Preparatai su kanapėmis yra legalūs, juos galima oficialiai nusipirkti vaistinėse ir gauti su receptais.
Kęstutis Mažeika - Seimo narys

DELFI nusprendė įsitikinti, kokių preparatų su kanapėmis galima įsigyti (jei galima) vaistinėse, o kokių – ne.

Iki praeitų metų spalio mėnesio Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatyme buvo nurodyta, kad bet kokie preparatai, savo sudėtyje turintys psichoaktyvių medžiagų, Lietuvos Respublikoje yra draudžiami.

Tačiau po šios datos šis tas pasikeitė – įstatymo pakeitimu įteisintas vaistinių preparatų su kanapių veikliosiomis medžiagomis naudojimas. Ši įstatymo pataisa turėtų įsigalioti nuo šių metų gegužės mėnesio 1 dienos.

Ja remiantis, atlikus visas privalomas procedūras, Lietuvoje bus galima įregistruoti vaistus, kurių sudėtyje yra kanapių veikliųjų medžiagų.

Įstatymo pataisa, kuri mažai ką keičia

Vis dėlto, šis nedidelis pakeitimas diskusijų apie tai, kas, kaip ir kokius preparatus galės naudoti, nenutildė. Į įstatymo pakeitimo imtį neįtraukti maisto papildai, aliejai, kurių sudėtyje yra nedidelis kiekis psichoaktyvių kanapių medžiagų.

Būtent šie, vaistais nelaikomi, preparatai yra itin geidžiami remisijos stadiją pasiekusių onkologinių ligonių.

Vienas jų, muzikos prodiuseris ir atlikėjas Stanislovas Stavickis-Stano, žiniasklaidoje išplatinęs jautrų laišką ir nuotrauką, kurioje CBD aliejaus buteliuką laiko jis pats kartu su vaikais, DELFI Dienoje pasakojo apie preparato poveikį.

„Aš noriu pabrėžti, kad šis aliejus nėra vaistas. Su juo tikrai neišgydysime vėžio ir tai nėra panacėja, tai tiesiog veiksmingas maisto papildas. Taip, aš jaučiu jo poveikį, psichinės būklės pagerėjimą ir apetitas didesnis, ir tiesiog bendras geresnis pojūtis“, – telefonu kalbėjo atlikėjas.

Legaliai tokio aliejaus nei šiandien, nei nuo gegužės 1 dienos Lietuvoje įsigyti nebus galima, tačiau panašu, kad kai kurie gamintojai randa būdų įstatymą apeiti.

Praktiniu to pavyzdžiu tapo vasario 26 dieną DELFI pasirodžiusi istorija. Mykolas Majauskas sulaukė žmogaus, kuriam Vilniaus „Universiteto vaistinėje“ pavyko legaliai įsigyti kanapių aliejaus, savo sudėtyje turinčio Sveikatos apsaugos ministerijos griežtai draudžiamos THC medžiagos pėdsakų. Seimo narys nuskubėjo pats įsitikinti, ar preparatas tikrai gali būti taip lengvai prieinamas. Pasirodo, taip, ir jam įsigyti neprireikė jokio gydytojo recepto.

Foto: DELFI

Politikui aliejų pardavusi vaistininkė teigė, jog preparatas tikrai legalus, jo įsigyti tikrai bus galima ir ateityje.

Trikdanti situacija ėmė darytis aiškesnė tik sutikrinus anglišką ir lietuvišką preparato vartojimo instrukciją. Paaiškėjo, kad angliškoje jos versijoje yra pateikiama informacija apie preparato sudėtyje esančius narkotinės medžiagos, THC, pėdsakus. Lietuviškoje – toks sakinys dingsta.

LNK žinioms Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis taip pat patvirtino, jog preparatas su tokia medžiaga Lietuvoje yra draudžiamas.

„Jeigu preparatas nebuvo notifikuotas, o iškart atsidūrė ant prekystalio, tai buvo labai grubiai pažeista, juolab, kad kalba eina apie narkotinės medžiagos kiekį tame maisto papilde, kas Lietuvoje pagal Narkotikų ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymą yra griežtai draudžiama“, – LNK kanalui komentavo viceministras.

Lietuvos ūkininkams šiuo metu leidžiama auginti tam tikrų veislių pluoštines kanapes, jeigu jose esantis THC veikliosios medžiagos kiekis neviršija 0,2 proc. Tačiau taikomi apribojimai net ir šių kanapių panaudojimui. Pagal dabar galiojančius įstatymus, ūkininkai gali perdirbti tik kanapių sėklas, o stiebus ir lapus naudoti tekstilės gamybos ar statybų reikmėms.

