Ne paslaptis, kad ES institucijų širdis – Briuselis yra ir Belgijos sostinė. Čia svarstomi ir priimami tiek visai ES svarbūs sprendimai, tiek Belgijai rūpimi klausimai. Kartais pozicijos išsiskiria ar net prieštarauja viena kitai.
Šį kartą pozicijų išsiskyrimas – ne tik itin simbolinis, bet ir galintis turėti pasekmių visai ES, kurioje dar pernai buvo triukšmingai pristatyti planai skatinti Bendrijos narių bendradarbiavimą gynybos srityje, įkurti Europos gynybos fondą ir taip sumažinti JAV įtaką Senajame žemyne.
Spyris Briuseliui – iš Briuselio
Gynybos fondas tėra dalis Europos Komisijos (EK) pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio paskelbtos vizijos dėl Europos gynybos veiksmų plano.
EK vylėsi, kad iš ES biudžeto skiriamos lėšos padės efektyviau investuoti į bendrus įsigijimus, o tai padės standartizuoti Bendrijos šalių ginkluotę.
ES šalių vyriausybės jau raginamos per bendrus viešuosius pirkimus įsigyti karinę įrangą, nes drauge esą lengviau finansuoti įsigijimus. EK duomenimis, kasmet vykdydamos įsigijimus atskirai ES narės bendrai esą praranda 25-100 mlrd. eurų.
„Bendrijoje šiuo metu naudojamasi 178 ginklų sistemomis, o, pavyzdžiui, JAV – 30. Europoje – 17 skirtingų tipų koviniai tankai, o JAV – tik vieno. Senajame žemyne daugiau sraigtasparnių gamintojų nei juos įsigyti galinčių valstybių. Tai absurdas!“, – piktinosi Jeanas-Claude'as Junckeris.
Tačiau praėjusią savaitę tokiems planams smūgį sudavė pats Briuselis, tiksliau, Belgijos vyriausybė. DELFI jau skelbė, kad, pasak Belgijos nacionalinės naujienų agentūros „Belga“, šalis nusprendė įsigyti 34 naujus naikintuvus – ne iš aktyvią lobistinę kampaniją vykdžiusių Europos gamintojų, o iš JAV aeronautikos milžino „Lockheed-Martin“.
Ne Prancūzijos milžino „Dassault“ ar europiečių „Airbus“ bei britų BAE Systems, kurios siūlė naikintuvus „Rafale“ ir „Eurofighter Typhoon“, o 5 kartos JAV naikintuvą F-35A Lightning II.
Naikintuvų, pagamintų, planuojama, anksčiausiai 2023 m., pirkimo sandorio vertė yra apie 3,6 mlrd. eurų. Belgija taptų 12-a šalimi, prisijungusia prie F-35 programos. Šiuo metu tokius naikintuvus jau naudoja JAV, Izraelis, pirmuosius naikintuvus bando Jungtinė Karalystė, Norvegija, Australija, Nyderlandai, Norvegija, Turkija, Italija, Danija.
Tad jei pats Briuselis spjauna į idėją rinktis europietišką produkciją, kodėl tada tame pačiame Briuselyje įsikūrusių ES institucijų raginimų turėtų klausyti kitos Europos šalys?
Gamino lietuviams pažįstamoje vietoje
„Lockheed Martin“ jau pasveikino tokį sprendimą, kuris sukėlė nepasitenkinimo bangą didžiosiose Europos sostinėse, ypač Berlyne ir Paryžiuje. Tačiau pasipiktinimas dėl belgų pasirinkimo tėra dviveidiškas ir jau ne kartą matytas, po kuriuo, kaip ir po ambicinga ES idėja standartizuoti ginkluotės sistemas slypi persipynę interesai. Pavyzdžių galima rasti netikėčiausiose vietose.
Pavyzdžiui, vos už 46 kilometrų į pietus nuo Briuselio yra lietuviams ir ne tik gerai pažįstamas nedidukas Šarlerua oro uostas, kuriame leidžiasi pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ lėktuvai. Tačiau nedaugelis atvykstančiųjų, ko gero, žino, kad šiame oro uoste daugiau nei pusę amžiaus veikia Belgijos aeronautikos bendrovės SABCA dirbtuvės.
