Šiuo metu regioninių žvyrkelių turime 7500 km, o savivaldybės žvyrkelių mes turime virš 40000 km.
Valius Ąžuolas - Seimo narys

DELFI nutarė patikrinti, ar V. Ąžuolo pateikti statistiniai duomenys yra teisingi. Paprašytas atsiųsti savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, Seimo narys pasidalijo oficialia Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pateikiama statistika.

Remiantis ja matyti, kad Lietuvoje driekiasi 6815 km neasfaltuotų rajoninių valstybinės reikšmės kelių. Pasak V. Ąžuolo, „identifikuoti 1346 km kelių su žvyro danga, kurių profiliavimą tikslinga atlikti dažniau, ir 563 km kelių ruožų, kurių būklė yra prasta, trūksta stiprumui ir lygumui užtikrinti reikalingo skaldos bei žvyro sluoksnių storio, tinkamo vandens nuleidimo ir kt.“

Valstybinės reikšmės kelių dangų lentelė

V. Ąžuolas nedaug suklydo ir kalbėdamas apie savivaldybių žvyrkelius. 2016 metų duomenimis, Lietuvoje buvo 39363 km neasfaltuotų kelių. Ilgiausi neasfaltuotų kelių ruožai tęsiasi Vilniaus rajono savivaldybėje, Šiaulių bei Panevėžio rajonų savivaldybėse.

Tuo tarpu Neringos, Visagino ir Alytaus miesto savivaldybėse beveik visi keliai jau išasfaltuoti.

Žvyro kelių ilgis savivaldybėse 2014 - 2016 metais

Kaip rodo statistika, neasfaltuotų kelių ruožai kasmet vis traukiasi. Per dviejų metų laikotarpį, nuo 2014 iki 2016 metų, iš viso buvo išasfaltuoti 768 km kelių.

Sėkmingai įgyvendinus 2018 – 2020 metų kelių asfaltavimo planą, žvyrkelių turėtų sumažėti dar 1009 kilometrais. Tiesa, praėjusiais metais numatyto plano nepavyko įgyvendinti. Dėl rangovų kaltės prarasta 54 km kelio juosta.

Nuo kitų metų neasfaltuoti savivaldybių keliai turėtų sulaukti daugiau dėmesio. Seimo narių grupė pasiūlė, kad Kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti nuo 2020 m. sausio 1 d. būtų skiriama 50 procentų, o nuo 2021 m. sausio 1 d. – 52 procentai akcizo pajamų, gautų už realizuotą benziną, dyzelinius degalus, suskystintas dujas, skirtas automobiliams, ir energetinius produktus, kurie pagaminti iš biologinės kilmės medžiagų ar su jų priedais ir skirti naudoti kaip variklių degalai.

Nuo 2020 metų taip pat siūloma Specialiajai vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo programai finansuoti skirti 2 procentus, o nuo 2021 metų – 4 procentus iš šiame įstatyme numatytų Programos finansavimo šaltinių. Visiems pasiūlymams seimas pritarė.

Remiantis šia programa, preliminariais skaičiavimais 2020 m. papildomai Kelių programai bus skirta daugiau kaip 9,4 mln. eurų, 2021 m. – 20 mln. eurų.