Tragedija įvyko praėjus vos 2 dienoms nuo pratybų pradžios. Po pirmojo sprogimo nuaidėjo antrasis, 250 kartų galingesnis. Norvegų seismografų teigimu, jis prilygo 4,2 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimui ir buvo užfiksuotas net Aliaskoje, už tūkstančių kilometrų.

Kas sukėlė tokius virpesius? Tikrai ne ugnikalnis ar kita gamtinė anomalija – tai žmonių sukurtas incidentas, kaip tyčia užfiksuotas ten, kur vyko Rusijos laivyno pratybos. Ar sprogo branduolinis reaktorius? Ar nukentėjo žmonės? Dauguma klausimų – be atsakymų, mat Kremlius atsitvėrė tylos siena.

Senos tragedijos aidas – sutapimas?

Aukščiau aprašytas epizodas – ne iš 2019-ųjų rugpjūčio 8-osios Nionoksos raketų bandymų poligone prie Baltosios jūros, o, tragiškai sutapus aplinkybėms, – senesnės ir liūdnos tragedijos aidas iš 2000 metų rugpjūčio 12-osios, kai per nesėkmingą ginkluotės bandymą į Barenco jūros dugną nugarmėjo dviejų sprogimų sudrebintas Rusijos laivyno pažiba – „Oskar II“ klasės povandeninis laivas „Kursk“.

Nors Kremlius turėjo galimybių, ypač pasitelkus Vakarus, išgelbėti dalį įgulos narių, pagalbos buvo išdidžiai atsisakyta, o nelaimę iš pradžių bandyta slėpti.

Murmanske jau sklido gandai, bet praėjus 2 paroms Kremlius pripažino tik tiek, kad laivą „Kursk“ ištiko „nedidelės techninės bėdos“.

Praėjus net 5 paroms nuo sprogimo pagaliau oficialiai paprašyta pagalbos, bet jau buvo per vėlu: paskendusio „Kursk“ liuką rugpjūčio 17-ąją atvėrę norvegų narai turėjo konstatuoti, kad visa 118 žmonių įgula žuvo, nors kelios dešimtys jų buvo išgyvenę sprogimus ir laukė pagalbos.

Dar po 5 dienų su žuvusiųjų artimaisiais susitiko tuomet pirmuosius mėnesius oficialiai prezidento pareigas ėjęs Vladimiras Putinas.

Kelias valandas įaudrintų ir verkiančių žmonių klausimų bei kaltinimų laviną V. Putinas atlaikė tyloje, o vėliau garsiai kaltino ne aplaidžius kariškius, bet žiniasklaidą. Net rusų kariškių komisijai patvirtinus, jog incidentą sukėlė netinkamai prižiūrėta torpeda, Rusijoje iki šiol sklando oficialios žiniasklaidos platinamos sąmokslo teorijos, esą tragediją sukėlė amerikiečiai.

Praėjus 19 metų nuo laivo „Kursk“ katastrofos istorija iš dalies kartojasi: V. Putinas vis dar ten pat, Kremliuje, ir užsmaugęs bet kokią opoziciją politikoje ar žiniasklaidoje valdo Rusiją geležiniu kumščiu. Bet ir vėl nutikus tragedijai jis kol kas tyli.

Iki šiol tiksliai neaišku, kas iš tikrųjų nutiko rugpjūčio 8-ąją Nionoksos raketų bandymų poligone, – jau sukurtos, o gal naujos raketos ar jos komponentų bandymai?

Oficialūs Rusijos pareigūnų pareiškimai apie „branduolinio pobūdžio incidentą“ bei „radioaktyviųjų izotopų energijos šaltinio sprogimą“ patiems rusams primena 2000-ųjų ar net 1986-ųjų Černobylio tragedijas, kai tiesa buvo slepiama, informacija – iškraipoma, ja manipuliuojama, stengiantis už sistemines problemas kaltę suversti iešmininkams bei apipinti sąmokslo teorijomis.

Ne pirma Rusijos nesėkmė

Vakarų šalys atidžiai stebėjo tai, kas rugpjūčio 8-ąją įvyko Nionoksoje ir po to. Vienas pirmųjų oficialiai į incidentą sureagavo JAV prezidentas Donaldas Trumpas, jį kritikai jau ne vienus metus įtarinėja įvairiausiais ryšiais su Kremliumi. D. Trumpas liko ištikimas savo prieštaringai vertinamam stiliui.

„Jungtinės Valstijos daug sužinojo iš nepavykusios raketos sprogimo Rusijoje. Mes turime panašių, bet pažangesnių technologijų. Rusijos „Skyfall“ sprogimas privertė žmones nerimauti dėl oro [užterštumo radioaktyviosiomis medžiagomis] aplink tą kompleksą ir daug toliau. Negerai!“ – savo „Twitter“ žinutėje rašė D. Trumpas. Jo pasisakyme gali glūdėti kelios reikšmingos žinutės.

