skandinavai tą turi, vokiečiai, slovakai tą turi [gali gaminti naminę degtinę]. Aš jums pasakysiu, skandinavai tiek neišgeria, bet žolės ir narkotinių medžiagų sunaudoja daugiausiai pasaulyje.
Remigijus Žemaitaitis - Seimo narys

„DELFI Dienoje“ R. Žemaitaitis susitiko su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorės pavaduotoja Gražina Belian. Susidūrus nuomonėms dėl leidimo turizmo veikla užsiimantiems ūkininkams gaminti naminę degtinę, R. Žemaitaitis pateikė pavyzdžių, kokiose šalyse ši veikla yra įteisinta.

Norėdamas įrodyti, kad naminės degtinės gamyba nėra tokia žalinga veikla, politikas atkreipė dėmesį į šalis, kuriose alkoholinių gėrimų suvartojama mažiau, bet klesti narkotikų rinka. Jo teigimu, skandinavai išgeria mažiau alkoholio, nei lietuviai, bet pirmauja pagal suvartojamų narkotinių medžiagų ir žolės kiekį.

DELFI nusprendė išsiaiškinti, ar tikrai Skandinavijos šalyse narkotikų suvartojama daugiausiai. Susisiekus su R. Žemaitaičiu, jis elektroniniu paštu pateikė šaltinį, kuriuo neva rėmėsi – 2018 m. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaitą.

Išnagrinėjus pateikto šaltinio duomenis (o tai yra naujausia visuomenei prieinama narkotikų suvartojimo statistinė informacija), matyti, kad sąrašo viršuje atsiduria skirtingos šalys, priklausomai nuo narkotinės medžiagos rūšies.

Pagal lengvųjų narkotikų, kanapių, suvartojimo skaičių pirmauja Prancūzija. Šioje šalyje per paskutinius 12 mėnesių kanapes vartojo 22,1% 15–34 metų amžiaus jaunų suaugusiųjų. Greta Prancūzijos rikiuojasi Italija (19,0%), Čekija (18,8%) ir Danija (17,6%). Tuo tarpu Skandinavijos šalyse šie skaičiai mažesni. Suomijoje per paskutinius metus kanapių vartojo 13,5% jaunų suaugusiųjų, Švedijoje – 7,3%, Norvegijoje – 8,6%.

Pagal MDMA suvartojimą toje pačioje amžiaus grupėje pirmauja Nyderlandai (6,6%), Airija (4,4%), Čekija (3,5%). Skandinavijos šalyse MDMA suvartojama mažiau: Suomijoje per paskutinius metus šios narkotiko bandė 2,5% jaunų suaugusių, Norvegijoje – 1,2%, Švedijoje – 1,0%.

Nyderlandai išsiveržia į priekį ir pagal amfetaminų suvartojimą. Jų šioje šalyje per paskutinius 12 mėnesių vartojo 3,1% 15 – 34 metų gyventojų. Antroje vietoje sąraše atsiduria Estija (2,5%), trečioje – Suomija (2,4%), ketvirtoje – Kroatija (2,3%). Kitose Skandinavijos šalyse amfetaminų suvartojama palyginti mažai. Švedijoje šio narkotiko vartojo 1,3%, Norvegijoje – tik 0,3% gyventojų.

Pagal kokaino suvartojimą toje pačioje amžiaus kategorijoje pirmauja Jungtinė Karalystė (4,0%), Nyderlandai (3,6%) ir Ispanija (3,0%). Skandinavijos šalyse kokainas nėra toks populiarus. Norvegijoje kokainą per paskutinius metus vartojo 2,2% 15 – 34 metų amžiaus asmenų, Švedijoje – 1,2%, Suomijoje – 1,0%.

Apie opioidų suvartojimo tendencijas kalbėti vis dar sunku, nes ne visos šalys pateikia naujus tyrimų duomenis. Remiantis naujausia Europos Sąjungos ataskaita, daugiausia opioidų suvartojimo atvejų 1000 gyventojų tenka Jungtinės Karalystės, Maltos, Austrijos, Italijos ir Prancūzijos gyventojams.

Remiantis šiais duomenimis, galima teigti, kad seimo narys R. Žemaitaitis, kalbėdamas apie narkotikų suvartojimo tendencijas, buvo neteisus. Skandinavijos šalyse nesuvartojama daugiausia narkotikų. Priklausomai nuo narkotikų rūšies, daugiausiai

įvairių narkotinių medžiagų per paskutinius metus Europos Sąjungoje suvartojo Prancūzijos, Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės jauni suaugusieji.

  • Šaltiniai
  • DELFI diena; 2018.12.13
  • Elektroninis susirašinėjimas su Seimo nariu Remigijumi Žemaitaičiu
  • 2018 m. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaita