Jau praėjusios savaitės pabaigoje ir ypač savaitgalį baltarusiai neslėpė nuostabos: internete ėmė masiškai plisti nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas karių ir kovinės technikos judėjimas prie Baltarusijos sienos su Ukraina, Gomelio srityje. Tai buvo ypač keista, mat kartu visai neseniai baigėsi jungtinės Rusijos ir Baltarusijos pratybos „Sąjungos skydas“.
Iš anksto neskelbtos naujos karinės pratybos eilinį kartą sukėlė spekuliacijas apie galimą Baltarusijos įsitraukimą į konfliktą Ukrainoje. Ypač todėl, kad iš kitos pusės link Ukrainos sienos rusai pastebėjo panašų karinės technikos judėjimą. Jau kelerius metus kurstoma ta pati teorija, kad Rusija tuoj tuoj visa jėga įsiverš į Ukrainą, o nuo Kremliaus vis labiau priklausomas Minskas esą bus priverstas „atverti antrąjį frontą ir smogti broliams ukrainiečiams į nugaras“.
Ir nors Baltarusijos Gynybos ministerija išplatino lakonišką pranešimą, kuriame paaiškino, kad spalio 4–11 dienomis Gomelio ir Mogiliovo sričių teritorijose vyks karinės pratybos, klausimų tai nesumažino. Kam savo jėgą demonstravo Minskas?
Žvilgsniai – į Kijevą ir Tbilisį
Keisti Minsko manevrai vyksta tuo metu, kai Rusija didina spaudimą tiek Baltarusijai, tiek Ukrainai. Tačiau pastarųjų valstybių vadovai spalio 4-ąją lyg niekur nieko susitiko Žitomyre ir atrodė, tarsi būti seni geri draugai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neatsitiktinai užsiminė apie abiejų šalių pasienį, kuriame vyrauja taika ir bendradarbiavimas, o už tai esą verta dėkoti patikimai Ukrainos partnerei – Baltarusijai.
„Mes dėkojame Baltarusijai ir prezidentui Lukašenkai asmeniškai, kad Rusijos agresijos prieš mūsų valstybę kontekste Ukrainos ir Baltarusijos pasienyje vyrauja taika ir bendradarbiavimas“, – pažymėjo V. Zelenskis, priminęs, kad Minskas oficialiai taip ir nepripažino Rusijos įvykdytos Krymo okupacijos (nors sykį yra siūlęs ukrainiečiams susitaikyti su faktu), neparėmė prorusiškų „liaudies respublikų“ – separatistinių Ukrainos teritorijų, kurias remia ir išlaiko Kremlius.
Po kelių dienų Baltarusijos lyderis priėmė buvusį Sakartvelo lyderį Georgijų Margvelašvilį. Po 2008 metų karo Rusija atplėšė ir pripažino dviejų Sakartvelo teritorijų – Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę, nors realiai šios pasaulyje pripažinimo nesulaukusios „respublikos“ yra Kremliaus okupuotos teritorijos, kuriose šeimininkauja rusų kariškiai ir saugumiečiai.
Du susitikimai iš eilės su šalių, kurių teritorijas yra atplėšęs Kremlius, yra išties iškalbingi. Juo labiau tokiu metu, kai liko vos keli mėnesiai iki formalios sąjunginės Baltarusijos ir Rusijos valstybės integracijos, kas, anot ekspertų, reikštų Baltarusijos, kaip nepriklausomos valstybės, pabaigą. Dar daugiau – A. Lukašenkos režimas pastaruoju metu bent jau viešai vis garsiau leidžia suprasti, jog jis nėra sužavėtas Kremliaus planų. Tiesa, ekspertai įspėja – tai tėra blefas.
Pavėluotas pozos rodymas
Iš pirmo žvilgsnio Minsko pareiškimai gali pasirodyti išties rimti. Dar praėjusią savaitę Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makejus viešai pareiškė, kad Rusijos siūlomos integracijos sąlygos yra „nepriimtinos“.
„Kalbant atvirai, Rusijos pirminiai pasiūlymai reikalavo įtraukti kai kurias sąlygas, kurios buvo nepriimtinos“, – teigė Baltarusijos diplomatijos vadovas. Ne paslaptis, kad nė vienas tokio rango Baltarusijos pareigūnas nekalba be A. Lukašenkos žinios.
