Dar antradienį nemažą audrą iššaukęs JAV ambasadorės prie NATO Kay Bailey Hutchison pasisakymas išties galėjo nuskambėti kaip atviras grasinimas Rusijai. JAV prezidento Donaldo Trumpo paskirta K. Bailey Hutchison itin atvirai prabilo apie tai, ką Vašingtonas užuominomis, prašymais ir kitokiais diplomatiniais pareiškimais stengėsi atkreipti Kremliaus dėmesį.

„Mes jau keletą metų siuntėme aiškų signalą, kad žinome apie jų sutarties pažeidimus, pateikėme jiems įrodymus apie jų pažeidimus. Rusijai atėjo laikas sėsti prie stalo ir nutraukti tuos pažeidimus. Jei naujoji raketų sistema taps pajėgi nešti branduolinius užtaisus, Vašingtonas svarstytų galimybę sunaikinti raketą, kuri galėtų smogti bet kuriai mūsų šaliai Europoje ir pasiekti Aliaską“, – įspėjo K. Bailey Hutchison.

JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas žadėjo kelti šį klausimą Belgijoje vyksiančiame NATO susitikime. Tiesa, pati JAV diplomatė vėliau kiek sušvelnino toną ir patikslino, kad „JAV neplanuoja prevencinio smūgio Rusijai, o tik siekia, kad Kremlius laikytųsi įsipareigojimų“.

Tačiau tulžingai sureagavęs Kremlius leido suprasti – jokių įsipareigojimų Rusija neketina laikytis.
Pavyzdžiui, Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė visiškai ignoravo K. Bailey Hutchison įspėjimo turinį.

„Kas leido šiai poniai švaistytis tokiais pareiškimais? Žmonės, kurie taip kalba, nesupranta atsakomybės ir pavojaus, kurie slypi už tokios agresyvios retorikos“, – teigė M. Zacharova.

Kremlius spjovė į sutartį

Vis dėlto būtent Rusija kaltinama pažeidusi dar 1987 metais tarp Vašingtono ir Maskvos pasirašytą vidutinio nuotolio balistinių ir sparnuotųjų raketų sutartį (INF). Ši sutartis numatė ne tik itin didelę branduolinio karo grėsmę kėlusių iš sausumos paleidžiamų vidutinio nuotolio balistinių raketų sunaikinimą, bet ir naujų sistemų kūrimo ir bandymų draudimą.

Šaltojo karo laikais tokios sovietų raketos SS-20 buvo dislokuotos ir okupuotoje Lietuvoje, į kurią buvo nutaikytos tuometinėje Vakarų Vokietijoje dislokuotos balistinės raketos Pershing II. Vidutinio nuotolio raketų galimybės ne šiaip kėlė grėsmę, bet ir didino atsitiktinio karo riziką – taikinius jos galėjo pasiekti vos per penkias minutes ir galėjo tapti pirmojo smūgio ginklais, paralyžiuojančiais priešininko vadovybę. Pasirašiusios INF sutartį, JAV ir Sovietų sąjunga savas raketas sunaikino.

"Iskander-M" raketos + branduolinis užtaisas

Tačiau per pastaruosius kelerius metus Rusija nesyk demonstravo keistą taktiką: viešai neigė, kad yra sukūrusi, išbandžiusi INF sutartį pažeidžiančias naujas raketas – ant balistinių raketų „Iskander“ sistemos naudojamas sparnuotąsias raketas 9M729 (pagal NATO klasifikaciją – SSC-8). Tačiau tuo pat metu būtent Kremliaus išplatintoje vaizdo medžiagoje matyti, kad iš „Iskander“ paleidimo įrenginių kyla ne balistinė 9M723 raketa, o ilgesnė ir plonesnė sparnuotoji 9M729.

"Iskander" sparnuotosios raketos paleidimas

Po šių iš pirmo žvilgsnio nereikšmingų skaičių kodu slypi visiškai skirtingi pajėgumai: balistine arba pusiau balistine trajektorija skriejanti 9M723 gali naikinti taikinius, esančius už 500 km. 9M729 pakyla taip pat, tačiau gali skrieti pažeme, manevruoti ir smogti itin toli esantiems taikiniams.

Manoma, kad šių raketų skrydžio nuotolis yra nuo 500 km iki 5000 km, tad paleistos iš Kaliningrado jos galėtų smogti taikiniams beveik visoje Europoje. Šios raketos taip pat yra dvigubos paskirties – gali gabenti branduolinius užtaisus.

JAV kantrybė senka

Rugpjūčio pradžioje JAV Kongrese priimtas naujasis Nacionalinės gynybos įgaliojimo įstatymas (National Defense Authorization Act, NDAA) dar vadinamas kongresmeno Johno McCaino vardu įpareigojo D. Trumpą iki metų pabaigos paneigti arba patvirtinti, kad Rusija išties pažeidė INF sutartį. Įstatyme taip pat numatoma, kad JAV gali sukurti atsaką rusiškai raketai ir tam būtų skirta atskira finansavimo eilutė.

Tokia atvira diskusija dėl INF sutarties pažeidimų ir galimo atsako – tik pradžia. Mat Rusija šiemet pristatė kelias ginkluotės sistemas – tarpžemyninę balistinę raketą „Sarmat“, torpedą „Status-6“ su 100 megatonų galios termobranduoliniu užtaisu, hipergarsinę sistemą „Avangard“, branduolinę sparnuotąją raketą Ch-101 „Burevestnik“, viena kurių, kaip spėjama, Rusija pametė per bandymus, o šių metų rugpjūtį ieškojo rusų karo laivai.

