Naujausią sparnuotąją raketą kovo mėnesį per priešrinkiminę spaudos konferenciją pristatęs V. Putinas tikino, jog paleista ji gali skraidyti praktiškai neribotą laiką, mat joje sumontuotas branduolinis reaktorius.
Į skeptikų pašaipas, kad Rusija sukūrė dar praėjusio amžiaus 6-ojo dešimtmečio technologiniais sprendimais paremtą ir itin pavojingą patiems rusams sparnuotąją raketą Kremlius atsakė ne tik V. Putino parodytu animaciniu filmu, bet ir vaizdo įrašu, išplatintu liepą.
Sėkmingi bandymai ar ne?
Jame užfiksuotas raketos paleidimas bei, kaip teigiama, raketų surinkimo cechas. 7,5 ilgio raketa po surežisuoto balsavimo Rusijos Gynybos ministerijos puslapyje gavo ir naują pavadinimą – Ch-101 „Burevestnik“. Ją gali paleisti Rusijos strateginiai bombonešiai Tu-160 ir Tu-95.
JAV žiniasklaida – tiek CNN, CNBC, tiek jų konkurentai iš FOX, remdamiesi skirtingais šaltiniais JAV žvalgybos tarnybose kaip mat viešai suabejojo Rusijos savigyra: tuomet skelbta, kad visi keturi raketos bandymai baigėsi nesėkme.
Vieno bandymo metu raketa sprogo vos pakilusi, kita nuskriejo apie 8 km, o „sėkmingiausias“ bandymas įvyko praėjusį lapkritį Barenco jūroje, kur raketa tėškėsi į vandenį nuskriejusi vos 35 km.
„Klausykitės Rusijos prezidento ir juo tikėkite“, – lakoniškai JAV žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją neigė V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas. Liepos mėnesį Rusijos Gynybos ministerija lyg niekur nieko skelbė apie tolesnius „Burevestnik“ modernizavimo darbus.
„Remiantis patikslintais reikalavimais tobulinti pagrindinių raketos dalių konstrukciją, vyksta paruošiamieji darbai prieš raketos bandymus“, – tikino Rusijos gynybos ministerijos, 12-ojo mokslinių tyrimų instituto mokslininkas Sergejus Percevas.
Tačiau dabar, praėjus beveik pusei metų nuo pirmųjų pranešimų apie nesėkmingus Rusijos raketos bandymus, pasirodė dar daugiau nerimą keliančių detalių: esą bent vieno raketos bandymo pasekmės gali baigtis ekologine katastrofa.
Ieško nuskendusios raketos
JAV televizijos kanalo CNBC šaltinių teigimu, trys Rusijos laivai išplaukė į Barenco jūrą, kurios dugne tikimasi aptikti sudužusios „Burevestnik“ liekanas. Tokią informaciją lakoniškai raportavo ir keli Kremliaus kontroliuojami kanalai, tiesa, Maskva buvo dar lakoniškesnė.
„Nėra informacijos, negaliu patvirtinti“, – sakė naujienų agentūrai „Interfax“ Federacijos Tarybos gynybos ir saugumo komiteto pirmininko pavaduotojas Jevgenijus Serebrenikovas, paklaustas apie numanomą incidentą. Tą patį kartojo ir D. Peskovas, nurodęs kreiptis į Gynybos ministeriją.
Amerikos mokslininkų federacijos branduolinės informacijos projekto direktorius Hansas M. Kristensenas „Burevestnik“ pavadino „kvailu ginklu, kuris gali sukelti daug bėdų ir nesuteikti jokio karinio pranašumo“. Šis mokslininkas yra aršiai kritikavęs ir JAV branduolinių ginklų modernizavimo programas.
„Pirma reikia surasti nukritusią raketą. Tikėtina, kad rusai žino, kur ji yra, o tada pamatysime, kas įvyks“, – teigė H. M. Kristensenas. Vien tai, kad jūros dugne guli branduolinis reaktorius, savaime nereiškia pavojaus – viskas priklauso nuo gylio ir to, kokius pažeidimus patyrė raketa bei jos branduolinis reaktorius.
Nuo to laiko, kai prieš daugiau, nei pusę amžiaus pirmieji branduoliniai reaktoriai buvo įtaisyti povandeniniuose laivuose, fiksuota dešimtys incidentų. 9 tokie laivai, Iš jų – 2 JAV, 5 – Sovietų sąjungos ir 2 – Rusijos yra nuskendę, kai kurie jų iki šiol neiškelti kartu su branduoliniais rekatoriais ir net branduolinėmis galvutėmis, mat jų iškėlimas yra ypač pavojingas.
Raketos „Burevestnik“ iškėlimas taip pat kelia pavojų – jei reaktorius išties nukentėjo, radiacija žmonėms gali kelti pavojų iškėlus pažeistas dalis į paviršių.
