Tebūnie ginklavimosi varžybos. Mes juos pranoksime visur. Taip dar 2016-ųjų gruodį sakė tuomet tik išrinktas JAV prezidentas D. Trumpas, nepabūgęs Kremliaus grasinimų.
Neseniai paskelbęs, kad dėl Rusijos įsipareigojimų nevykdymo ir INF sutarties pažeidimų JAV pasitrauks iš šio svarbaus 1987 metais tarp Vašingtono ir Maskvos pasirašyto susitarimo, D. Trumpas šį klausimą kol kas paliko atvirą.
Dar rugpjūtį D. Trumpas buvo įpareigotas JAV Kongreso reaguoti į Kremliaus pažeidimus – Rusija kaltinama sukūrusi, išbandžiusi ir dislokavusi sparnuotąją raketą „Novator“ 9M729 (SSC-8 pagal NATO klasifikaciją). JAV prezidentas iki šių metų pabaigos turėtų priimti galutinį sprendimą.
Jo pasekmės gali būti įvairios. Pats JAV pasitraukimas iš INF susitarimo, draudžiančio kurti ir dislokuoti iš sausumos paleidžiamas vidutinio nuotolio balistines ir sparnuotąsias raketas, kurių skrydžio atstumas – nuo 500 iki 5 tūkst. km., leistų amerikiečiams kurti atsaką rusams – savas sistemas.
JAV gynybos biudžete naujasis Nacionalinės gynybos įgaliojimo įstatymas (National Defense Authorization Act, NDAA) dar vadinamas kongresmeno Johno McCaino vardu jau numatė atskirą eilutę naujos raketos kūrimui. Tačiau iki galutinio produkto – dar labai toli, o Pentagone jau sulaukta oficialių signalų, kad kelerius metus augantis gynybos biudžetas nuo 2020-ųjų turės būti kuklesnis.
Teks atsisakyti 33 milijardų
D. Trumpo administracija nuosekliai didino išlaidas gynybai ir planavo jų augimą per artimiausius metus, didelį dėmesį skiriant spragų lopymui, naujiems įsigijimams ir kovinės parengties didinimui. Pats JAV prezidentas taikėsi ir į politines ambicijas.
Didesnėmis išmokomis veteranus ir tarnaujančius amerikiečius pamaloninęs D. Trumpas neslėpė ambicingų planų padidinti JAV laivyną nuo 270 iki 355 laivų – toks skaičius reikštų milžiniškas išlaidas ne tik laivų statymui, bet ir personalo pritraukimui. Todėl gynybos biudžetą planuota didinti itin sparčiais tempais.
Jei šiemet JAV gynybos biudžetas buvo 700 mlrd. dolerių, kitais metais suplanuota 716 mlrd. dolerių, o 2020 buvo numatyti 733 mlrd. dolerių. Palyginimui – 2020-siais Lietuvos gynybos biudžetas turėtų 1,0117 mlrd. eurų (1,15 mlrd. dolerių).
Tačiau gynybos sekretoriaus pavaduotojas Patrickas Shanahanas dar praėjusią savaitę teigė, jog JAV valdymo ir biudžeto biuras įspėjo Pentagoną, kad 2020 metais 700 mlrd. dolerių ribos viršyti bus nevalia. Ir tai esą bus ne vienkartinis sumažinimas, o sprendimas artimiausiems 5 metams.
„Įsivaizduokite: mes visus metus labai atidžiai planavome 733 mlrd. biudžetą, o tada mums pasako, kad reikės verstis su 700 mlrd. biudžetu. Negalime atsukti planavimo proceso atgal, tad paruošime du biudžetus“, – sakė P. Shanahanas.
Jis pabrėžė, kad su mažesniu biudžetu teks pristabdyti kai kurias naujos ginkluotės programas, pavyzdžiui, hipergarsinių raketų (skrendančių 5 kartus didesniu nei garso greitis), o prioritetinėms sritims – esamų pajėgumų stiprinimui, spragų kamšymui ir parengties didinimui bus skiriama daugiau lėšų.
Pavyzdžiui, JAV laivynas ir Jūrų pėstininkų korpusas turėtų laiku gauti žadėtus naikintuvus F-18, kurių šiuo metu ypač trūksta – didelė dalis esamų modelių sparčiai sensta, nusidėvi, dažnai remontuojami ir negali būti naudojami. Tad net ir planuojant atsaką rusams, kurie pažeidė INF sutartį, amerikiečiai gali dar kurį laiką neturėti lėšų naujos raketos kūrimui.