Negali Lietuvos ūkininkai gaminti ir CBD aliejaus, nepasižyminčio jokiu psichotropiniu poveikiu. Nors Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) praeitais metais išplatintoje analizėje rekomenduoja šalims neriboti CBD naudojimo, nes ši medžiaga svaiginančiai neveikia. Nepaisant to, Lietuvos įstatymai šiuo klausimu griežti – nepaisant aliejaus sudėties (neatsižvelgiant, ar jame yra tik CBD ar ir THC), iš bet kokių kitų kanapės dalių (išskyrus sėklas) pagamintas aliejus yra draudžiamas ir tokiu išliks net įsigaliojus įstatymo pataisai.

Įvairiose interneto svetainėse mirgančios reklamos apie neva legalizuotą medicininį kanapių panaudojimo būdą, siūlančios lietuviams CBD aliejų, daro dvigubą žalą – ragina įsigyti draudžiamą preparatą ir skatina siųstis jį internetu, taip pirkėjui užtraukiant baudžiamąją atsakomybę dar ir už kontrabandą.

Net ir po gegužės 1 dienos ligoniams bus prieinami tik kanapių savo sudėtyje turintys vaistai, parduodami tik paskyrus gydytojui.

Be to, politikai abejoja, ar Lietuvai pavyks atkreipti farmacijos įmonių, gaminančių tokius vaistus, dėmesį, mat maža mūsų šalies rinka ir griežti reikalavimai, taikomi tokiems preparatams įsigyti ir sandėliuoti vaistinėse, gali pasirodyti nepatrauklūs vaistų gamintojams.

Šie kanapių produktai nemalonumų neužtrauks

Visiškai kitos taisyklės galioja prekybai iš pluoštinių kanapių, kuriuose yra mažiau nei 0,2 proc. THC, pagamintiems maisto produktams, kosmetikai, galanterijai ar tekstilei.

Parduotuvėse galima be jokių apribojimų ar grėsmės patekti į kalėjimą, įsigyti kanapių sėklų, kanapių sėklų aliejaus, kanapių žiedų arbatos, kanapių batonėlių ir užtepėlių, kanapių miltų, netgi kanapių jauko žuvims, taip pat kanapių muilų, kūno šveitiklių ar lūpų balzamų ir kitų gaminių.

Vaistinėse taip pat parduodami preparatai su kanapėmis, dažniausiai – kanapių sėklų aliejumi. Tai – higienos reikmenys, įvairūs tepalai, taip pat arbatos.

Tiesa, pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, dėl kanapių arbatos legalumo taip pat galima ginčytis.

Tai įrodė Mykolo Majausko eksperimentas, kuomet Seimo narys, įsigijęs pluoštinių kanapių žiedų arbatos, nutarė ją patikrinti muitinės laboratorijoje. Tyrimas parodė, kad arbatoje yra draudžiamos psichoaktyvios medžiagos THC.

THC vartojimą Lietuvoje skirtingai apibrėžia ir teisės aktai. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) 2018-ųjų pradžioje pasirašytame įsakyme „dėl maisto papildų, kurių sudėtyje yra pluoštinių kanapių antžeminių dalių“ yra pažymėjusi, kad „THC yra vertinamas kaip draudžiama ir sveikatai pavojinga psichotropinė medžiaga, nepriklausomai nuo jos kiekio, todėl jo neturi būti maisto produktų sudėtyje“.

Tuo tarpu Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodoma į THC žiūrima atlaidžiau. Čia rašoma, kad „Tiekiamos rinkai pluoštinių kanapių sėklos pakuotės etiketėje ir (arba) sertifikate turi būti nurodomas veislės pavadinimas, o atsakingos institucijos išduotoje pažymoje – patvirtinimas, kad THC kiekis kanapėse neviršija 0,2 procento“.

Atsižvelgiant į visus argumentus, galima teigti, kad K. Mažeikos pareiškimas kanapių preparatų įsigijimo klausimais yra klaidinantis. Šiuo metu legaliai Lietuvos vaistinėse joks vaistinis preparatas su kanapėmis pacientams nėra prieinamas.

Nuo gegužės mėnesio, įsigaliojus įstatymo pataisoms, Lietuvoje bus galima registruoti vaistus su kanapėmis, o ligoniams, sergantiems tik tam tikromis ligomis – juos įsigyti, pateikus gydytojo receptą. Taip pat kanapių dalis bus galima naudoti laboratorijose tyrimų tikslais.

Plačiai aptarinėjamas kanapių aliejus bei kiti įvairūs maisto papildai, savo sudėtyje turintys CBD ir THC, ligoniams liks uždraustu vaisiu net ir įsigaliojus pataisoms.

Vis dėlto, kai kurių produktų su kanapėmis galima įsigyti legaliai ir tam neprireiks gydytojo recepto. Tai – maisto produktai, gaunami iš pluoštinių kanapių sėklų, taip pat kosmetikos gaminiai, kurių sudėtyje yra šių sėklų aliejaus bei pluoštinių kanapių žiedų arbatos.