JAV prezidentas D. Trumpas savo administracijos pareigūnams nurodė parengti naują strateginės ginkluotės mažinimo sutartį (START), į kurią būtų įtrauktos ne tik JAV ir Rusija. Pirmieji tokią naujieną, remdamiesi savais šaltiniais penktadienį paskelbė „The Washington post“ ir CNN.
Tiesa, ekspertų gretose kalbos apie neišvengiamą D. Trumpo administracijos sprendimą dėl START sutarties, kurios galiojimas baigiasi mažiau, nei už dviejų metų, sklandė jau senokai.
2010-siais pasirašyta Naujoji START įtvirtino prieš kelis dešimtmečius pradėtą strateginės ginkluotės mažinimo procesą. Bet dabar jis atrodo įstrigęs, nors ir turėtų tęstis.
Ekspertų nerimą, kad Vašingtonui ir Maskvai susitarti nepavyks kursto kelios priežastys: abiejų šalių santykiai nusiritę į dugną, abi kuria naujas ginkluotės sistemas, o pernai abi valstybės pasitraukė iš kitos, ne mažiau svarbios vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF).
Be to, derybos dėl naujos START iki šiol nevyksta, o joms ne tik liko labai nedaug laiko, bet ir sudaromos papildomos kliūtys.
Nuo dešimčių tūkstančių iki šimtų
D. Trumpo planas, kurio detalės viešumoje kol kas atrodo skurdžiai, skamba ne mažiau ambicingai, nei R. Reagano iniciatyva 1985-1986 metais.
Tuomet per susitikimus su M. Gorbačiovu JAV prezidentas siūlė visiškai atsisakyti branduolinių ginklų, net jei tai atrodė ir neįgyvendinama svajonė – kitos šalys turėjo, tobulino arba kūrė tokią ginkluotę, kurios panaudojimas grėstų milijonų žmonių ar net visos žmonijos gyvybei.
Galiausiai abi pusės sutarė, kad Vašingtonas ir Maskva bent jau gerokai – iki 40 proc. sumažins savo strateginius arsenalus. Tai ir buvo padaryta, o 2010-siais tarp Baracko Obamos ir Dmitrijaus Medvedevo pasirašytas susitarimas sumažino abiejų valstybių strateginį arsenalą iki 1,5 tūkst. galvučių, kurias būtų galima panaudoti iš karto.
Tai atrodo daug – daugiau, nei bet kurių kitų šalių branduoliniai arsenalai kartu sudėjus, bet gerokai mažiau, palyginus su dešimtimis tūkstančių branduolinių galvučių Šaltojo karo laikais. START sutartis numato tik strateginių ginklų – raketų ar jų paleidimo priemonių skaičių, o į juos neįtrauktos vidutinio nuotolio arba taktinės raketos bei bombos.
Būtent strateginė ginkluotė yra ta, kurios panaudojimas daro daugiausiai žalos: patys ginklai yra nuo kelių šimtų kilotonų iki kelių megatonų galios – keliolika ar kelis šimtus kartų galingesnis už bombą, susprogdintą virš Hirošimos 1945 metais.
Tokie ginklai, pritvirtinti ant tarpžemyninių balistinių arba iš oro paleidžiamų sparnuotųjų raketų skirti naikinti miestus, uostus, kitus strategiškai svarbius ir didelius objektus. Bet koks tokių ginklų mažinimo planas mažina galimos žalos dydį.
D. Trumpo planas, anot vieno administracijos pareigūno, yra ambicingesnis: apima ne tik griežtesnį pačios ginkluotės kontrolės mechanizmą, bet ir įtraukia Kiniją.
„Kartu su Rusija ir Kinija mes išleidžiama šimtus milijardų dolerių ginkluotei, taip pat ir branduoliniams ginklams, o tai juokinga. Nėra prasmės tai tęsti“, – dar visai neseniai kalbėjo D. Trumpas.
Dar pernai kovą jis viešai išreiškė norą susiderėti su Vladimiru Putinu dėl naujos START sutarties „artimiausioje ateityje“, mat ginklavimasis esą tapo nekontroliuojamas.
Tiesa, pats V. Putinas tada atsakė savo garsiąja kalba, kurioje pristatė naujas ginkluotės sistemas, tarp jų ir naujas balistines bei hipergarsines raketas, kurios būtų nukreiptos būtent prieš JAV.
Kodėl Kinija nėra sužavėta
Jei su START sutartyje numatytos kontrolės mechanizmu nei JAV, nei Rusija per pastaruosius dešimtmečius neturėjo didesnių problemų – abi šalys griežtai apibrėžusios strateginės ginkluotės ir jų pristatymo priemonių (balistinių ir sparnuotųjų raketų, povandeninių laivų bei bombonešių) skaičius ir kasmet po 18 kartų gali inspektuoti objektus, kur laikomos tokios priemonės, tai su Kinija gali būti didelių problemų.
Apie galimybę į naują START sutartį įtraukti ir Kiniją dar balandžio pradžioje užsiminė ir JAV valstybės sekretorius Mike‘as Pompeo. Bet jau tada netrūko skeptiškų vertinimų – optimizmu netryško ir pats M. Pompeo.
„Gali būti, kad to nepasieksime, galbūt dirbsime tik su rusais“, – sakė JAV valstybės sekretorius. Abejonių kelia objektyvūs veiksniai – susiderėti dėl 2010-ųjų START sutarties B. Obamos administracija taip pat turėjo nepilnus du metus, tačiau prieš tai jau buvo ekspertų įdirbis ir abiejų šalių – JAV bei Rusijos noras mažinti savo strateginius branduolinius arsenalus, tiksliai žinant ką, kur ir kaip būtų galima eliminuoti.