Būtent čia šaknis nuo 1960-ųjų įleido „Lockheed Martin“, kuri tuomet vadinosi tik „Lockheed“. Čia buvo pagaminti 185 Europos rinkai – Vokietijai, Nyderlandams, Italijai ir pačiai Belgijai skirti naikintuvai-bombonešiai F-104G.
Ir netgi po 1968-ųjų, kai pusę SABCA akcijų paketo įsigijo Prancūzijos aviacijos milžinas „Dassault“ bei siūlė savus gaminius, belgai užsimojo toliau gaminti amerikietiškus naikintuvus.
Šarlerua 8-ojo dešimtmečio Belgijai, Danijai ir Nyderlandams buvo pagaminta per du šimtus naikintuvų F-16. Kai 2004 metų kovą Baltijos šalys įstojo į NATO, Lietuvos oro erdvę pirmieji pradėjo saugoti būtent Belgijos karinių oro pajėgų naikintuvai F-16, pagaminti Šarlerua oro uosto teritorijoje, kurią po metų užplūdo ULEB taurę laimėję Vilniaus „Lietuvos ryto“ gerbėjai.
Iš viso Belgija sau pagamino 160 naikintuvų F-16, tačiau iki šių metų spalio belgai turėjo pasilikę 54 naikintuvus – didžioji dalis jų buvo išparduota, o vieną spalio 11-ąją sunaikino mechanikas, netyčia paleidęs šūvių seriją iš 20 mm naikintuvo pabūklo į kelis kitus stovinčius F-16.
Vienoje žadėtos vienybės – skirtingos programos
Ir nors F-16 vis dar yra itin populiarūs, universalūs, manevringi ir pajėgūs 4-os kartos naikintuvai, kurie nesyk modernizuoti (o naujausi modeliai gaminami iki šiol), Belgija, kaip ir kitos tokius orlaivius beveik 4 dešimtmečius eksplotavusios NATO šalys jau kurį laiką ieškojo, kuo galėtų juos pakeisti.
Pirmieji žvilgsniai nukrypo į Europą, kur trys gamintojai gali pasiūlyti savo produkciją: Dassault siūlė „Rafale“, Švedijos SAAB – naikintuvus „Grippen“, o europiečių „Airbus“ bei britų BAE Systems – „Eurofighter Typhoon“. Tačiau pastarųjų dviejų gamintojai jau pernai skundėsi, kad Belgijos konkurso sąlygos esą lyg tyčia surašytos amerikiečių F-35. O tai visai neatitinka ES institucijose palaikomos ES ginkluotės standartizacijos ir „rinkis prekę europietišką“ idėjos.
Iš pirmo žvilgsnio ES planas įkurti Europos gynybos fondą, kuris, anot ES užsienio politikos vadovės Federicos Mogherini „padėtų Bendrijos šalims narėms leisti gynybai skiriamus pinigus efektyviau“ skamba patraukliai ir gali atitikti tokios šalies, kaip Belgija poreikius. Be to, europiečių pasiūlymai taip pat atrodo ambicingi, mat jie rodo būsimąją kryptį – naujos kartos orlaivių kūrimą.
Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pareiškimas po pernai vykusio Aljanso viršūnių susitikimo, kad „Europa privalo imti likimą į savo rankas“ šiemet jau įgavo ir kūną: pernai Vokietija ir Prancūzija paskelbė apie bendro naujos kartos naikintuvo kūrimą. O praėjusią savaitę „Dassault“ pristatė tokio naikintuvo modelį, kuris 2035-2040 metais turėtų pakeisti tiek Vokietijos naudojamą „Eurofighter“, tiek prancūzų „Rafale“.
Tiesa, Vokietijoje šiemet jau kilo skandalas po to, kai gegužę šios šalies karinių oro pajėgų vadas generolas Karlas Mulneris turėjo trauktis iš pareigų po to, kai išreiškė savo palaikymą F-35 programai. Viešai pareiškęs, kad Vokietija svarsto įsigyti naikintuvus F-35, kurie turėtų pakeisti senstančius dar vieno bendro Europos projekto kūrinį – naikintuvus „Tornado“, generolas sulaukė politinės valdžios kirčio.