Ekspertų teigimu, toks D. Trumpo komentaras sustiprino pasirodžiusią versiją, kad Rusijoje sprogo būtent sparnuotoji raketa „Skyfall“, – taip pagal NATO klasifikaciją vadinama paties V. Putino pristatyta raketa „Burevestnik“ su branduoliniu reaktoriumi.

Pastarasis, anot V. Putino, tokiai raketai suteikia neribotas trajektorijų ir skrydžio laiko galimybes. „Tiesiog fantastika“, – 2018-aisiais raketą gyrė V. Putinas.

Branduolinės galvutės sminga į Floridą

Tačiau jau keli iš eilės nesėkmingi šios raketos bandymai sukėlė nemažai klausimų JAV, o ir pačioje Rusijoje dėl šio prieštaringai vertinamo projekto tikslingumo bei rizikos veiksnių.

Viena vertus, abejojama, kad girtis mėgstantis ir apie „panašias, bet pažangesnes technologijas“ prabilęs D. Trumpas atskleidė analogišką slaptą amerikiečių projektą – JAV dar praėjusio amžiaus 7 dešimtmetyje atsisakė projekto „Pluto“: branduolinis variklis įvertintas kaip pernelyg rizikingas.

Įspėjo apie ginklavimosi varžybas

Kita vertus, D. Trumpo žodžiai apie „pažangesnes technologijas“ gali atskleisti ne tik prezidento mėgstamą savigyrą. Tuo metu, kai pasirodė vieši svarstymai apie D. Trumpo mėginimus sugrąžinti Rusiją į „Didįjį aštuonetą“, galimą karinės paramos Ukrainai įšaldymą ir liaupsės V. Putinui, pravartu prisiminti, ką jis sakė prieš beveik trejus metus. Tuomet vos išrinktas JAV prezidentu, D. Trumpas švaistėsi grėsmingais pažadais.

„JAV turi sustiprinti ir išplėsti savo branduolinius pajėgumus iki to meto, kol pasaulis ateis į protą dėl branduolinių ginklų“, – taip dar 2016-ųjų gruodį rašė tuomet tik išrinktasis prezidentas D. Trumpas.

O žurnalistei Mikai Brzezinski nutarus pasitikslinti, ar tai reiškia naujas ginklavimosi varžybas, D. Trumpas drėbė dar vieną skandalingą pareiškimą, prie kurių pasaulis tuomet dar nebuvo įpratęs.

„Tebūnie ginklavimosi varžybos. Mes juos pranoksime visur, tiek kiekybine, tiek kokybine prasmėmis“, – taip esą atsakė D. Trumpas, jau sulaukęs V. Putino laiško.

V. Putino ir D. Trumpo akistata

Ir nors tuomet jis aiškiai neįvardijo, kas tie „jie, kuriuos JAV aplenks“, vėlesnėse „Twitter“ žinutėse nevengė pinti draugiškumo gestų kartu su atvirais grasinimais, taip lengvai sudarydamas neprognozuojamo asmens įspūdį.

„Rusija žada numušti visas iki vienos Sirijoje paleistas raketas. Ką gi, Rusija, ruoškis, nes jos atskris – dailios, naujos ir „išmanios“. Neturėtumėte būti partneriais su tuo Dujomis žudančiu gyvuliu, kuris žudo nekaltus žmones ir tuo mėgaujasi“, – rašoma D. Trumpo „Twitter“ žinutėje 2018-ųjų balandžio 11 d. Po kelių dienų JAV vadovaujamos pajėgos išties smogė Sirijai – rusų pajėgos tam nesutrukdė.

Pats V. Putinas, regis, noriai sutiko veltis į žodžių karą su JAV prezidentu, su kuriuo kitais atvejais nevengė ir draugiškai pasikalbėti. Tačiau abiejų šalių draugystė, kaip pripažino D. Trumpas, „atsidūrė žemiausiame lygyje“ – dar kovo mėnesį, prieš pat rinkimus, V. Putinas savo pranešime rėžė pasaulį ir ypač JAV įbauginti turėjusią tiradą.

Jos metu pristatyti animaciniai filmukai, kuriuose V. Putinas gyrėsi „analogų pasaulyje neturinčia ginkluote“, tarp jų – naujausiomis balistinėmis, sparnuotomis raketomis, kurios gali suduoti triuškinamą smūgį JAV. Viena tokių išgirtųjų raketų ir buvo „Burevestnik“.

Per metus abiejų šalių vadovų tonas nė kiek nesušvelnėjo. Ir ne tik tonas – Kongreso ir D. Trumpo pastangomis JAV pasitraukė iš vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF), motyvuodama tuo, kad šį 1987 m. susitarimą įžūliai pažeidinėjo Rusija.