Su Kinija viskas kur kas sudėtingiau. Įtraukti šią valstybę į derybas „nuo nulio“ amerikiečių ir rusų derybininkai turėtų pateikti savus argumentus bei patrauklų pasiūlymą kinams. Kol kas tokio nėra.
Oficialiai Kinijos branduolinis arsenalas nėra skelbiamas. Skaičiuojama, kad Kinija turi nuo 80 iki 400 branduolinių ginklų. Tačiau didžioji dalis skirta vidutinio nuotolio raketoms, o strateginis arsenalas – tarpžemyninės balistinės raketos bei raketos povandeniniuose laivuose siekia apie šimtą raketų.
Vis dėlto Kinija ne tik leido suprasti, kad nėra suinteresuota riboti savo „kuklų“ arsenalą, bet ir įsipareigoti pagal trišales sutartis su daugiau branduolinių ginklų turinčioms valstybėms – JAV ir Rusijai. Dar daugiau, bet kokia nauja sutartis reikštų, kad kinai privalėtų įsileisti kitų valstybių inspektorius į savo teritoriją. O tai gali būti keblu ir dėl to, kad tikrasis Kinijos branduolinis arsenalas gali būti gerokai didesnis, nei spėjama.
Pastaruosius metus Kinija ne šiaip stiprina savo karines pajėgas – ypač daug investuojama į naujas, giliai kalnuose įrengtas šachtas bei strateginius branduolinius povandeninius laivus.
Naujos mobilios iš sausumos paleidžiamos balistinės raketos DF-31 bei Type 094 ir Type 096 povandeniniai laivai, kurių kiekvienas ginkluotas nuo 12 iki 24 balistinių raketų su branduoliniais užtaisais, rodo kryptį, kuria juda Pekinas: turėti daugiau mobilių priemonių, iš kurių būtų galima smogti branduoliniais ginklais bet kuriam priešininkui.
Ambicingas planas ar noras sugriauti sutartį?
Tad ginklų kontrolės šalininkai nerimauja, kad visa D. Trumpo plano esmė, nepaisant išankstinių atsargiai optimistinių Maskvos sveikinimų, gali būti tik dūmų uždanga, skirta galiausiai sunaikinti pačią START sutartį. Mat šią sutartį skeptiškai vertina tiek pats D. Trumpas, tiek jo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas.
Ginklų kontrolės asociacijos direktorius Darylas Kimballas priminė, kad siekis įtraukti Kiniją yra nerealistiškas dėl laiko, patirties stokos, pačių kinų nenoro, o tai reiškia, kad susitarti dėl naujos START greičiausiai nepavyks.
Net jei JAV ir Rusijai pavyktų pratęsti galiojančią sutartį 5 metams – tai numato 2010-ųjų susiarimas, tai tėra trumpalaikis sprendimas, kuris tik atitolina galimą sutarties žlugimą: kurdama ir viešai pristatydama naują strateginę ginkluotę Rusija jau įrodė, kad nėra suinteresuota įtraukti jos į naują susitarimą. Savo ruožtu amerikiečiai pabrėžė, jog artimiausiu metu neketina „reikšmingai didinti savo branduolinio arsenalo“. Net jei žodis „reikšmingai“ ir gali ką nors nuraminti, pats didinimas yra ženklas, kad artimiausiu metu strateginės ginkluotės JAV mažinti neketina.
Dar daugiau, anot D. Kymballo, tiek Kinijos susiejimas su iki šiol dvišale sutartimi, tiek galimi derybiniai ginčai ir neįgyvendinamų sąlygų kėlimas primena išankstinį norą sunaikinti pačią sutartį.
„Panašu, kad J. Boltono ir JAV administracijos planas atrodo taip: žiūrėkite, mes pabandėme, bet jie nesutiko, tad nepratęskime sutarties“, – komentavo Amerikos mokslininkų federacijos branduolinės informacijos projekto direktorius Hansas Kristensenas.
Jo teigimu, apsimestinis noras stengiantis įpiršti komplikuotą sutartį, žinant, kad nei Rusija, nei juo labiau Kinija jos nenorės gali būti bandymas formaliai pateisinti naują JAV branduolinės ginkluotės ir ginklavimosi varžybų etapą.
Juo labiau, kad Rusija ir Kinija vienaip ar kitaip šiose varžybose jau ir taip dalyvauja, o pats D. Trumpas yra dar savo kadencijos pradžioje pažadėjęs „JAV varžovus pranokti visose srityse“.
Ir nors tai kartu primena R. Reagano iniciatyvą – siekį mažinti branduolinius ginklus jis iš pradžių rėmė stiprindamas JAV branduolinį arsenalą ir priversdamas Sovietų sąjungą veltis į naują ginklavimosi varžybų etapą, D. Trumpo žingsnis gali būti rizikingas: rusai, net ir ekonomiškai silpnesni gali neužkibti ant JAV jauko antrą kartą, o kinai, jausdamiesi vis tvirčiau, gali tiesiog ignoruoti amerikiečius.
Pastarieji, žlugus START susitarimui prarastų bet kokią galimybę tikrinti Rusijos strateginio arsenalo objektus ir būtų priversti leisti papildomus šimtus milijardų dolerių naujiems branduoliniams ginklams, siekiant neatsilikti nuo Maskvos ir Pekino. Tokiose ginklavimo varžybose JAV jau sykį laimėjo ir tikisi pergalę pakartoti, bet šį kartą sėkmė nėra garantuota.
