto sektoriaus priklauso degalų ir vilkikų pardavėjai, autoservisai, kitos paslaugas teikiančios įmonės“, – sakė A. Guoga ir teigė, kad sunkvežimių pardavimo verslas generuoja ne tik mokesčius, tačiau ir algas darbuotojams, pajamas įmonėms.

Taip pat, jo nuomone, čia reikėtų kalbėti apie sunkvežimių remonto industriją, atsarginių detalių pardavimus.

„Taip pat remonto įrangos prekyba ir gamyba. Irgi sėkmingai juda Lietuvoje. Pavyzdžiui, Kaune veikia įmonės Baltijos automobilių diagnostikos sistemos, kurios vienos pajamos 2017 m. buvo tarp 2-3 mln. Eur“, – skaičiavo jis ir taip pat paminėjo ir pervežimų sektoriaus pilamus degalus Lietuvoje ir sumokamus akcizus.

Antanas Guoga

„Dyzelinio kuro akcizas 347 eurų už 1 tūkst. litrų. Nevertinant transporto priemonių, 2018 m. už dyzeliną surinkta daugiau nei pusė milijardo akcizo mokesčių į Lietuvos biudžetą“, – skaičiavo A. Guoga.

„Muitinės tarpininkai dar vieni, kurie padeda generuoti srautus į biudžetą. Į valstybės biudžetą 2018 m. Muitinės ataskaitos duomenimis, surinkta 170 mln. 748 tūkst. 684 Eur muitų, akcizų ir importo PVM. Nemaža dalis uždirbta transporto sektoriaus generuojamos veiklos“, – teigė europarlamentaras.

Pasak jo, šalia transporto sektoriaus taip pat matome startuolius, kurie kuria logistikos valdymo sistemas, taip pat vairuotojų mokymų industriją.

Nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ DELFI teigė, kad kol kas dar nėra atlikusi skaičiavimų studijos, todėl tikslių skaičių nurodyti negalėtų, tačiau taip pat kaip A. Guoga aiškino, jog skaičiuojant galimus praradimus nereikėtų apsiriboti vien įmonių mokamų mokesčių skaičiavimais.

„Taip, vežėjai, kaip ir kiti verslininkai, moka pelno mokestį, darbuotojų pajamų mokestį. Tačiau jie dar sumoka ir kelių mokesčius, transporto priemonių valdytojų mokestį, kurio kiti verslo atstovai nemoka“, – sakė asociacijos atstovai.

Jų teigimu, vežėjų veikla taip pat sugeneruoja nemažas pajamas degalų pardavėjams, kurie moka didelius akcizus.

„Kai kuriais skaičiavimais, 2018 metais Lietuvoje buvo parduodama apie 1,6 mlrd. litrų dyzelino, didžioji jo dalis užpilta krovininiams automobiliams. Akcizas sudaro 347 eurų už 1000 litrų. Tai reiškia, kad vien akcizo sumokama daugiau kaip 550 mln. eurų. Jei nebus perkama kuro, akcizo mokesčio taip pat nebus mokama“, – preliminariai skaičiavo „Linava“ ir tvirtino, kad vežėjų veikla taip pat sugeneruoja pajamas paslaugų sektoriui: automobilių servisams, automobilių dalims, įvairioms kitos paslaugoms.

„Taip pat iš transporto priemonių pardavimų uždirba bankai, kurie skolina lėšas transporto priemonių įsigijimui, iš draudimo pajamų uždirba draudimo bendrovės.

Jei veikla nutrūks, paslaugos nebus perkamos, tai atsilieps įvairiems sektoriams, ne tik transporto“, – sakė asociacijos atstovai ir teigė, kad galutinai įvertinti tikslias apimtis, kurias paliestų Mobilumo paketas, yra ganėtinai sunku, tačiau pasekmės galimai palies ne vieną sektorių.

Tikslų galimų nuostolių skaičių sunku buvo įvertinti ir pačiai Susisiekimo ministerijai.

„Informuojame, kad krovininis kelių transportas generuoja 48,2 proc. Lietuvos susisiekimo sektoriaus sukuriamos bendrosios pridėtinės vertės (BPV). Tai sudaro apie 6,4 proc. visos šalies BPV. 2018 m., lyginant su 2017 m., šis rodiklis padidėjo maždaug 5,5 proc.: nuo 2452 mln. Eur iki 2586 mln. Eur. Tai reiškia, kad 2018 m. krovininis kelių transportas Lietuvoje sukūrė apie 2,586 mlrd. Eur BPV.

Manome, kad Lietuva rizikuoja netekti didelės dalies šios sumos, jeigu dėl neigiamos Mobilumo paketo įtakos sumažėtų Lietuvos vežėjų konkurencingumas ir veikla užsienyje“, – buvo teigiama ministerijos atsakyme.