Tiesa, P. Shanahanas pripažino, kad viskam dar turės pritarti Kongresas. Tad kad ir kokie dabar būtų D. Trumpo administracijos planai dėl biudžeto, šią savaitę vykę rinkimai į JAV Kongresą gali daug ką pakeisti.
Demokratai gali būti linkę mažinti gynybos biudžetą, o respublikonai – didinti, tačiau neabejotina, kad senatoriai iš abiejų pusių labiausiai bus suinteresuoti tų gynybinių projektų išsaugojimui, kurie vykdomi būtent jų rinkimų apylinkėse ir sukuria darbo vietas.
Ką reiškia krepšelio perskirstymas?
Bet kuriuo atveju baziniai gynybos biudžetai planuojami 5 metus į priekį, tad tokie pokyčiai sukėlė nemenką šurmulį, mat JAV gynybos biudžeto planuotojai jau parengė paskaičiavimus, kiek kurioms sritimis bus skirta pinigų iš anksčiau sutarto 733 mlrd. dolerių biudžeto.
Todėl dabar gynybos sekretoriui Jamesui Mattisui bus pateikti dviejų biudžetų detalūs aprašai: viename, kaip ir planuota anksčiau lieka paskaičiavimai, kaip bus išleisti 733 mlrd. dolerių, kitame – iš kurių sričių nurėžti su 33 mlrd. mažesniu biudžetu. Kaip tada perskirstyti jau suplanuotas išlaidas?
Viena išeitis– perkelti 50 mlrd. dolerių iš vadinamojo operacijų ir nenumatytų išlaidų biudžeto (overseas contingency operations, dar kitaip vadinamo OCO) į bazinį – nekintamąjį biudžetą.
OCO yra savotiška „šventa karvė“. Ši 2001 metais įkurta atskira eilutė leidžia Pentagonui panaudoti skirtus pinigus nepriklausomai nuo krizių, pavyzdžiui, kai Kongresui nepavyksta susitarti dėl biudžeto ir jis žlunga. Dar kitaip „karo biudžetu“ vadinamas iš tikrųjų OCO skirtas karinių kampanijų finansavimui – operacijoms Afganistane ir Irake pinigai buvo skiriami būtent iš OCO.
Kita vertus, OCO sulaukia ir nemažai kritikos, mat dažnai po šiais fondais pakišamos išlaidos, nebūtinai susijusios su kariniais veiksmais. Be to, jo nevaržo 2011 metais priimtas biudžeto kontrolės įstatymas, numatantis skolos lubas, tad kasmet augantis OCO – tai doleriai, kurių senatoriai negali skirti jų remiamiems projektams savose valstijose.
Kitaip, nei planuojamas ilgalaikis gynybos bazinis biudžetas, OCO gali kisti dažniau, o toks nestabilumas neleidžia planuoti ilgalaikių projektų. Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims tai yra ypač aktualu, mat Rusijos atgrasymui sukurta Europos gynybos iniciatyva (EAI) iki šiol buvo pakišta būtent po OCO finansavimu.
2018 m. vien OCO skirta 65,8 mlrd. dolerių suma atrodo įspūdingai: juk tai daugiau, nei oficialiai gynybai išleidžia 7 iš 10 daugiausiai savo karinėms pajėgoms lėšas skiriančių valstybių.
Iš šių JAV 4,8 mlrd. dolerių skyrė EAI. Didžioji šios sumos dalis (81 proc.) skirta JAV pajėgumų stiprinimui Europoje. Kitiems metams EAI suma turėtų išaugti iki 6,5 mlrd. dolerių. Didžioji dalis (5,1mlrd. dolerių) teks amerikiečių pajėgų (apie 9 tūkst. karių Lenkijoje, Baltijos šalyse ir Rumunijoje) išlaikymui ir infrastruktūriniams projektams.
Šiemet didelė dalis (1,7 mlrd.) atiteko personalo skaičiaus didinimui, o dar 2,2 mlrd. – iš anksto dislokuojamos įrangos, amunicijos ir kitų atsargų papildymui.