Pastaroji šalis taip pat suspendavo savo dalyvavimą sutartyje, tad tiek Rusijai, tiek JAV formaliai atrištos rankos tęsti naujų raketų kūrimo arba jau pradėtų kurti, bet iki šiol įslaptintų, programas. Tad tebūnie ginklavimosi varžybos. Jose Rusija giriasi išsiveržusi į priekį.

V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas nepatvirtino, kad incidentas Nionoksoje yra susijęs su raketos „Burevestnik“ projektu, tačiau išsakė Kremliuje mėgstamą štampą, esą Rusijos moksliniai tyrimai ir plėtra branduolinių raketų srityje „smarkiai lenkia kitų šalių pasiekimus ir yra gana unikalūs“.

Raketa Burevestnik

Neatsitiktinai vienoje versijoje, kurią pateikė Karinio jūrų mokslinių tyrimų centro (CNA) tyrėjas Michaelas Kofmanas, minima ne „Burevestnik“, o kitos – hipergarsinės – raketos „Cirkon“ avarija. Egzotiškų naujų ginklų kolekciją Kremlius papildė jau iš oro paleidžiama balistine raketa „Kinžal“.

Į tokias jau išbandytas ir tebebandomas sparnuotąsias raketas JAV atsaką dar tik kuria, nors JAV nacionalinio saugumo patarėjas Johnas Boltonas jau įgėlė Maskvai, pareiškęs, kad rusiškos hipergarsinės raketos esą daugeliu atžvilgių kliaujasi technologijomis, pavogtomis iš JAV.

Per pastaruosius kelerius metus JAV laivynas patyrė kelis kibernetinius išpuolius, įtariama, kad buvo pavogta nemažai slaptų programų duomenų. Be to, būtent Maskvoje prieglobstį rado JAV Nacionalinei žvalgybos agentūrai dirbęs Edwardas Snowdenas, pavogęs milžinišką kiekį slaptų duomenų. Viešai kalbama tik apie įvairias šnipinėjimo programas bei metodus, tačiau klausimų, ar tikrai visi duomenys buvo paviešinti ir kodėl E. Snowdeną saugo būtent rusai, netrūksta.

JAV atsakas – septynios naujos programos

Vis dėlto jau nuo šių metų kovo oficialiai pripažįstama, kad JAV kuria mažiausiai septynias naujos kartos sparnuotąsias ir balistines raketas, bent dalis kurių yra hipergarsinės (skrieja 5 kartus greičiau už garsą) ir gali gabenti branduolinius užtaisus.

Viena jų – iš sausumos paleidžiama „Tomahawk“ – versija viešai išbandyta jau rugpjūčio 18-ąją; iš JAV karinių jūrų pajėgų valdomos Šv. Mikalojaus salos, esančios netoli Los Andželo, paleista bandomoji „tiksliai pataikė į taikinį, nuskriejusi daugiau kaip 500 kilometrų“.

Būtent „daugiau“ yra svarbus signalas, rodantis, kad JAV ne tik turi galimybių atgaivinti seną, pagal INF sutartį sustabdytą GLCM programą, kuri paremta iš sausumos paleidžiamais „Tomahawk“ šūviais, bet ir plėstis daugiau. Sparnuotoji raketa GLCM Šaltojo karo laikais kėlė baimę ir siaubą Kremliui, mat Kremlių ji galėjo pasiekti per dešimt minučių nuo paleidimo.

Viena vertus ugnį į žibalo šliūkštelėjo tas faktas, kad šį kartą raketa paleista iš to paties įrenginio „Mk 41“, kuris naudojamas JAV priešraketinės gynybos skydo elementuose. Kritikų teigimu, būtent tai suteikė svorio Kremliaus argumentams, esą JAV kurtas priešraketinis gynybos skydas yra nukreiptas prieš Rusiją – iš tų pačių „Mk 41“ paleidimo įrenginių galima šaudyti ne tik priešraketines raketas „SM 3“, bet ir smogiamąsias „Tomahawk“. Dislokuotos Lenkijoje ir Rumunijoje esančiose priešraketinės gynybos bazėse tokios raketos keltų tiesioginę grėsmę Maskvai.

Kita vertus, tai tėra pradžia, mat Pentagono pranešime užsimenama, jog „per šį bandymą surinkti duomenys ir išmoktos pamokos suteiks pagrindo Gynybos departamento vykdomai būsimų vidutinio nuotolio pajėgumų plėtrai“. Tokį pažadą palydėjo kitos programos paviešinimas.

Aiškesnės detalės pristatytos dar rugpjūčio pradžioje – JAV Armijos greitųjų pajėgumų ir kritinių technologijų biuras pristatė iš sausumos paleidžiamos Ilgojo nuotolio hipergarsinio ginklo (LRHW) modelį.

