Toks penktadienį pirmą kartą šiais metais vykusios NATO ir Rusijos tarybos rezultatas, kurį pripažino Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Dar pernai spalį jis pareiškė, kad Rusija pažeidžia Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (INF), kurią 1987 metais pasirašė tuometinės Sovietų sąjungos ir JAV lyderiai – Michailas Gorbačiovas ir Ronaldas Reaganas.

Tuomet sprendimas sunaikinti iš sausumos paleidžiamas vidutinio nuotolio ir sparnuotąsias raketas bei uždrausti naujų kūrimą sumažino pavojingą įtampą Šaltojo karo metu, kai NATO ir SSRS buvo atsidūrę ant branduolinio karo slenksčio.

Tokios raketos ypač pavojingos – jos gali būti paleistos ir per trumpą laiką pasiekti strateginius taikinius, o tai dramatiškai sutrumpina reakcijos laiką ir didina atsitiktinio karo galimybę.

JAV jau ne vienerius metus kalba, kad Rusija pažeidė minėtą sutartį – sukūrė, išbandė ir dislokavo naują sparnuotąją raketą pavadinimu 9M729 (SSC-8 pagal NATO klasifikaciją). Praėjusį gruodį visų 29 Aljanso šalių Užsienio reikalų ministrai šį faktą pripažino ir paragino Rusiją laikytis susitarimo po to, kai JAV kitoms NATO narėms pateikė įrodymus.

Ir nors Rusija šią savaitę perėjo į viešųjų ryšių puolimą – viešai pripažino kurį laiką neigtos raketos 9M729 egzistavimą ir parodė konteinerį bei paleidimo įrenginį, kurie esą skirti minėtai, bet INF sutarties neva nepažeidžiančiai raketai, Aljanso toks šou neįtikino.

„Proveržis neįvyko, jokios realios pažangos nebuvo – Rusija neparodė noro keisti pozicijos dėl INF pažeidimų. Ši sutartis yra ypač svarbi ir jai kilo pavojus.

Nuclear missiles range
Foto: twitter

Atsakomybė krenta Rusijai, nes jos sukurtos ir dislokuotos raketos yra mobilios, sunkiai aptinkamos, gali pasiekti Europos miestus, apie ką per pastaruosius metus 30-yje dvišalių susitikimų su rusais pabrėžė net dviejų JAV administracijų atstovai. Mes laikomės gruodžio mėnesio pozicijos ir raginame Rusiją laikytis įsipareigojimų“, – sakė J. Stotlenbergas.

Jis pažymėjo, kad dar per anksti spėlioti, kas bus, jei rusai neįsiklausys į NATO raginimus, nors laiko liko nedaug. Jau vasario 2-ąją išsenka JAV administracijos nustatytas 60 dienų terminas – amerikiečiai reikalavo iš rusų, kad šie per tą laiką sunaikintų sutartį pažeidusias raketas.

Kremliui to nepadarius JAV pasiliko teisę suspenduoti savo įsipareigojimus pagal INF sutartį. Ir nors J. Stoltenbergas spaudos konferencijoje pažymėjo, kad vilties išgelbėti sutartį dar yra: vasario 2-ąją paskelbę apie pasitraukimą amerikiečiai dar pusę metų vykdys formalius šio proceso veiksmus, o tuo metu rusai dar gali apsigalvoti, NATO vadovas leido suprasti, kad galima ruoštis naujoms ginklavimosi varžyboms arba naujiems ginklų kontrolės susitarimams.

Kremliaus argumentai neįtikino

Tokios susitikimo baigties buvo galima tikėtis. Nors Kremlius pastaruoju metu darė viską, ypač informacinėje erdvėje, stengdamasi parodyti savo tariamą beprecedentį atvirumą, sąžiningumą ir tikino, jog Rusija esą nieko nepažeidė.

Raketų palyginimas
Foto: Twitter nuotr.

Dar sausio 23-ąją Rusijos gynybos ministerijoje buvo surengtas savotiškas šou, į kurį buvo sukviesti užsienio šalių bei organizacijų, tarp jų ir ES bei NATO atstovai, pasirinktos žiniasklaidos priemonės. Pristatymo metu buvo pademonstruotas ir tariamas nesutarimų šaltinis – konteineris, kuriame esą telpa raketa 9M729 bei mobilus paleidimo įrenginys, galintis gabenti keturias tokias raketas.

Stovėdamas šalia šios sistemos Rusijos artilerijos ir raketinių pajėgų vadas Michailas Matvejevskis dėstė raketų ypatumus užsienio žurnalistams ir kariniams pareigūnams. Tiesa, šiame renginyje dalyvavo kiek daugiau nei 20 užsienio karinių pareigūnų, bet nė vienas iš jų neatstovavo NATO ar ES šalims – jos sutarė nevykti į parodomąją viešųjų ryšių Kremliaus akciją.