Kilmė

Diskusijos dėl EP svarstyto mobilumo paketo likimo Lietuvoje užvirė dar kovo mėnesį, kai EP sprendžiant, kad įstatymo projektas išvis nebūtų įtrauktas į kovo 27 d. darbotvarkę, pritrūko vos 2 EP narių balsų. Tuo metu, kaip buvo skelbiama, balsavime dalyvavo tik vienas EP narys iš Lietuvos.

Tada savo nuomonę apie tautiečių aktyvumą tokiu svarbiu Lietuvai klausimu išsakė ir susisiekimo ministras Rokas Masiulis, kuris klausė kitų narių, kur jie buvo balsavimo metu bei taip pat teigė, kad priimtas Mobilumo paketas Lietuvai atneštų didelių nuostolių.

Nepaisant kilusių diskusijų ne tik Lietuvoje, tačiau ir kitose užsienio šalyse, balandžio pradžioje parlamentarų dauguma pritarė Mobilumo paketui, o naujų įstatymų išsigandę vežėjai tikino, kad didžioji dalis verslo gali išsikelti į kitas valstybes, o pirmiausia, Lenkiją.

Apie Mobilumo paketo balsavimą EP DELFI kalbėjosi ir su Vilniuje besisvečiavusiu Olandijos politiku ir kandidatu į Europos Komisijos (EK) pirmininku Basu Eickhoutu, kuris pasakojo, kad mobilumo paketas EP buvo itin jautri tema, sukėlusi begalę aršių diskusijų.

„Aš žinau, kad kai kurių šalių nariai norėjo apsaugoti savo rinkas, todėl buvo nesutarimų“, – nuotaikomis apie balsavimą dalinosi politikas. Nepaisant to, anot jo, svarbiausia užtikrinti, kad su visais vairuotojais Europoje būtų elgiamasi vienodai.

Visgi pagrindinis aistras įžiebusio mobilumo paketo tikslas, anot B. Eickhouto, kaip jis prieš kurį laiką sakė DELFI, yra tas, kad kiekvienoje šalyje vairuotojas už tą patį darbą turėtų gauti tokį patį atlyginimą. Tarkime, jei vairuotojas vyksta reisui į Olandiją, jam būtų mokamas tos šalies minimalus mėnesinis atlyginimas už tą laikotarpį, kurį jis praleidžia toje šalyje.

DELFI primena, kad daugiausia Mobilumo paketo diskusijų sukėlė keturios jo nuostatos:

Vilkikų grąžinimas į registracijos šalį kas mėnesį

Kaip skelbė naujienų agentūra BNS, daug diskusijų kelia reikalavimas vilkikus grąžinti į registracijos šalį. Siūloma, kad vilkikai, nesvarbu, tušti ar pilni, kas keturias savaites turėtų grįžti į šalį, kurioje yra registruoti.

Vairuotojų poilsio sąlygos

Mobilumo paketu siekiama uždrausti savaitinį poilsį vilkiko kabinoje. Diskusijose pateikiami skirtingi argumentai ir statistika dėl galimybės ilsėtis mokamose aikštelėse.

Kabotažo operacijos

Mobilumo pakete siūloma stabdyti sistemingą kabotažą – procedūrą, kuomet užsienio transporto priemonė atlygintinai veža krovinius kitoje šalyje.

Svarstoma įvesti penkių dienų trukmės „atvėsimo“ laikotarpį, per kurį nebūtų galima vykdyti šių operacijų toje pat šalyje su ta pačia transporto priemone.

Vairuotojų komandiravimas

Vakarų Europa norėtų, kad vilkikams kaskart kertant naujos valstybės sieną, jų vairuotojai atlyginimas ir atostogos būtų skaičiuojami pagal tos šalies įstatymus.

Šiuo metu darbo užmokestis nustatomas pagal jų registracijos šalies tvarką. Šalininkų teigimu, dabartinė tvarka, kuomet Rytų Europos vežėjams mokama mažesnė alga nei konkurentams Vakarų Europoje, yra nesąžininga ir apsunkina konkurenciją pastarųjų vežėjams.

  • ŠALTINIAI:
  • Kandidatas į EK pirmininkus papasakojo, kas iš tiesų dėjosi per balsavimą dėl Mobilumo paketo ir kaip baigsis „Brexit“, DELFI, 2019 04 11
  • Lietuvos europarlamentarai praleido svarbų balsavimą: Lietuvai tai gali kainuoti mjilijardus, DELFI, 2019 03 26.
  • Lietuvos vežėjų likimas keblioje aklavietėje: aiškėja kokius sunkumus ir barjetus teks įveikti jau netrukus, DELFI, 2019 04 08.
  • Statistikos departamentas
  • „Linava“