Tačiau naujasis Prancūzijos ir Vokietijos kūrinys turi kelis trūkumus, į kuruos atsižvelgė Belgija, pasirinkusi F-35. Pastarasis naikintuvas gali būti sertifikuotas JAV branduolinių bombų B-61 gabenimui. Amerikiečiai keliose bazėse Europoje, tarp jų ir Belgijoje iki šiol laiko apie 200 tokių taktinių branduolinių ginklų. Jomis pagal NATO dalijimosi programą karo atveju galėtų naudotis ir atrinkti sąjungininkų orlaiviai bei pilotai.
Ne paslaptis, kad SABCA gamykloje amerikietiškus naikintuvus F-104G bei F-16 gaminusi Belgija taip pat yra viena šios NATO programos dalyvių. Būtent minėtais naikintuvais belgų pilotai karo atveju galėjo panaudoti JAV branduolinius ginklus mūšio lauke – naikintuvams F-104G buvo skirtos branduolinės bombos B-43, o F-16 iki šiol priskirtos branduolinės bombos B-61, kurias Belgijos naikintuvai galėtų panaudoti gavę JAV sutikimą.
Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ar Vokietijos turimi ne JAV gamybos orlaiviai, išskyrus „Tornado“ nėra sertifikuoti NATO branduolinėms misijoms. O savo naikintuvus F-35 linkę parduoti amerikiečiai nėra suinteresuoti, kad sandėrius laimėtų konkurentai, todėl pastaruosius pasirinkusios šalys-NATO branduolinės dalijimosi programos narės gali netekti šio svarbaus pajėgumo.
Be to, nepaisant ilgų atidėliojimų, techninių problemų ir smarkiai išaugusios kainos, F-35 jau skraido – tai yra moderniausias NATO šalių orlaivis, jau dalyvavęs kovinėse misijose.
Tiesa, pirmieji šį naikintuvą išbandė izraeliečiai, smogę taikiniams Sirijoje. F-35 naudoja ne tik slapiąsias (stealth), bet ir kitas ypač modernias technologijas, leidžiančias iš didelio atstumo aptikti, žvalgyti, naikinti taikinius, likti nepastebimu ir gebančiu valdyti arba į taikinį nukreipti kitas ginkluotės priemones.
„Rafale“ bei „Typhoon“ nėra 5-os kartos naikintuvai, o juos pakeisti turintis bendras Vokietijos ir Prancūzijos kūrinys dar tėra plastikinis modelis. Iki pirmųjų išbandytų ir į karines pajėgas priimtų modelių dar praeis daug laiko – mažiausiai dešimtmetis, o iki to laiko net ir naujausios „Rafale“ bei „Typhoon“ modifikacijos gali būti pasenusios, ką jau kalbėti apie F-16, kuriuos teks nurašyti.
Antra vertus, naikintuvus „Typhoon“ belgams siūliusių britų išreikštas nepasitenkinimas taip pat nėra nuoširdus. Ne tik todėl, kad pati Jungtinė Karalystė yra F-35 programos dalyvė, bet ir todėl, kad po „Brexit“ iš ES pasitrauksianti šalis kurs naują 6-os kartos naikintuvą „Tempest“, kuris turėtų pakeisti „Eurofighter Typhoon“. Po ilgo laiko bendrų projektų su kitomis šalimis kuriant naikintuvus tai turėtų būti britiškas produktas, kuris konkuruos ginkluotės rinkoje su prancūzų ir vokiečių orlaiviais.
Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Gavinas Williamsonas tikino, kad naujieji „Tempest“ pradės skraidyti 2035 metais. Lėktuvo projekto vystymui nuo dabar iki 2025 metų ketinama skirti 2 mlrd. svarų. Šie pinigai iš JK biudžeto dar 2015 metais buvo atidėti specialiai ateities karinių oro technologijų vystymui.