Vilniuje rengiamoje Informacinių technologijų konferencijoje „Security Day„18 pagrindinį pranešimą apie kibernetines grėsmes antradienį skaitęs Gregory Trevertonas pabrėžė, kad net ir šiandien, kai apie tokias grėsmes, regis, kalbama itin daug, lengva suklysti manant, kad tai tėra siaura IT srities problema.

„Taip, kibernetiniai išpuoliai nėra tolygūs branduoliniams smūgiams, tai labiau primena virusą, prieš kurį gali kovoti antikūnai, be to – kiekvieną kartą, kai atakuoji tokiu būdu, parodai taikiniui, kurioje vietoje jis yra pažeidžiamas ir jis gali tas klaidas ištaisyti. Tad apie kibernetinį armagedoną bent jau kol kas kalbėti per anksti. Kita vertus, tai vis dar yra nauja sritis, kurioje vienas didžiausių iššūkių – reguliavimas.

Negali efektyviai reguliuoti, nes technologijos pernelyg sparčiai žengia į priekį – kol parengi planą, jis jau beviltiškai pasenęs“, – sakė ilgametę patirtį JAV žvalgybos bendruomenėje sukaupęs G. Trevertonas.

Pripažino JAV valdžios klaidas

Jis dirbo trijų JAV prezidentų administracijose ir nuo analitiko iškilo iki JAV žvalgybos tarnybų smegenų centro – Nacionalinės žvalgybos tarybos vadovo. Jis taip pat rašė analitinius straipsnius strategines analizes atliekančiai RAND korporacijai.

Šiuo metu jis yra Pietų Kalifornijos universiteto profesorius, kelių itin rimtai analitikų bendruomenėje vertinamų knygų apie būsimus saugumo iššūkius autorius. G. Trevortonui kibernetiniai iššūkiai tėra viena sritis, su kuria pastaraisiais metais susidūrė amerikiečiai.

Amerikoje iki šiol tęsiasi tyrimas dėl Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus 2016 metais. Iki tol nedaug kas kalbėjo apie rusų programišių ir jų sukeltų kibernetinių įsilaužimų bei atakų grėsmę, nors G. Trevortono teigimu, analitikai nerimą keliančių ženklų pastebėjo jau anksčiau.

„Mūsų tas kišimasis į rinkimus neturėtų stebinti. Dar 2014 metais viena privati bendrovė pastebėjo, kad džihadistų tinklapiuose amerikiečiais apsimetė būtent rusai.

Tačiau mūsų vyriausybė tuomet sakė, kad jai rūpi džihadistai, o ne rusai. Paskutinis mano darbas prieš pasitraukiant iš Nacionalinės žvalgybos tarybos vadovo posto buvo ataskaita apie Rusijos kišimąsi į rinkimus. Ir žiūrėkite, dabar apie tai jau kalba ir Prancūzijoje, ir Vokietijoje, tai rodo, kad mūsų nesėkmės virto sėkme“, – sake G. Trevortonas.

Gregory Treverton

Interviu jis ne kartą pakartojo – taip, mes, amerikiečiai, klydome. Klydo ir žvalgybos bendruomenė, klaidų darė ir JAV politinė vadovybė.

Griaudamas mitą apie visagalius žvalgybos analitikus, kuriems, regis, nėra ribų, tik galimybė technologiniais sprendimais rinkti geidžiamą informaciją, G. Trevortonas tikino neesąs spėliotojas ar mokslininkas, kuris gali pateikti visus atsakymus ar išprognozuoti ateitį.

„Nors ir žvalgybos bendruomenėje jo nemėgsta, aš nesipriešinčiau žodžiui „spėlionės“. Kita vertus, tavęs klausia, tu renki įrodymus, analizuoji, ginčijiesi, pateiki atsakymus. Kartais įdomiausi klausimai kyla tada, kai baigiasi įrodymai ir turi spėlioti. Tai yra menas, o ne mokslas – pasakoji istoriją arba ne ir kartais klysti.

Pavyzdžiui, jei pažvelgsite į Sovietų sąjungos griūtį, pamatysite, kad Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA) nuveikė labai daug dar 8-jame dešimtmetyje, baksnodama į duomenis, rodančius prastą sovietų ekonomikos būklę, tačiau niekas to nepavertė istorija ir nepasakė, kad galiausiai tokia šalis gali žlugti“, – DELFI sakė G. Trevertonas.