Operacijų pamokos naudingos ir Lietuvai
Pastarieji du veiksniai yra ypač svarbūs, nors retai suvokiami viešumoje. Visuomenė ir politikai JAV karinių pajėgų matomumą dažniausiai pastebi ir matuoja tuo, kiek tankų, lėktuvų ar kitos įspūdingos įrangos dislokuojama regione.
Būtent todėl neretai pasigirstančias kalbas apie, pavyzdžiui, Baltijos šalių norą užsitikrinti nuolatinį JAV karių buvimą kartais tenka atvėsinti sausais ir šaltais paskaičiavimais: iš kur visame pasaulyje interesų turinčios JAV paims karių, technikos, kas, kur ir už kiek visa tai turės prižiūrėti, aprūpinti? Tokie logistiniai skaičiavimai yra pagrįsti elementaria karine logika.
Baltijos šalims EDI biudžeto eilutės rūpi ir tiesiogiai, mat joms skirta per 100 mln. dolerių. DELFI šaltinių duomenimis, šios atskiros eilutės Kongrese išsireikalavo Lietuvą bei kitas Baltijos šalis ne vienerius metus aktyviai rėmęs ir šiemet kovą su vėžiu pralaimėjęs JAV senatorius Johnas McCainas bei jo komanda. Iš šios sumos Lietuva planavo papildyti amunicijos atsargas.
Šaudmenų atsargų papildymas yra vienas svarbiausių, nors viešumoje mažiau matomų Lietuvos kariuomenės prioritetų.
Kaip ir amerikiečių pajėgų Europoje, taip ir Baltijos šalių atveju, plačiajai visuomenei dažniausiai prieš akis matoma tik įspūdingai, grėsmingai atrodanti karinės technikos ir ginkluotės pusė. Tačiau technika nejudės, o ginklai nešaudys ne tik be žmonių, bet ir be būtinųjų atsargų.
Galimas amunicijos, ypač skirtos sunkiajai ginkluotei, trūkumas arba pažeidžiamumas karo atveju – ne vien Baltijos šalių problema. Šiuolaikinių konfliktų patirtis rodo, kad įvairiausia ginkluotė – ar tai būtų prieštankinės, ar priešlėktuvinės raketos, išmaniosios bombos, ar paprastos minos mūšių metu eikvojamos, pažeidžiamos arba prarandamos per stebėtinai trumpą laiką.
Tuo, pavyzdžiui, įsitikino ir NATO pajėgos 2011 metais Libijos kampanijos metu, kai sąjungininkai turėjo prašyti JAV pagalbos, mat net tokioms šalims, kaip Prancūzija baigėsi išmaniųjų bombų atsargos. Tad gali turėti naujausią, pažangiausią ginkluotės sistemą pasaulyje, tačiau jei neturėsi kuo jos užtaisyti, tai tebus niekam tikęs geležies gabalas.
Tokią taisyklę patvirtina patys amerikiečiai – JAV armija jau nuo 2016-ųjų Europoje pildo savo šaudmenų atsargas, o prieš kelias savaites tokius pavyzdžiu pasekė ir JAV karinės oro pajėgos. Vokietijoje, į Ramšteino oro pajėgų bazę buvo atgabenti 415 konteinerių su 5 tūkst. tonų šaudmenų.
Paskutinį kartą toks kiekis perkeltas per 1999 NATO antskrydžius prieš buvusią Jugoslaviją. Tuomet per 78 dienų kampaniją NATO aviacija surengė per 2 tūkst. antskrydžių prieš taikinius Kosove ir Serbijoje. Praėjus beveik dviems dešimtmečiams toks skaičius nebeatrodo įspūdingas.
Pavyzdžiui, 2011 m. per minėtą 7 mėnesių NATO antskrydžių kampaniją Libijoje surengta 11 tūkst. antskrydžių. O per 4 metus trunkančią operaciją Sirijoje ir Irake prieš „Islamo valstybę“ surengta per 24 tūkst. antskrydžių.
Tad perskirsčius biudžetą ir EAI fondus priskyrus prie nuolatinio JAV gynybos biudžeto, atsargas būtų galima pildyti ne tokiais pavieniais papildymais, bet nuolatiniais, o ilgalaikis planavimas vyktų stabiliau – toks, beje, buvo ir Lietuvos interesas.