Dar daugiau, V. Makejus pridūrė, kad Rusijos karinė bazė Baltarusijos teritorijoje esą nepadidins saugumo, todėl „nėra prasmės dislokuoti papildomų karinių objektų Baltarusijos teritorijoje“.
Užuominos dėl Rusijos ir Baltarusijos integracijos projekto, anot ekspertų, yra gerokai pavėluotos ir dabar tėra tik akivaizdus bandymas brangintis – kelti savo vertę derybose su Maskva. Politologo Vyčio Jurkonio manymu, vinių į Baltarusijos nepriklausomybės karstą prismaigstyta jau pakankamai, o sąjunginės valstybės formalizavimas esmės nekeičia.
„Paniką reikėjo kelti anksčiau – kai kas kėlė raudonas vėliavas. Dabar visi yra Lukašenkos valdžios įkaitai ir save stumia į dileminę situaciją, tarsi vienintelis nepriklausomybės ir suverenumo garantas yra Baltarusijos prezidentas. Esminis klausimas yra ne kaip nors susitari ar įtikinti A. Lukašenką, o ieškoti galimybių bendraujant su Baltarusijos piliečiais ir jas išnaudoti. Tai – vienintelė išeitis“, – pažymėjo V. Jurkonis.
Karinių bazių klausimas
Svarstymai dėl Rusijos karinės bazės ir rusų karių Baltarusijos teritorijos – visai kita kalba. Pirmiausiai todėl, kad Rusija jau turi savo karinių bazių Baltarusijoje.
Oficialiai tai tėra du daliniai. Vienas iš jų – 43-iasis ryšių mazgas Vileikoje, skirtas susisiekti su strateginėmis Rusijos pajėgomis, – atominiais povandeniniais laivais, kurie gabena tarpžemynines balistines raketas su branduoliniais užtaisais.
Iš čia gali būti perduodamas Maskvos įsakymas paleisti raketas, tad tai yra vienas svarbiausių Rusijos karinių objektų užsienio valstybėse – čia tarnauja apie 350 karių ir karininkų.
Kitas objektas yra Gancevičių ankstyvojo įspėjimo radiolokacinė stotis su milžinišku „Volgos“ radaru, skirtu aptikti priešininko paleistas balistines raketas. Vos 2003 metais paleista ir 2016 m. modernizuota stotis yra griežtai saugomas ir ypač svarbus Rusijos karinis objektas, kuriame tarnauja apie kelis šimtus rusų kariškių.
Formali problema yra ta, kad Rusija nuomoja šias Baltarusijos teritorijas, ir Minskas teoriškai gali nepratęsti nuomos sutarties, kurios galiojimas baigsis 2021 metais.
Kitaip, nei Sevastopolio uostas, kurį Rusija nuomojosi savo Juodosios jūros laivynui, o tada nutraukė nuomos sutartį tiesiog atplėšusi visą Krymo pusiasalį, Gancevičių stotis ir ryšių mazgas Vileikoje yra giliai Baltarusijos teritorijoje – jų neatplėši faktiškai neužėmęs visos šalies.
Rusija neslėpė, kad Baltarusijoje norėtų daugiau karinių bazių, – be pačių baltarusių prieš kelerius metus sukeltos panikos, kad į pratybas „Zapad“ atvykę rusų kariai esą pasiliks Baltarusijoje ir ją okupuos, Minske nesyk svarstyta idėja šalyje dislokuoti Rusijos karines oro pajėgas.
Tiksliau, perduoti vieną ar kelias karinių oro pajėgų bazes Lydoje ir Baranovičiuose. Tačiau nuo 2013-ųjų prasidėjusios derybos taip ir nepajudėjo iš mirties taško, o baltarusiai kiekvieną kartą suranda vis išradingesnių būdų atsisakyti Rusijos karinių oro pajėgų dislokavimo.
Rusijos spaudimas dėl karinės bazės kol kas yra švelnus. Rugsėjį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas kritikavo Baltarusijos nenorą dislokuoti savo teritorijoje Rusijos karinę bazę ir pavadino tai „nemaloniu faktu“.
Kokia bus tarpininko vaidmens kaina?
Vis dėlto pakartota Baltarusijos pozicija, kad čia esą nėra prasmės dislokuoti rusų pajėgų, sutapo ir su Minske vykusia saugumo konferencija, kurioje V. Makejus, be kita ko, užsiminė ir apie dar grėsmingesnes pajėgas už rusų orlaivius.