Rugsėjo 11-osios atakos

Viena didžiausių klaidų JAV žvalgybos tarnybų istorijoje laikoma 2001-ųjų rugsėjo 11-osios teroristinių atakų neužkardymas yra klasikinis pavyzdys: kelios žvalgybos tarnybos, tarp jų ir CŽA, NSA ir FTB turėjo informacijos apie būsimus teroristus, galimas atakas, tačiau dėl tarpusavio rietenų, varžymosi ir nesikeitimo informacija nesugebėjo koordinuotai veikti. Vienas FTB tyrėjų, kuris galėjo užkirsti kelią Rugsėjo 11-osios tragedijai, tragiškai žuvo viename iš bokštų dvynių.

Tačiau koordinacija – tik dalis sėkmės. Amerikiečiams, regis, iki šiol sunkiai sekasi prognozuoti ne tik teroristų, bet ir vis agresyviau besielgiančios Rusijos veiksmus.

Kaip elgsis Rusija?

„Įvairūs politikos formuotojai mūsų klausia – kaip elgsis Vladimiras Putinas, jei mes įvesime papildomas sankcijas, kaip tai paveiks jo vidinį ratą? Mums svarbu, kaip tai galima sieti su platesniu, strateginiu kontekstu, su paties V. Putino strategija.

Galiu pasakyti, kad dėl V. Putino mes klydome. Jo elgesys buvo oportunistinis, o mes neišprognozavome Krymo įvykių 2014-siais arba Rusijos karinio kontingento padidinimo Sirijoje 2015-siais.

Vėliau atsiprašinėjau prezidento Baracko Obamos, nes mes manėme, kad rusai elgsis įprastai, gal tik šiek tiek padidins savo kontingentą, bet prezidentas man sakė, kad tai nieko nekeičia – net jei dvi savaites prieš Rusijos pajėgų įvedimą į Siriją būčiau tai išprognozavęs, vis tiek jis nebūtų pradėjęs karo su Rusija“, – sakė G. Trevertonas.

Barackas Obama, Vladimiras Putinas

Jo teigimu, žvalgybos tarnybose, ypač analitinėje dalyje, svarbu skirti mįsles nuo dėlionių – pastarąsias, net ir trūkstant nežinomoms dalims, dar galima sudėlioti, susidaryti bendrą vaizdą, o Rusija esą dažniau pateikia mįslių – neaišku kaip elgsis.

„Putinas nėra geras strategas, bet jis geras taktikas ir geba žaibiškai pasinaudoti progomis. Su Krymu jis turėjo tokią progą. Mes žinojome, kad Ukraina pereina į mūsų pusę, tačiau nenuspėjome Rusijos taktikos naudojant žaliuosius žmogeliukus, propagandą, kibernetines priemones, socialinius tinklus.

Taip, išskyrus pastaruosius du veiksnius tokia taktika nėra nauja, bet mums tai buvo netikėtumas, mes susimovėm“, – sakė G. Trevertonas, tačiau kaip mat pripažino: amerikiečiai geba mokytis iš savo klaidų.

Tai esą įrodo JAV sprendimas po įvykių Kryme 2014-ųjų pavasarį dislokuoti amerikiečių karius Baltijos šalyse, stiprinti saugumo architektūrą visame regione.

„Mes žvalgybos bendruomenėje į tai pažvelgėme labai rimtai. Matydami, kad NATO prie Rusijos sienų buvo minkšta, rekomendavome nubrėžti raudonas linijas rusams, nes, jei atvirai, aš pats baiminausi, kad V. Putinas Baltijos šalyse gali apsiskaičiuoti. Aišku, gaila, kad dabar Putinas gali pagrįsti savo naratyvą apie prie Rusijos sienų telkiamas NATO pajėgas, nors jis pats tai išprovokavo“, – sake G. Trevertonas.

Kremliaus elgesys – vis labiau desperatiškas

Net ir dabar, jo manymu, Rusijos apsiskaičiavimo grėsmė išlieka reali. Ne todėl, kad Kremliaus režimui labia reikėtų Baltijos šalių, bet todėl, kad save vis labiau izoliavęs ir lojaliais padlaižiais apsistatęs V. Putinas gali nematyti kitos alternatyvos, tik dar labiau konfliktuoti su Vakarais.

