Po sausio 3-osios, kai JAV Irake nukovė Irano generolą ir teroristinių grupuočių veiksmus koordinavusi Qasemą Soleimani, Iranas pažadėjo atsaką ir pažadą įvykdė: sausio 8-ąją balistinėmis raketomis smogė JAV koalicijos bazėms Irake.
Regis, tuo viskas turėjo ir pasibaigti – į iraniečių raketinį smūgį JAV nesureagavo atsakomosiomis karinėmis priemonėmis, raketos nepridarė didelių nuostolių, o abi pusės – tiek JAV, tiek Teheranas, nepaisant karingos retorikos, leido suprasti, kad eskalacijos nenorima ir įtampą jau galima mažinti.
Tačiau viskas apsivertė aukštyn kojom, paaiškėjus, kad tą pačią sausio 8-ąją mįslinga Ukrainos bendrovės „Ukraine International Airlines“ lėktuvo Boeing 737 katastrofą galėjo sukelti ne koks techninis gedimas, piloto klaida, o raketos ar kelių raketų pataikymas.
Tokia versiją, kaip tikėtiną jau patvirtino tiek JAV, tiek Kanada, netekusi 63 savo piliečių. Iš viso per lėktuvo katastrofą žuvo 176 žmonės.
Iranui neigiant kaltinimus dar daugiau intrigos įnešė vienas vaizdo įrašas ir socialiniuose tinkluose kelias dienas plitusios nuotraukos. Jose užfiksuota Irano turimos rusiškos priešlėktuvinės gynybos sistemos TOR-M1 galvutė, kaip spėjama, likusi gulėti netoli katastrofos vietos.
Liudininkas užblokuotas, įrodymai liko
Nuotraukoje užfiksuotos TOR-M1 raketos dalies geolokacinės padėties nustatyti jau neįmanoma. Žmogaus, kuris pasidalijo jam per programėlę „WhatsApp“ persiųsta nuotrauka, „Twitter“ paskyra buvo paslaptingai užblokuota. Dar vienas tinklapis, „Defense blog“, kuris vienas pirmųjų pradėjo platinti šią nuotrauką, ketvirtadienį patyrė masinę kibernetinę ataką.
Nepaisant to, nuotraukos plitimo jau buvo nebeįmanoma sustabdyti. Joje matoma tai, kas liko, kaip spėjama, iš vienos TOR-M1 raketų 9K331. Iš viso, kaip teigiama, buvo paleistos dvi tokios raketos.
Tai yra modernizuotos, dar Šaltojo karo laikais kurtų artimojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemų TOR raketos, kurias Rusija suskubo tobulinti po NATO antskrydžių kampanijos prieš serbus Bosnijoje 1995 metais. Iranui 2007 m. už 700 mln. dolerių 29 tokias sistemas pardavusi Rusija pati tokias raketas, kaip įtariama, yra išbandžiusi Ukrainoje 2014-2015 m. kovų metu. Tuomet ukrainiečiai fronto linijoje rado ne vieną panašią raketos 9K331 galvutę.
2,8 kartus greičiau už garsą skriejančios raketos skirtos numušti taikinius, esančius mažiausiai už 1,5 km., minimaliame 10 metrų aukštyje. Maksimalus šūvio nuotolis – 12 km, o aukštis – 6 km. Viena 3 m. ilgio raketa, sverianti 167 kg. Turi 15 kg kovinę galvutę. Tačiau ji yra ne raketos smaigalyje, kaip galbūt galima būtų tikėtis vertinant kitas raketas, o maždaug per raketos vidurį.
Būtent Irane rastos 9K331 priekyje su kryptiniais sparneliais įtaisyti raketos valdymo ir navigacijos prietaisai – pačios raketos sprogstamoji dalis detonuoja šalia taikinio.
Skeveldros gali ne tik nesunkiai prakiurdyti pakilimo metu ypač pažeidžiamą orlaivį, bet ir pažeisti jo kritines sistemas. Kaip pranešama, lėktuvo pilotas dar bandė apsisukti ir grįžti į oro uostą, tačiau nesugebėjo suvaldyti krentančio lėktuvo ir šis rėžėsi į žemę.
