Spalio 31 dieną laidoje DELFI Diena lankęsis S. Malinauskas pristatė kai kurias Vyriausybės siūlomas priemones kovoje su kainomis. Kaip vieną priežasčių atnaujinti svetainę produktukainos.lt jis pateikė tai, kad šiuo metu oficiali statistika nėra pakankamai informatyvi.
Kilmė
Įmonės pačios duomenų neteikia
Kaip nurodė Statistikos departamento statistikos sklaidos ir komunikacijos skyriaus vedėja Gita Burokaitė, pačios įmonės jiems duomenų neteikia.
„Vartotojų kainų rodikliams rengti statistinių ataskaitų iš prekybos ir paslaugų įmonių nerenkame, taigi jos pačios mums duomenų neteikia.
Kainų registratorius prireikus gali paprašyti įmonės darbuotojų suteikti pagalbą renkant kainų duomenis ne savitarnos parduotuvėse arba ne savitarnos skyriuose ar pateikti įmonėje galiojančius kainoraščius, prekių katalogus bei informaciją apie prekių charakteristikas, parametrus, jei tai nenurodyta prekių etiketėse, ant pakuotės ar pan., taip pat paprašyti suteikti pagalbą vertinant įmonėje parduodamų prekių arba teikiamų paslaugų kokybės pasikeitimo įtaką kainai“, – sakė ji.
Duomenis apie kainas renka paties Statistikos departamento darbuotojai – kainų registratoriai.
„Pirmiausia – mūsų skaičiuojamas vartotojų kainų indeksas (kuriam reprezentatyviųjų vartojimo prekių ir paslaugų kainos ir renkamos) yra skirtas makrolygmens rodikliui – šalies infliacijai – vertinti.
Korektiškai vertinti mikrolygmens (atskirų produktų) kainų pokyčius reikėtų labai atsargiai ir gerai išmanant kainų tyrimo metodiką. Neretai remiamasi individualiai užfiksuotomis kelių konkrečių arba panašių produktų kainomis vienoje prekybos įmonėje ar šiaip asmenine patirtimi pagrįstu statistikos supratimu ir iš to daromi apibendrinimai ir ne visada teisingos išvados“, – priminė G. Burokaitė.
Ji išdėstė veiksmus, kurie atliekami kas mėnesį vertinant infliaciją šalyje:
1. Vidutiniškai užfiksuojama apie 69 tūkst. kainų 932 atrinktų reprezentatyviųjų prekių ir paslaugų, t. y. vidutiniškai 74 kainas vienam produktui.
2. Kainų registratoriai ir kainų statistikos skyriaus specialistai kainas registruoja iki 21 mėnesio dienos; sezoninių maisto produktų ir degalų kainas papildomai registruoja dar paskutinę mėnesio savaitę ir ne vėliau kaip 6 darbo dieną ataskaitiniam mėnesiui pasibaigus paskelbiame rezultatus apie kainų pakyčius.
3. Kainos stebimos 18 šalies miestų (Ignalinoje, Kelmėje, Varėnoje, Šilutėje, Rokiškyje, Alytuje, Marijampolėje, Tauragėje, Utenoje, Telšiuose, Kėdainiuose, Mažeikiuose, Ukmergėje, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje). Maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų bei tabako gaminių kainos taip pat stebimos 10 kaimo vietovių.
4. Kainos stebimos apie 4 300 visų nuosavybės formų, tipų, dydžių prekybos ir paslaugų teikimo vietų.
5. Stebimos faktinės prekių ir paslaugų kainos – kiek realiai stebėjimo momentu pirkėjas sumokėtų už prekę ar paslaugą.
6. Pagrindiniai veiksniai, turėję įtakos kainų lygiui ir pokyčiams, – sezoniškumas, nuolaidos ar kt. – visada įvertinami ir įvardijami, jei yra įmanoma juos aiškiai išskirti ir įvardyti.
7. Kainų indeksų, kainų pokyčių ir vidutinių kainų rodikliai skaičiuojami remiantis visais surinktais kainų duomenimis. Vidutinė kaina apskaičiuojama kaip visų užfiksuotų kainų vidurkis.
Dėl labai skirtingų kainų – aiškintųsi
Taigi, tiesa – kad surinkus duomenis apie kainas, po to iš jų vedamas vidurkis. Tačiau G. Burokaitė pastebėjo, jog esant dideliam kurio nors produkto kainų skirtumui, tai būtų aiškinamasi. Ji pateikė S. Malinausko naudotą sūrelio pavyzdį.
„Statistiniame krepšelyje“ yra ir sūrelis su aprašytomis charakteristikomis (pavyzdžiui, varškės sūrelis, 15–24 proc. riebumo, su priedais, 50 g ir kt.).
Kiekviename mieste kainų registratorius, atsižvelgdamas į tokį produkto aprašymą, atrenka kiekvienoje parduotuvėje konkrečią, geriausiai šį aprašymą, sūrelio rūšį kainoms registruoti.
Kiekvieną mėnesį jis registruoja konkrečioje įmonėje to paties gamintojo, prekės ženklo, matavimo vieneto ir kokybės produkto kainą. O jei atitinkamo sūrelio užfiksuota kaina varijuotų nuo 10 centų iki 1 euro, mes tai traktuotume kaip išskirtį ir papildomai tikrintume kas, kodėl ir kaip“, – sakė ji.
G. Burokaitė dar papasakojo, kad kainų statistiniam tyrimui atrenkamos prekės ir paslaugos, kurių lyginamoji dalis bendrose piniginėse namų ūkių vartojimo išlaidose yra ne mažesnė kaip 0,01 proc.
„Siekiama, kad atrinktos prekės ir paslaugios kuo išsamiau reprezentuotų namų ūkių vartojimą. Kuo didesnė išlaidų tam tikrai kategorijai priklausančioms prekėms ar paslaugoms lyginamoji dalis ir kainų variacija, tuo daugiau atrenkama reprezentatyviųjų prekių arba paslaugų kainoms tirti.
Atrinktos prekės ir paslaugos aprašomos, nurodant pagrindines kainą lemiančias charakteristikas. Sudaromas bendras visiems miestams reprezentatyviųjų prekių ir paslaugų su jų aprašymais sąrašas („statistinis krepšelis“), kuris kasmet peržiūrimas ir atnaujinamas.
Atsižvelgdamas į reprezentatyviųjų produktų aprašymus, kainų registratorius parduotuvėje ar paslaugas teikiančioje įmonėje registruoja tik tuos produktus, kurie atitinka reprezentatyviojo produkto charakteristikas, yra prieinami vidutiniam vartotojui (netinka produktas, kurį perka tik dideles arba itin mažas pajamas turintys namų ūkiai), yra parduodami ilgą laiką (kiekvieną mėnesį turi būti registruojami to paties gamintojo, sudėties, svorio, dydžio, kokybės ir pan. produktai), yra paklausūs ir populiarūs“, – sakė ji.
- Šaltiniai
- Lietuvos statistikos departamentas