Jo teigimu, dar vienas nerimą dėl vis nestabilesnio Kremliaus elgesio keliantis ženklas – rusų žvalgybininkų įvykdyta cheminė ataka Jungtinėje Karalystėje. Šioje šalyje, kaip įtariama, du Rusijos žvalgybos agentai mėgino nunuodyti buvusį Rusijos agentą Sergejų Skripalį ir jo dukrą.

Skripalių apnuodijimu kaltinami du rusai

„Taip, V. Putinas galbūt ir nekenčia išdavikų, tačiau šios atakos… Jos itin begėdiškos ir patikėkite, mes nenorime gyventi tokiame pasaulyje, kur tai įprasta“, – apie agresyvėjantį ir desperatišką Rusijos elgesį įspėjo G. Trevertonas. Jo manymu, būtent Baltijos šalys gali tapti viena šio konflikto erdvių.

„Dėl to, kaip sakoma, neužmiegu naktimis – kas jei rusai apsiskaičiuos Baltijos šalyse? Manau, kad skalėje nuo 1 iki 10, kur pastarasis skaičius reiškia didžiausią tikimybę, tokiam scenarijui skirčiau 3 balus. Kibernetinės atakos, tokios, kokias matėme Estijoje 2007 metais dabar tokį skaičių gerokai padidintų“, – tikino G. Trevertonas, pažymėjęs, kad rusams kol kas sekasi ir už tai jie netgi nusipelno pagyrimo.

„Jie puikiai sužaidė turėdami silpnas kortas, juk Rusija iš esmės yra žlunganti valstybė, o su pigiomis priemonėmis – kibernetinėmis atakomis ir veikdami per socialinius tinklus daug pasiekė“, – sakė G. Trevertonas, nė nemėginęs slėpti, kad buvęs JAV prezidentas B. Obama taip pat savotiškai galėjo prisidėti prie tokio Rusijos elgesio – nubrėžęs raudoną liniją Sirijai dėl cheminių ginklų panaudojimo B. Obama nesilaikė savo pažado ir taip paskatino rusus veikti pirmiems.

„Tos raudonosios linijos buvo klaida ir aš apie tai ne kartą kalbėjau, įsėjau, bet B. Obama manė, kad savo tikslą pasiekė kitomis priemonėmis, o žvalgybos reikalas – komentuoti geriausius ar blogiausius galimus scenarijus“, – sakė G. Trevertonas.

D. Trumpas – kaip Niujorko taksistai

Vis dėlto, jo teigimu, naujoji prezidento Donaldo Trumpo administracija nor sir elgiasi priešingai – jau kelis sykius sudavė raketinius smūgius Sirijos režimui, taip pat nepalengvina JAV žvalgybos tarnybų darbo.

„Mano buvę kolegos sako, kad jie dirba šaliai, o ne prezidentui ir mane neramina kaina, kurią teks mokėti ateityje. Jei žmonės tuose darbuose yra vertinami – viskas gerai, bet jei ne, kas atliks šį darbą?“, – apie D. Trumpo priekaištus JAV žvalgybos tarnyboms ir sunkumus pritraukiant jaunąją kartą užsiminė G. Trevertonas. Jo manymu, neprognozuojamas D. Trumpo elgesys gal ir prikaustė kitų pasaulio lyderių ar net oponentų dėmesį, tačiau pačių JAV įvaizdį gerokai nusmukdė.

Donaldas Trumpas, Vladimiras Putinas

„Trumpas sako, kad jo valdymo metu Ameriką labiau gerbia. Aš to nematau, greičiau jau viskas panašiau į kažką tarp pajuokos ir grėsmės. Nenuoseklumas, sąjungininkų įžeidinėjimas, prekybos kova su Kanada? Nagi, dvimetis taip nesielgtų. Kita vertus, kaip sake mano mokytojas Thomas Schellingas, Nobelio ekonomikos premijos laimėtojas, Niujorko taksistai yra kiek pamišę, tad žmonės jiems yra atlaidesni.

Galbūt ir su D. Trumpu bus panašiai“, – juokėsi G. Trevertonas. Tiesa, surimtėjęs, jis pripažino, jog tyrimai dėl galimo Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus gali atsiliepti ir pačiam D. Trumpui.

„Mano manymu, tyrimo metu nebus prieita iki kaltinimų teisme, tačiau bus gėdingų aplinkybių, greičiausiai, susijusių su pinigais. D. Trumpas elgiasi taip, tarsi jau būtų kaltas, manau, viską greitai sužinosime“, – sake G. Trevertonas.