Šioms sistemoms, kurios gali pažeisti 2011-ųjų strateginės ginkluotės sutartį (START) JAV taip pat svarsto atsaką. Tačiau JAV žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad Rusija grįžo prie dar Šaltojo karo laikais kurtų, vėliau nesėkmingai tobulintų ginklų.

Pirmasis – iš oro paleidžiama balistinė raketa Ch- 47M2 „Kinžal“. Iš tikrųjų tai tėra ta pati „Iskander“ sistemos raketa 9M723, pritvirtinta prie naikintuvo-perėmėjo Mig-31. Viešai šią raketą pristatę rusai gyrėsi, kad tai yra hipergarsinė raketa (galinti skristi daugiau, nei 5 kartus greičiau už garso greitį).

Gebėjimas paleisti balistinę raketą iš skrendančio lėktuvo nėra naujiena – Šaltojo karo laikais, dar 6-jame dešimtmetyje, amerikiečiai ir britai eksperimentavo su balistine raketa GAM-87 „Skybolt“, kurią skrydžio metu turėjo paleisti bombonešiai. Vėliau, 1974 m. JAV išbandė tarpžemyninės balistinės raketos „Minuteman“ paleidimo iš oro koncepciją. Abi programos dėl techninių iššūkių ir pavojaus nesulaukė pasisiekimo.

Tačiau rusai įsitikinę, kad iš oro paleidžiamų balistinių raketų galimybės atsveria pavojus – itin aukštai ir greitai skraidyti galintis Mig-31 nors ir buvo sukurtas, kaip „JAV bombonešių žudikas“ pademonstravo galintis gabenti vieną „Kinžal“.

Jei iš sausumos paleistai tokio tipo raketai reikia įsibėgėti ir sunaudoti daug degalų, o skrydžio nuotolis siekia 500 km, tai iš didelio– keliasdešimties kilometrų aukščio paleistai raketai nereikia įsibėgėti – tris kartus garso greitį viršyti galintis Mig-31 turėtų užtikrinti, kad „Kinžal“ šūvio nuotolis – apie 2 tūkst. Km, o raketos negalėtų perimti priešraketinės gynybos priemonės.

Kova su palydovais

Vis dėlto, tinklapio „The Drive“ teigimu, vienam rusų fotografui pavyko užfiksuoti dar vieną raketą, kuri gali žymėti iš nebūties prikeltą Kremliaus karinę programą. Pamaskvėje esančio Žukovskio oro uoste, kur įprastai pristatomos Rusijos karinių oro pajgų naujovės, rugsėjį užfiksuotas kylantis specialios modifikacijos Mig-31.

Kitaip, nei dauguma iš 500 nuo 1982 m. pradėtų naudoti Mig-31, Pamaskvėje kilęs naikintuvas neturėjo kelių įprastų pavažų, o vietoje to, po naikintuvo „pilvu“ buvo prikabinta paslaptinga raketa. Ji buvo milžiniška – gerokai didesnė, nei „Kinžal“ ir priminė dar praėjusiame dešimtmetyje kartu su Kazachstanu vystytos raketos „Išim“ modelį.

Projektas Išim

Spėjama naujosios dviejų pakopų raketos paskirtis – kova su priešininkų palydovais. GPS ir kitų ryšių sistemų palydovams antipalydovinės raketos grėsmės nekelia, mat tokie palydovai skrieja mažiausiai 20 tūkst. km aukštyje.

Tačiau žvalgybiniai palydovai, kurie skrieja žemoje orbitoje – įprastai nuo kelių šimtų iki 800 km aukštyje, yra vienas didžiausių JAV technologinių pranašumų. Būtent tokių šnipinėjimo palydovų naikinimas galėtų pakirsti šį pranašumą. Svarbių pajėgumų netekę amerikiečiai laiku gali neturėti kritinės žvalgybinės informacijos apie priešininkų pajėgų išsidėstymą.

Kova su palydovais priklauso sričiai, kuri, nepaisant dar 1967 pasirašytos ir po keturių dešimtmečių atnaujintos Ginklavimosi varžybų kosmose draudimo sutarties, yra savotiški laukiniai Vakarai, mat kai kuriuos sutarties įsipareigojimus šalys ignoravo jau ne kartą.

Kremlius dar SSRS gyvavimo laikais kūrė ginkluotę, kuria būtų numušinėjami priešininkų – pirmiausiai JAV palydovai. 1984 metais pradėta kurti „Kontakt“ taip pat buvo paremta naikintuvo MiG-31D galimybėmis ir raketa „Fakel 79M6“. Vis dėlto nei ši, nei vėlesnės modifikacijos nepasiteisino.

JAV taip pat bandė panašią sistemą. 1985 metais buvo atliekami antipalydovinės raketos ASM-135 bandymai. Iš JAV naikintuvo F-15 paleista raketa numušė 555 km aukštyje skriejusį palydovą.

JAV antipalydovinės raketos bandymas

Tačiau po 3 metų programa buvo nutraukta. Kinija 2007 metais išbandė savo antipalydovinę raketą ir numušė savo palydovą 800 km aukštyje – po metu panašų bandymą atliko JAV, o 2015 – Rusija. Šie bandymai atlikti iš sausumos ir jūros, kur taikinius sekti gerokai lengviau, nei ore.

Vienas pakilęs naikintuvas su antipalydovine raketa gali smogti netikėtai, o pačiam naikintuvui nekils jokia grėsmė iš priešininko pusės. Įrodyti, kas numušė palydovą tokiu atveju taip pat būtų sunku – iš didelio atstumo pastebėti naikintuvą arba raketą palydovai neturi galimybių.