M. Matvejevskis atkreipė dėmesį, kad pademonstruota raketa 9M729 esą gali nuskrieti daugiausiai 480 kilometrų – dešimčia mažiau, nei anksčiau sukurta ir viešai nesyk pademonstruota raketa 9M728. Abi šios raketos leidžiamos nuo tos pačios mobilios, tik modernizuotos platformos, pritaikytos trumpojo nuotolio balistinių raketų kompleksui „Iskander M“.

Rusija viešai pademonstravo raketą, galinčią sužlugdyti ginkluotės sutartį su JAV

Beveik 8 metrų ilgio 9M729 esą yra kiek ilgesnė – čia įdėta didesnė kovinė galvutė ir tikslesnis bei didesnis nutaikymo mechanizmas, tačiau nuo savo pirmtakės ji esą beveik niekuo kitu nesiskiria – kuro kiekis, kuris lemtų didesnį nuotolį neva yra tas pats.

„Rusija laikėsi ir toliau griežtai laikosi sutarties nuostatų ir neleidžia įvykti jokių pažeidimų“, – sakė kariškis. M. Matvejevskis nurodė, kad Maskva šią informaciją pateikia, siekdama užtikrinti „savanorišką skaidrumą“.

Tačiau JAV ir kitų NATO šalių ekspertai pažymi, kad tokia vieša demonstracija buvo nieko verta, mat viena yra surengti raketos „statinę demonstraciją“ – tokiu būdu nebūtų įmanoma įrodyti, jog sistema sutarties nepažeidžia, visai kas kita – realūs bandymai.

JAV tikina, kad nuo 2008-ųjų Rusija jau ne kartą išbandė minėtą raketą, o jos nuotolis viršijo leidžiamus 500 km. Pagal INF sutartį JAV ir Rusija negali kurti, bandyti ar dislokuoti iš sausumos paleidžiamų balistinių arba sparnuotųjų raketų, kurių nuotolis yra nuo 500 iki 5 tūkst. km. Tokia raketa gali gabenti ir branduolinį užtaisą.

Tepk kitą tuo, kuo pats išsitepei

NATO ir Rusijos tarybos posėdyje dalyvavęs pastarosios šalies užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas, dar trečiadienį tikino, kad bandymai susikalbėti su JAV esą baigėsi visiška nesėkme būtent dėl amerikiečių kaltės.

Jis pripažino, kad sausio viduryje vykusios intensyvios derybos Ženevoje su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja ginklų kontrolės ir tarptautinio saugumo reikalams Andrea Thompson buvo bevaisės.

A. Thompson kalbėjo panašiai ir kaltino Maskvą: pateikti įrodymai dėl rusų vykdomų pažeidimų, bet prie sienos priremti Rusijos pasiuntiniai kategoriškai nesutiko su kaltinimais. Ir tą sykį, ir šią savaitę Kremliaus diplomatija rėmėsi vienintele taktika: tepk tuo pačiu tuos, kurie tave tuo kaltina.

S. Riabkovas sakė, kad Vašingtono teiginiai yra nepagrįsti, todėl sutartis liks galioti net jeigu JAV mėgintų iš jos pasitraukti. Jis pridūrė, kad būtent JAV esą toliau plėtoja INF sutarties draudžiamas raketas ir plečia jų gamybos pajėgumus.

Be savų raketų demonstracijos rusų diplomatai ir kariškiai pateikė „įrodymus“: palydovines nuotraukas, kuriose užfiksuota JAV gynybos korporacijos „Raytheon“ gamykla Arizonos valstijoje.

Rayheon gamykla Arizonos valstijoje
Foto: Twitter nuotr.

Ten jau esą kuriamos INF sutartį pažeidžiančios raketos, o apie šį procesą amerikiečiai nenori nė kalbėti. Tiesa, įrodymų, kad būtent amerikiečiai pažeidė šią sutartį ir išties kuria naujas raketas rusai nepateikė net savo retiems sąjungininkams – Irano, Kinijos ir kitų šalių atstovams, atėjusiems į Gynybos ministerijos prezentacija.

Vietoje to S. Riabkovas įjungė jau girdėtą plokštelę, kurią Maskva pastarąjį dešimtmetį buvo primiršusi. Rusija apkaltino amerikiečius, kad šie neva pažeidžia INF sutartį, mat į draudžiančių sistemų sąrašą esą patenka ir JAV sukurti bepiločiai orlaiviai bei neva dvejopos paskirties raketų vertikalaus paleidimo įrenginys Mk41.