Saugojosi nuo JAV antpuolio ir suklydo?
Įtarimus, jog Iranas galėjo per klaidą numušti Ukrainos keleivinį lėktuvą stiprina ne tik JAV, Kanados pareiškimai, vaizdo įrašas ir nuotraukos. „Boeing“ buvo numuštas praėjus 4 valandoms po Irano balistinių raketų atakų prieš JAV ir koalicijos bazes Irake.
Ankstyvą sausio 8-osios rytą į vakarus nuo Teherano, netoli tarptautinio oro uosto dislokuota 25-oji divizija su nerimu laukė atsakomojo JAV smūgio, kuris atrodė neišvengiamas.
Įtampa, ilgas laukimas, sunkiausias paros metas, kai budrumas mažiausias ir valandą pakilti vėlavęs ukrainiečių lėktuvas galėjo tapti tų veiksnių kokteiliu, kuris galėjo lemti sprendimą paleisti raketas į neatpažintą taikinį.
Į šiaurę nuo Teherano oro uosto, iš kur pakilo Ukrainos „Boeing“, yra Irano revoliucinės gvardijos aerokosminių pajėgų tyrimų centras. Būtent jį pietrytiniame kampe saugo sistemos TOR-M1 – nuo sparnuotųjų raketų ar žemai skraidančių naikintuvų smūgių. Būtent virš šio centro turėjo skristi pakilęs Ukrainos lėktuvas – ar jį išties numušė iš ten atskriejusios TOR-M1 raketos dar gali parodyti tarptautinis tyrimas, kuriam Iranas iš pradžių viešai priešinosi, o dabar viešai deklaruoja pasiryžęs išsklaidyti abejones, nors lėktuvo sudužimo vietoje jau net nebeliko nuolaužų ar kitų įrodymų.
Žino apmaudžių klaidų skonį
Nenoras prisiimti atsakomybę už tokios katastrofos sukėlimą Iranui gali būti nesunkiai suprantamas – net jei tai buvo apmaudi ir tragiška klaida, tektų viešai atsiprašinėti už šį gėdingą incidentą, mokėti kompensacijas žuvusiųjų šeimoms. Paradoksalu, kad Iraną apkaltinę amerikiečiai, o ir savų piliečių bei lėktuvo netekę ukrainiečiai puikiai žino, ką tai reiškia.
Dar 1988 metais, praėjus keliems mėnesiams po JAV baudžiamosios karinės operacijos „Praying Mantis“ prieš Teheraną, kai amerikiečiai atsakydami į iraniečių provokacijas antskrydžiais paskandino pusę Irano laivyno, per klaidą buvo numuštas Irano keleivinis lėktuvas Airbus A330.
Priešlėktuvinę raketą SM-2 į šį orlaivį paleidęs JAV kreiseris „USS Vincennes“ manė, kad ginasi nuo atakuojančio Irano naikintuvo F-14, tačiau vietoje jo numušė keleivinį orlaivį su 290 žmonių.
Nė vienas jų neišgyveno. Iš pradžių atsakomybę atsisakiusios prisiimti JAV galiausiai 1996 metais pasiekė susitarimą su Iranu. Nelaimė buvo pripažinta tragiška žmogiška tragedija, o žuvusiųjų artimiesiems buvo išmokėtos beveik 62 mln. dolerių kompensacijos ir dar 70 mln. dolerių už numuštą lėktuvą Airbus A330.
Ukraina taip pat turi skaudžios patirties su priešlėktuvinės gynybos sistemų panaudojimu. 2001 m. spalio 4-ąją bendrose karinėse pratybose su rusais Kryme dalyvavę ukrainiečių kariškiai per klaidą virš Juodosios jūros numušė Rusijos keleivinį lėktuvą Tu-154, kuriuo iš Tel Avivo į Novosibirską skirdo 78 žmonės, daugiausiai izraeliečių turistai.
Ir nors tiesiogiai savo kaltės Ukraina taip ir nepripažino, o tyrėjai pateikė ginčytiną versiją, kokios sistemos raketa numušė lėktuvą, Ukraina sutiko išmokėti 15,6 mln. dolerių žuvusiųjų artimiesiems.