„Mes neišbandysime, nedislokuosime vidutinio ir trumpojo nuotolio raketų. Žinoma, tokie mūsų veiksmai bus logiški tik tada, jei kitos šalys atsisakys dislokuoti tokias sistemas, nutaikyti į mus ar į mūsų sąjungininkus“, – pažymėjo A. Makejus, priminęs A. Lukašenkos pažadą Baltarusijai laikytis Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF). A. Makejus nustebino amerikiečių ekspertus, mat INF laikoma žlugusia po to, kai joje dalyvavimą formaliai sustabdė pagrindinės sutarties dalyvės – JAV ir Rusija.
„Turint omenyje šiuolaikinių technologijų lygį, galima pasakyti, kad kokio nors papildomo objekto dislokavimas Baltarusijoje nieko neduos, nes šiandien iš Smolensko ar kitų vakarinių Rusijos teritorijų raketa per keliasdešimt sekundžių gali pasiekti bet kurią vietą Europoje, o per keliolika minučių – kitą vandenyno pusę“, – lyg tarp kitko kitame interviu pabrėžė V. Makejus, leisdamas suprasti, kad Baltarusijos teritorijoje naujų raketų, pažeidusių INF sutartį, matyti nenorėtų.
Kita vertus, būtent Minsko ratinių vilkikų gamyklos (MZKT) gaminami vilkikai skirti tiek Rusijos mobilioms priešlėktuvinės gynybos sistemoms, tiek tarpžemyninėms balistinėms raketoms, tiek INF sutartį pažeidusioms raketoms gabenti.
Be to, Baltarusijos nenoras savo šalies teritorijoje dislokuoti puolamąsias raketas gali būti susijęs su formaliai Kremliaus pažadėtu dislokavimo moratoriumu – nė žingsnio į Vakarus nuo Uralo kalnų, tai savo laiškuose Europos lyderiams yra pažadėjęs Vladimiras Putinas. Toks pažadas vadinamas ir rusų svertu derybose su Vakarais: Kremlius bet kada gali sulaužyti savo pažadus, kaip jau ne kartą yra pasielgęs, o dėl visko apkaltinti JAV ir NATO.
Būtent čia Minskas įžvelgia savo galimybę – nepaisydama integracijos su Rusija projekto, Baltarusija siekia toliau vaidinti nepriklausomą tarpininkę tuo metu, kai regione saugumo padėtis vis labiau kaista.
„Nėra normalu, kai dvi didžiausios karinės galybės ir politiniai blokai beveik nesikalba vieni su kitais. Konfrontacinio pobūdžio retorikos reikėtų vengti“, – pažymėjo V. Makejus, priminęs A. Lukašenkos pasiūlymą pasirašyti tarptautines geros kaimynystės sutartis dėl informacinio saugumo, skaitmeninio neutralumo ir nesikišimo į viena kitos informacines erdves. Toks pasiūlymas visų pirma galioja Kremliui, kurio kontroliuojama ir Baltarusijoje nemažą įtaką turinti žiniasklaida nesyk atvirai šaipėsi iš A. Lukašenkos, kai tik Minsko ir Maskvos derybos įstrigdavo aklavietėje.
V. Makejaus siūlymų „susodinti konfliktuojančias puses prie derybų stalo Minske“ sėkmę esą rodo Minsko susitarimai, leidę formaliai sustabdyti karo veiksmus Ukrainoje, nors realiai karas ten tebevyksta. Pats A. Lukašenka, kalbėdamas toje pačioje saugumo konferencijoje Minske, įspėjo apie branduolinio karo tarp Rusijos ir NATO galimybę.
„Vos per kelias minutes Rusija ir NATO gali nuo neplanuoto lokalinio konflikto pereiti prie branduolinio karo, ir mūsų šis abipusio Rusijos ir Vakarų nepasitikėjimo buvimas, žinoma, negali nejaudinti. Mes esame unikalioje padėtyje – turime tarptautinių susitarimų saugumo srityje ir tarpusavio pasitikėjimo priemonių su visais kaimynais“, – pažymėjo A. Lukašenka.
Tačiau tokio tarpininko vaidmuo, net jei ir tinka Kremliui, Baltarusijai gali kainuoti naujus susitarimus dėl karinių objektų Baltarusijoje Maskvai naudingomis sąlygomis. Pavyzdžiui, į Baltarusiją ribotai arba neribotai įvedamas Rusijos karinis kontingentas.