Šiam bendram su JAV Laivynu kuriamam projektui jau skirta lėšų, o per artimiausius ketverius metus bus atseikėta per 1,1 mlrd. dolerių. Iš pirmo žvilgsnio tai tėra ilgas gamintojo „Oshkosh“ 16-ratis sunkvežimis „M983A4“ su konteineriu, kuriame sumontuota raketos paleidimo sistema.

Iš pradžių raketa paleidžiama vertikaliai, o pasiekus reikiamą aukšti bei greitį nuo pirmosios pakopos atsiskiria antroji – hipergarsinė galvutė, kuri skrieja iki 10 kartų greičiau už garsą. Spėjama, kad maksimalus šūvio nuotolis gali siekti nuo 5 tūkst. iki 6,8 tūkst. km. Tikimasi, kad veikiančio eksperimentinio LRHW baterija bus pristatyta 2023 metais.

Tuo metu JAV toliau plėtos pirmiausia apsaugos priemones: naujos kartos „Patriot“ raketas bei priešraketinio skydo elementus Rumunijoje bei Lenkijoje, kur jau vyksta paskutiniai įrengiamieji darbai.

Dar daugiau – iš Izraelio JAV įsigijo priešraketinės gynybos sistemą „Iron Dome“ („Geležinis kupolas“), kuri buvo sėkmingai panaudota žydų valstybėje ginantis nuo teroristų atakų iš Libano ir Gazos Ruožo pusių.

„Iron Dome“ sėkmingai perėmė net 1,9 tūkst. taikinių-raketų, artilerijos sviedinių, o tai yra 90 proc. pataikymas. Tokią sistemą amerikiečiai gali dislokuoti tiek priešakinėse bazėse, tiek skirti manevriniams daliniams, mat „Iron Dome“ yra mobili ir greitai išskleidžiama sistema.

Kita vertus, Rusijos kuriami hipergarsiniai ginklai taip pat sulaukia dėmesio. Netrukus po LRHW pristatymo JAV bendrovė „Lockheed Martin Missiles and Fire Control“ iš JAV raketinės gynybos agentūros gavo 4,3 mlrd. dolerių vertės užsakymą sukurti hipergarsinę gynybos ginkluotės sistemą.

Valkirijos programos orlaivio modelis

Įslaptintas ir jau kurį laiką gandais apipintas projektas, pavadintas „Valkirijos programa“, šiuo metu vystomas JAV Teksaso valstijoje, o kitų metų gegužę turėtų būti oficialiai išbandytas. Projekto esmė – sukurti naujos kartos ginkluotės sistemą, kuri galėtų perimti rusų ir kinų hipergarsinius ginklus.

Kas bando manipuliuoti V. Putinu?

Vis dėlto, jei amerikiečių sprendimą dėl tokių, ypač priešlėktuvinės gynybos, raketų dar galima suprasti, o naujų hipergarsinių raketų – kvestionuoti, įtarinėjant stambiųjų gynybos korporacijų ar paties Pentagono lobizmu, tokios raketos pirmiausia yra atsako priemonės.

Rusija savo motyvų pažeisti INF sutartį ir kurti naujas raketas niekada taip ir nepateikė. Vienintelė logika, kuria Kremlius grindė naujos kartos ginkluotės kūrimą, buvo pakartota paties V. Putino lūpomis: dabar mes turėsime ginklus, kurių negalės numušti nė viena pasaulio valstybė jokiomis egzistuojančiomis ar perspektyviomis priemonėmis.

Sparnuotoji raketa Burevestnik

Net pačioje Kremlių ir V. Putiną palaikančioje žiniasklaidoje jau pasirodė abejonių dėl tokios logikos. Leidinyje rebublic.ru tarptautinių santykių ekspertas Vladimiras Frolovas stebėjosi tokiais keistais projektais kaip „Burevestnik“. Esą V. Putinu galimai manipuliuoja įtakingi jo artimo rato veikėjai – karinio pramoninio komplekso, gaminančio branduolinius ginklus, lyderiai.

„Kokiais kriterijais vadovaujantis tokie projektai kaip „Burevestnik“ ar „Poseidon“ geresni nei dar vienas atominis povandeninis laivas „Borei-A“ su 16 balistinių raketų „Bulava“ arba dar vienas atominis „Severodvinsk“ klasės atakos povandeninis laivas su sparnuotomis ir hipergarsinėmis raketomis?

„Burevestnik“ kartu yra ir destabilizuojanti sistema, nes krizinėje situacijoje ją reikia paleisti ir laikyti ore – kitaip bus sunaikinta, o tai jau yra laiptelis aukštyn į branduolinę eskalaciją ir spaudimo priemonė“, – tikino ekspertas.