W-38, B-41, W-47, W-48, W-56, W-87 ir B-83 – tokie kodiniai pavadinimai daugeliui nieko nesako, nors po jais užkoduota milžiniška galia.

Kelios kilotonos, dešimtys, šimtai kilotonų, kelios megatonos ar net 25 megatonų galios branduolinės galvutės – pusantro tūkstančio kartų galingesnės už bombą, susprogdintą virš Hiršoimos. Tokie mirtini JAV ginklai Šaltojo karo laikais buvo kuriami Lawrence'o Livermoro nacionalinėje laboratorijoje (LLNL) Kalifornijos valstijoje netoli pacifizmu garsėjančio Berklio.

Kai kurios JAV branduolines paslaptis tebesaugančiame objekte kurtos branduolinės galvutės iki šiol naudojamos JAV pajėgose ir netgi modernizuojamos, atsakant į Rusijos ir Kinijos keliamas grėsmes.

O dalis tyrimų, kuriais šiandien užsiima LLNL, tebėra įslaptinti. Tai yra viena kelių ir legendinių JAV laboratorijų, kuriose dirba savo srities profesionalai – ar tai būtų branduolinių ginklų, saugos, biochemijos, superkompiuterių ar lazerių specialistai.

Tyrimai LLNL
Foto: LLNL

Tarp jų pastaraisiais mėnesiais galima sutikti ir lietuvišką pavardę: vos prieš kelerius metus Lietuvoje gimnazijos suolą Vilniuje dar trynusi Ugnė Komžaitė neslepia, kad jai pastaraisiais metais išties sekėsi – panorusi išbandyti save ir pagilinti žinias, užsispyrusi mergina griebė vieną progą po kitos, kol galiausiai atsidūrė būtent LLNL. Net ir čia jos profesinio domėjimosi laukas nenutolo nuo Baltijos šalių, kurioms skirtas būsimojo tyrimo dėmesys.

Nuoseklus darbas ir palankus laikas

„Baigus gimnaziją Vilniuje išvykau studijuoti į Didžiąją Britaniją, kur Esekso Universitete įgijau tarptautinių santykių bakalaurą. Baigus šias studijas žinojau, kad toliau tęsiu mokslus, o mane labiausiai dominanti sritis buvo tarptautinis saugumas.

Prieš pradėdama magistro studijas nieko daug nežinojau apie masinio naikinimo ginklų kontrolę, tad pagalvojau, kad bus puiki proga įgyti žinių šioje srityje. Todėl neatsitiktinai pasirinkau ginklų kontrolės ir tarptautinio saugumo magistro studijas King’s College Londone“, – apie savo profesinio kelio pasirinkimo pradžią DELFI kalbėjo U. Komžaitė.

Studijų metu žinias siurbusi mergina ėmė gilintis į ne vien į ginklų kontrolę ir tarptautinį saugumą, bet ir į naujausias karines technologijas, tokias, kaip kariniai bepiločiai orlaiviai ir hipergarsinės raketos.

Būtent pastarųjų kūrimas jau dabar vadinamas naujomis ginklavimosi varžybos, kokias pasaulis matė Šaltojo karo laikais, kai buvo kuriami vis galingesni ar pažangesni branduoliniai ginklai – nuo didelių bombų iki mažų galvučių, telpančių kuprinėje, nedidelėje raketoje ar artilerijos sviedinyje.

Domėjimasis ir atkaklus darbas leido pasirinkti kryptį – U. Komžaitė iš pradžių atliko ypač vertingą ir daug kelių atvėrusią praktiką SIPRI, Švedijoje įsikūrusiam Stokholmo tarptautiniame taikos tyrimų institute (SIPRI), vos sužinojusi apie laisvą vietą iš savo darbo vadovės, pateko praėjusi atranką.

„Praktika SIPRI buvo puiki vieta pradėti savo profesinę karjerą, nes tai yra vienas iš geriausių ir nedaugelio pasaulio institutų, kurie dirba branduolinės politikos srityje. Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę pagilinti savo žinias branduolinių ginklų kontrolės bei nusiginklavimo programų srityje“, – sakė U. Komžaitė.

U. Komžaitė
Foto: U. Komžaitės nuotr.

Čia 9 mėnesius praleidusi lietuvė dirbo su branduolinio nusiginklavimo bei neplatinimo ir ginklų kontrolės komanda. Laikas buvo kaip niekada aktualus – nepaisant to, kad Nobelio taikos premija dar 2017 m. atiteko organizacijai, pasisakančiai už branduolinį nusiginklavimą, per pastaruosius metus branduolinių ginklų tema vėl grįžo į tarptautinių organizacijų darbotvarkę.

Pernai JAV oficialiai pasitraukė iš vieno svarbiausių Šaltojo karo laikų susitarimų – vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF) po to, kai kelis sykius apie nuolatinius pažeidinėjimus įspėta Rusija užsispyrusiai neigė daranti ką nors blogo.

Žlugus šiai sutarčiai JAV jau išbandė naujas, iki tol draustas iš sausumos paleidžiamas raketas, taip atsakant į Rusijos ir Kinijos sparčiai vystomus pajėgumus.

„Manau, kad žlugus INF sutarčiai tiek NATO, tiek konkrečiai Amerikos viena pagrindinių užduočių yra palaikyti Europoje patikimą branduolinę atgrasą prieš Rusiją.