Ši universali sistema naudojama JAV karo laivuose – konteineriuose esančios raketos vertikaliai pakyla ir skrieja dešimtis ar šimtus kilometrų iki taikinių – orlaivių arba sausumos objektų. Mat iš Mk41 gali kilti tiek priešlėktuvinės raketos SM-2, priešlėktuvinės SM-3, tiek sparnuotosios „Tomahawk“.

Tomahawk leidžiamas iš Aegis sistema aprūpinto JAV laivo
Foto: Wikimedia Commons

Rusija viešai priekaištauja, kad sausumoje įrengtuose Mk41 objektuose Rumunijoje ir Lenkijoje be priešraketinių SM-3 gali būti leidžiamos ir „Tomahawk“ bei naujos kartos ilgojo nuotolio sparnuotosios raketos AGM158 LRASM.

JAV atkerta, kad Mk41 laivuose ir versija sausumoje – dvi panašios, tačiau esminius skirtumus turinčios sistemos, pastarosios negali leisti sparnuotųjų raketų.

Tiesa, kai kurie JAV pareigūnai jau patys dėl to pasėjo abejonių ir sustiprino Kremliaus būgštavimus, nors konkrečiam INF pažeidimui būtina pateikti įrodymus, kad konkreti sistema yra išbandyta ir pajėgi leisti sparnuotąsias raketas. S. Riabkovas netgi griebėsi sąmokslo teorijų.

„Kai kurios jėgos JAV tiesiog nesuinteresuotos suteikti mums galimybę atsakyti į tą klaidingą ir sufabrikuotą informaciją, techninio ekspertų dialogo metu“, – skundėsi S. Riabkovas.

Tačiau JAV ir NATO kol kas laikosi išvien – rusams į NATO ir Rusijos tarybą atvykus tik su kaltinimais, paneigimais ir be jokių įrodymų, Aljanso vadovas buvo konkretus. Atsakydamas į naujienų agentūros ITAR-TASS klausimą, ar susitikime buvo aptarti „JAV pažeidimai“, NATO vadovas nesileido išprovokuojamas rusų žurnalisto.

INF
Foto: Twitter nuotr.

„Šis klausimas buvo aptartas nesyk per pastaruosius kelerius metus – JAV bepiločiai orlaiviai ir priešraketinės gynybos sistemos objektai nepažeidžia INF sutarties. Rusija stengiasi nukreipti dėmesį nuo savų pažeidimų, bet faktas tas, kad Europoje nėra naujų amerikiečių raketinių sistemų, yra tik rusiškos“, – pabrėžė J. Stoltenbergas.

Dėl atsako teks pasukti galvas

Rusiją, regis, nemaloniai nuteikė ir privertė susirūpinti ne tik nepalenkiama JAV pozicija, bet ir Aljanso pademonstruota vienybė INF klausimu.

Kaip ir gruodį, taip ir šį sykį per NATO-Rusijos tarybos posėdį visos Aljanso šalys laikėsi išvien – įrodymų dėl Rusijos įvykdytų pažeidimų NATO narėms užtenka, o rusai, Lietuvos atstovybės prie NATO ambasadoriaus Vytauto Leškevičiaus teigimu, neatsivežė nieko naujo.

„Labai aiški ir vieninga NATO reakcija: labai gaila, kad Rusija pažeidinėja INF. Senai tai matome ir prašome grįžti prie įsipareigojimų laikymosi, nes tai yra kertinis ginklų kontrolės, saugumo ir stabilumo Europoje pamatas.

Ta jų statinė demonstracija nieko neįtikino, o tokia padėtis, kad rusai nesilaiko sutarties tęstis nebegali. Aljansas yra skaidrus, nesiekia konfrontacijos ir nori iki galo išnaudoti visas galimybes, siekiant išsaugoti sutartį“, – DELFI sakė V. Leškevičius, pažymėjęs, kad vien pats visų NATO narių vieningos reakcijos pademonstravimas yra iškalbingas signalas.

Ir nors dar teoriškai įmanoma teorinė situacija, kai rusai parodo, kaip sunaikina INF pažeidusias raketas, labiau tikėtinas variantas, kad JAV išties imsis savų sistemų kūrimo.

GLCM raketų paleidimo įrenginys
Foto: Wikimedia Commons

Pavyzdžiui, Aljanso vadovas ne tik kelis sykius pabrėžė, kad Aljansas laikėsi, laikosi ir laikysis visų įsipareigojimų ginti savo nares nuo grėsmių, bet kartu priminė, kad kamuolys dabar yra Rusijos pusėje – būtent Kremlius dar gali išsaugoti INF sutartį. Laiko esą dar yra, net jei kitą savaitę išseks JAV numatyto ultimatumo laikas.