Pakitęs radiacinis fonas
Pačios raketos bandymai ir jos pristatymas JAV sukėlė nemenką šurmulį ir šiemet fiksuotas JAV Kongrese priimtame Nacionalinės gynybos įgaliojimo įstatyme (National Defense Authorization Act, NDAA). Rekordinį 717 mlrd. dolerių gynybos biudžetą 2019 metais numatančiame įstatyme, kurį jau pasirašė ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pabrėžiama, kad pastarasis „ne vėliau, nei iki 2019 gruodžio pabaigos Kongresui pateiks įvertinimą, ar jis Rusijai iškėlė klausimą dėl naujų Rusijos ginkluotės sistemų“. Tarp pastarųjų yra ir Ch-101 „Burevestnik“.
Įstatyme pažymėta, kad Kongresas iki nurodytos datos tikėsis ir argumentuoto Rusijos atsakymo, ar šios sistemos nepažeidžia 2011-ųjų START sutarties. O jei pažeidžia, Kongresas pasilieka teisę svarstyti „atitinkamas JAV politinio, ekonominio ar karinio atsako priemones“.
Kita vertus, raketos „Burevestnik“ bandymai jau anksčiau pritraukė JAV dėmesį. Pernai radioaktyvaus Jodo-131 dalelių pastebėta ir virš Europos – apie tai skelbė Prancūzijos radiacinės ir branduolinės saugos institutas (IRSN).
Jodas-131, natūraliai neatsirandantis ir todėl su žmogaus veikla siejamas elementas, yra siejama su branduolinio ginklo bandymais – anksčiau ji buvo fiksuojama Černobylio ir Fukušimos branduolinių nelaimių vietose Pernai sausį mėnesį Jodas-131 užfiksuotas šiaurinėje Norvegijos dalyje, vėliau jo rasta ir Suomijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje.
Lyg tyčia, kaip tik tuo metu virš Barenco jūros sukiojosi ir JAV orlaivis WC-135 „Constant Phoenix“. Šie specialūs lėktuvai turi itin pažangią įrangą, kurie gali iš didelio atstumo fiksuoti radioaktyvaus fono padidėjimą ir sukurti specialiai branduolinių bandymų stebėjimui.
Ir nors amerikiečių pareigūnai paneigė, kad esama tiesioginio ryšio tarp minėto lėktuvo skrydžio bei radioaktyvaus fono padidėjimo, tai taip pat nebuvo pirmas kartas, kai su Rusijos raketos bandymais siejami radiaciniai incidentai.
Tų pačių metų spalį fiksuotas dar vienas radiacinio fono pakitimas virš centrinės Rusijos dallies. Iš pradžių įtarti incidentai Rusijos ar Kazachstano branduolinių tyrimų centruose, tačiau dabar manoma, kad radiacinio fono pakitimus galima sieti su naujosios Rusijos raketos bandymais.
Ko šalia Lietuvos ieškojo JAV lėktuvas?
Tai, kad Rusija iki šiol oficialiai nepatvirtino ieškanti „Burevestnik“ liekanų Barenco jūroje, regis, nedaro įspūdžio amerikiečiams. Šių metų kovą orlaivis WC-135 „Constant Phoenix“ pastebėtas kylantis iš Jungtinės Karalystės. Skrydžio tikslas – Barenco jūra. O prieš kelias savaites, rugpjūčio 8-ąją toks pat orlaivis pastebėtas jau virš Baltijos jūros.
Čia itin dažnai sukinėjasi JAV žvalgybos orlaiviai Global Hawk ir elektroninės žvalgybos lėktuvai RC-135. Tačiau šių lėktuvų paskirtis – elektroninių signalų ir antžeminių taikinių žvalgyba. WC-135 „Constant Phoenix“ paskirtis yra kita.
Ir nors tiksli šio įslaptinto lėktuvo misijos oficialiai beveik niekada neskelbiamos arba Pentagono įvardijamos kaip „rutininės“, vien pats tokio orlaivio pasirodymas virš Baltijos jūros gali reikšti kelis dalykus. Iš didelio atstumo jutikliais matuoti pakitusį radiacinį foną galintis orlaivis galėjo matuoti tiek naujausius Rusijos raketos bandymus, tiek stebėti tai, kas vyksta Barenco jūroje, kur, kaip spėjama vyksta „Burevestnik“ iškėlimo operaciją.
Pastarąją gali stebėti ir JAV povandeniniai laivai, kurie nuolat sukiojasi Arkties vandenyne. Kita galima WC-135 „Constant Phoenix“ pasirodymo virš Baltijos jūros priežastis gali slypėti ir Lietuvos pašonėje – Kaliningrade, kur Rusija šiemet dislokavo balistinių raketų kompleksus „Iskander“. Šios raketos gali nuskrieti 500 km ir nešti branduolinius užtaisus, kuriuos Rusija, kaip spėjama, taip pat dislokavo Kaliningrado srityje.
Vis dėlto Rusijos susierzinimą dėl tokio lėktuvo pasirodymo gali rodyti vienas iškalbingas faktas – WC-135 „Constant Phoenix“ tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros perėmė iš Kaliningrado pakilęs Rusijos naikintuvas.