Didžiausia bėda, kurią parodė šios sutarties žlugimas, yra Rusijos nesuinteresuotumas dalyvauti susitarimuose, kurie yra paremti šalių narių bendru pasitikėjimu ir interesais. NATO laukia istorinis etapas koreguojant ir peržiūrint tarpusavio santykius bei susitarimus su Rusija, kuri siekia sukurti nestabilumą ir nenuspėjamą situaciją Europoje.

Šiame istoriniame laikmetyje svarbiausia yra tai, ką Aljansas gali padaryti, tai išlaikyti savo branduolinių jėgų efektyvumą Europoje, ypač galimybę gabenti Amerikos branduolinius ginklus NATO oro pajėgomis“, – pabrėžė LLNL tyrimo asistente dirbanti lietuvė. Jos tvirti pareiškimai paremti ir būsimuoju tyrimu, kuris LLNL susijęs ir su Baltijos šalių saugumu.

Laboratorijos tyrime – ir Lietuvos vardas

„Nusprendžiau, kad branduolinės atgrasos Baltijos šalyse tema puikiai tiktų šiam projektui. Pagrindinė mano darbo idėja yra sužinoti ką Baltijos šalių žmonės galvoja apie branduolinę atgrasą, ir, ar jų supratimas labai skiriasi nuo Amerikos ir kitų NATO narių pasisakymų šiuo klausimu. Taip pat bus įdomu sužinoti ar Baltijos šalys supranta ir mato skirtumą tarp konvencinės ir branduolinės atgrasos“, – teigė U. Komžaitė, kuri savo darbą turėtų pristatyti vasario pabaigoje.

Iki šiol viskas jai klojosi pagal planą: baigusi magistro studijas lietuvė jau žinojo, kad persikels gyventi į Stokholmą, o po praktikos Švedijos sostinėje, vos ėmusi ieškoti darbo laiku pastebėjo nuorodą, kad LLNL, tiksliau jo dalis – Globalaus saugumo tyrimų centras ieško tyrimų asistentų rudens terminui.

„Pagalvojau, kad tai dar viena puiki proga išmėginti savo jėgas. Išsiunčiau dokumentus ir praėjus porai mėnesių turėjau interviu su savo dabartiniu vadovu. Sėkmė mane lydėjo ir šį kartą. Darbą pradėjau spalio mėnesį ir dabar turiu kontraktą iki vasario galo“, – savo sėkme džiaugėsi lietuvė.

Tačiau labiausiai ji pripažino vertinanti patirtį, mat ji gali žinias branduolinių ginklų verifikacijos srityje gilinti ten, kur toli nereikia ieškoti pirminių šaltinių – mokslininkai, įranga, tyrimai, beveik viskas, kas neįslaptinta yra pasiekiama.

Superkompiuteris LLNL
Foto: LLNL

„Tai nėra visai nauja mano patirtis, nes dirbant SIPRI turėjau galimybę būti bendraautore mokslinio darbo apie branduolinio nusiginklavimo verifikaciją. Darbą kartu su vadove teko pristatyti Niujorke 2019 m. pavasarį. Tai man labai įdomi sritis, todėl ateityje planuoju skirti jai daugiau dėmesio“, – tikino lietuvė.

Tikisi, kad ginklai nebus panaudoti

LLNL ne tik Šaltojo karo laikais buvo svarbus dalyvis kuriant branduolinius ginklus ginklų – ši laboratorija iki šiol yra specialios JAV programos („Stockiple Stewardship Program“) dalis.

Ši programa užtikrina, kad JAV branduolinių ginklų atsargos yra saugios naudoti neatliekant branduolinių ginklų testavimo. Pavyzdžiui, būtent LLNL sukurtas ir saugomas superkompiuteris „Sierra“, padedantis vykdyti branduolinių bandymų simuliacijas. Tad nenuostabu, jog kai kurios patalpos ne šiaip primena fantastinių filmų dekoracijas, bet ir tam naudojamos: pavyzdžiui Holivudo filmų „Žvaigždžių kelias“ dalis šalia galingiausio pasaulyje lazerio buvo filmuojama būtent čia.

Star trek ir LLNL
Foto: Youtube

Vis dėlto neatsitiktinai didelė dalis LLNL veiklos tebelieka prieinama tik siauram ratui žmonių. Kadangi U. Komžaitė nėra JAV pilietė, ji neturi leidimo dirbti su įslaptinta informacija šioje šalyje, tačiau kasdien gali tekti susidurti su specifiniais klausimais, duomenimis ir kita informacija, kuriuos Lietuvoje nedaug kas nagrinėja.

„Kalbant apie raudonas linijas, jų čia yra daug, nes tai yra laboratorija, kuri dirba nacionalinio saugumo srityje. Tačiau laboratorija dirba ir su kitais projektais, tokiais kaip biosaugumas, antiterorizmas ar energijos gamyba, – pabrėžė pašnekovė, o kalbai pakrypus apie pačius branduolinius ginklus, U. Komžaitė neslėpė savo asmeninių nuostatų.

„Jos yra tokios pat, kaip ir daugelio žmonių ir aš tikiuosi, kad branduoliniai ginklai niekada daugiau nebus panaudoti. Džiaugiuosi, kad mano santykis su branduoliniais ginklais yra tik mokslinių darbų srityje.

Esu beveik įsitikinusi, kad gyvenime ir neteks pamatyti ar prisiliesti prie šių ginklų, nes tai yra viena didžiausių visų branduolinį ginklą turinčių šalių paslapčių“, – pažymėjo lietuvė. Ji neslepia, kad po šios praktikos ketina grįžti bent jau į Europą, kur planuoja toliau dirbti srityje susijusioje su tarptautiniu saugumu ir branduolinių ginklų atgrasa Europos ir NATO kontekste.