„Rusija turėtų įvykdyti savo įsipareigojimus iki vasario 2-osios. Bet net jei jie nepasinaudos šia galimybe, dar bus laiko išsaugoti INF, nes JAV pasitraukimo iš sutarties procesas truktų pusę metų – per tą laiką rusai dar gali grįžti ir laikytis įsipareigojimų. Nespekuliuosiu, kas nutiks po to, galiu tik pasakyti, kad NATO privalo užtikrinti patikimą atgrasymą, mes neatkartojame Rusijos veiksmų veidrodiniu principu“, – sakė NATO vadovas.

Tiesa, jis kartu leido suprasti, jog vilčių dėl INF išsaugojimo liko nedaug, o tai rodo ir Vokietijos iniciatyva pradėti diskusijas dėl naujų ginklų kontrolės iniciatyvų. Ką tai galėtų reikšti ir koks ir kada naujas ginklų kontrolės formatas iš to gimtų – kol kas dar yra milijono eurų vertės klausimas, žiūrint į realesnę perspektyvą.

Vakarų Europa turėtų labai gerai prisiminti buvusias demonstracijas 9-jame praėjusios amžiaus dešimtmečio prieš vidutinio nuotolio raketų dislokavimą senajame žemyne.

Sovietų remti taikos judėjimai rengė milžiniškus protesto mitingus prieš JAV balistinių raketų „Pershing II“ ir sparnuotųjų GLCM dislokavimus Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, nors pirmieji savas vidutinio nuotolio raketas su branduoliniais užtaisais dislokavo sovietai.

Įdomu tai, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gruodžio mėnesį pagrasino, jog jo šalies arsenale išties atsiras INF sutartimi draudžiamų branduolinių raketų, jeigu šis dokumentas liausis galiojęs.

Be to, jis pabrėžė esąs „atviras pasiūlymui, kad kitos šalys taip pat prisidėtų prie INF sutarties arba būtų pradėtos derybos dėl visiškai naujo susitarimo“.

INF sutartis pasirašyta tarp JAV ir Sovietų sąjungos, bet per pastaruosius metus kitos šalys, tokios, kaip Iranas, Šiaurės Korėja ir ypač Kinija sparčiai išvystė savus vidutinio nuotolio raketų pajėgumus – jų INF sutartis niekada nevaržė. Tad neatmetama ir tai, kad nauja raketa Rusija žaidžia savotišką žaidimą: mainais į jos atsisakymą galiausiai galėtų pareikalauti iš NATO tam tikrų nuolaidų.

Tačiau tikėtis, kad JAV ar kita Vakarų šalis norės pasirašyti dar vieną sutartį su Rusija, kuri sykį vieną jau pažeidė, ar tokiomis susitarimų nesilaikančiomis šalimis, kaip Iranas bei Šiaurės Korėja būtų dar sunkiau.

Rusija viešai pademonstravo raketą, galinčią sužlugdyti ginkluotės sutartį su JAV

Antra vertus, INF žlugimas gali turėti ne tik formalių pasekmių dvišaliuose JAV ir Rusijos santykių ar padidinti diplomatinę įtampą tarp Kremliaus ir NATO. Viena iš realių pasekmių Aljansui – net jei JAV nesiimtų analogiškų atsako priemonių prieš Rusiją, būtų iškilusios abejonės dėl NATO atgrasymo veiksmingumo.

Jei būtų konstatuota, kad Rusija ne šiaip sukūrė, išbandė ir dislokavo, bet ir galimai nutaikė minėtas raketas į NATO šalis – ką tai reiškia NATO atgrasymo politikos patikimumo kontekste, kuris paremtas esamais planais ir pajėgumais, nepasirengusiais atremti rusiškų sparnuotųjų raketų atakų iš gilumos?

Jei pastaraisiais metais karinėse pratybose Rusija treniruojasi karui su NATO, kaip Aljansas reaguotų ne tik į pafrontės valstybių, pavyzdžiui, Baltijos šalių užpuolimą, bet ir smūgius strategiškai svarbiems uostams, ryšių mazgams arba karinėms bazėms Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Rumunijoje? NATO šie klausimai dar tik bus svarstomi, o Rusija jau turi pajėgumus – kitaip, nei raketos, leidžiamos iš jūros ar oro, Rusijos gilumoje esantys kompleksai „Iskander-K“ su raketomis 9M729 yra itin sunkiai susekami, o apsiginti nuo jų arba juos sunaikinti – dar sunkiau.

Lyg tyčia, tuo pat metu, kai vyko NATO ir Rusijos tarybos posėdis, Rusijos centrinėje karinėje apygardoje, Orenburgo srityje buvo surengtas „netikėtas“ raketinių kompleksų „Iskander-M“ patikrinimas. Paskelbus pavojaus signalą ant kojų sukelti daliniai turėjo vykti į pratybas, nepaisant regione tvyrančio speigo.