JAV pajėgų Europoje organizuojamose pratybose „Kardo kirtis“ (Saber strike) birželio 3–15 dienomis iš viso dalyvaus 18 tūkst. karių iš 19 NATO ir partnerių šalių. Tokią informaciją patvirtino Krašto apsaugos ministerijoje konferenciją surengę Lietuvos ir JAV kariškiai.
Didelę dalį pratybų dalyvių sudarys būtent JAV kariai – nuo 5 iki 7 tūkst. karių. Pavyzdžiui, Lietuvos ir Lenkijos sieną dviem keliais kirs 2-ojo kavalerijos pulko kolona sudaryta iš 900 – 1100 karinės technikos vienetų, Rukloje išsilaipins tiesiai iš JAV atskraidinta parašiutininkų kuopa.
Ir tai turėtų būti tik dalis karinių pratybų, kurios vienu metu vyks ne tik Lietuvos teritorijoje, bet ir kaimyninėse šalyse. Vienu metu Lietuvoje pratybų dalyvių skaičius neturėtų viršyti 13 tūkst. karių.
Iš anksto įspėja gyventojus
„Vienu metu Lietuvos teritorijoje, oro erdvėje ir teritoriniuose vandenyse bus daug veiksmo, Lietuvos keliai bus apkrauti“, – pripažino kariuomenės Gynybos štabo karininkas, pulkininkas Vilmas Šatas, atsakingas už Lietuvoje vykstančias pratybas.
Tai, kad Lietuvoje birželį vienu metu treniruosis daugiausiai karių nuo įstojimo į NATO ir bus dienų kai JAV karių skaičius bus didesnis dėl judėjimo per Lietuvą, Estiją ir Latviją, dar šių metų pradžioje žadėjo kariuomenės Gynybos štabo atstovas kapitonas Tomas Pakalniškis.
Penktadienį tokie pažadai dar kartą buvo įtvirtinti, pristatant pratybas „Kardo kirtis“ ir iš anksto įspėjant gyventojus, tikintis jų supratingumo keliuose, išvydus milžiniškas JAV, sąjungininkų ir Lietuvos kariuomenės technikos vilkstines.
„Norime informuoti vietos bendruomenes prieš tokį didelį judėjimą. Nenorime sutrikdyti įprasto eismo ar įprasto gyvenimo ritmo. Sieksime, kad dauguma šio judėjimo įvyktų naktį, kad iki minimumo sumažintumėme normalaus eismo trikdžius“, – antrino JAV Sausumos pajėgų Europoje viešųjų ryšių atstovė pulkininkė Kathleen Turner.
Lietuvoje amerikiečių karius bus galima išvysti keliuose, birželio 10-ąją – Kaune, kur galima bus apžiūrėti ginkluotę ir techniką. Birželio 12-ąją amerikiečiai Kulautuvoje, kur apie 1. tūkst. JAV ir sąjungininkų karių su 400 technikos vienetais persikels vokiečių inžinierių sukonstruotu pontoniniu tiltu per Nemuną. Likusios pratybos turėtų vykti Lietuvos kariuomenės poligonuose.
Birželio 6-9 dienomis, o tiksliau naktimis dviem keliais iš Lenkijos per vadinamąjį Suvalkų koridorių į Lietuvą pajudėsianti JAV karinė kolona birželio viduryje grįš į barakus Vokietijoje.
„Birželio mėnesį naktis yra labai trumpa. Lietuvos gyventojų norėtume paprašyti tolerancijos ir kantrybės. Noriu pažymėti, kad darome viską, jog pratybų įtaka Lietuvos gyventojams būtų kuo mažesnė“, – antrino V. Šatas.
Toks karinės technikos judėjimas nėra neįprastas Vakarų šalyse. Pavyzdžiui, Švedijoje, Norvegijoje šarvuotoji technika ir kariai juda miestų gatvėmis bei greitkeliais. Ilgas šarvuočių ir tankų vilkstines autobanuose atpratę matyti vokiečiai balandį vėl galėjo išvysti įspūdingą reginį, kai pratybų „Combined resolve“ metu į Vokietijos greitkelius išriedėjo 2-osios šarvuotosios brigados tankai ir šarvuočiai, atlikę apie 70 km taktinį žygį – pirmąjį per pastaruosius 15 metų.
Desantinė operacija šalia Klaipėdos
Plk. V. Šatas pažymėjo, kad „Kardo kirtis“ – ne vienintelės panašiu metu vyksiančios pratybos. Iš pradžių gegužės pabaigoje Kaune prasidės ryšių pratybos „Tvirtas kobaltas“, kuriose dalyvaus 1,5 tūkst. NATO karių iš daugiau nei 40 skirtingų padalinių iš 25 NATO šalių valstybių.
Jų metu bus vertinami NATO ryšių vienetų gebėjimai užtikrinti informacijos apsikeitimą ir ryšio palaikymą tarp NATO greitojo reagavimo pajėgų (NRF) kovinių vienetų, jungtinių ir komponentų vadaviečių visame pasaulyje.
Patikimo ryšio tarp skirtingų dalinių užtikrinimas yra viena svarbiausių bet kurių pajėgų užduočių. Ypač turint omeny, kad pastaraisiais metais atvirai kalbama apie Rusijos vystomas ir prieš amerikiečius jau naudojamas elektroninės kovos priemones.
Po tokių ryšio pratybų nuo birželio 1-osios dvi savaites vyks Lietuvos kariuomenės nacionalinės pratybos „Perkūno griausmas“, kuriose galima sulaukti iki 9 tūkst. dalyvių – ne tik karių, bet ir kitų tarnybų pareigūnų, priskirtų ginkluotųjų pajėgų struktūroms.
„Vienas tikslų – treniruoti gynybines operacijas tiek savarankiškai, tiek su sąjungininkais. „Perkūno griausmo“ pratybose dalyvaus ir Lietuvoje dislokuotas NATO batalionas, ir britų karių kuopa“, – sakė V. Šatas.
Kitų, paraleliai vykstančių pratybų BALTOPS metu šalia Klaipėdos turėtų išsilaipinti JAV jūrų pėstininkų desantas. Paskutinį sykį tokia desantinė operacija Nemirsetos paplūdimyje per pratybas BALTOPS įvyko 2012 metais, tačiau po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir agresijos prieš Ukrainą 2014-siais, JAV ir sąjungininkai regione ėmėsi papildomų saugumo priemonių.
Kitaip, nei pastaraisiais metais Latvijoje, Estijoje ir Švedijoje vykusios desantinės operacijos, Lietuvoje ji turi dar didesnę prasmę, mat neužšąlantis Klaipėdos uostas ir jo apsauga bet kokio konflikto atveju turi ypatingą strateginę reikšmę.
Klaipėdoje sąjungininkų laivai, kurių BALTOPS turėtų dalyvauti bent 37, gali iškrauti didelius krovinius – techniką, įrangą, šaudmenis ir visa tai, ką gabenti ir pristatyti į vietą kitais būdais užtruktų pernelyg ilgai. Pratybose BALTOPS iš viso turėtų dalyvauti iki 4 tūkst. karių, tačiau po birželio 4-osios iš jų liks ne daugiau, nei 300 karių.
Tiesa, kaip ir pernai BALTOPS pratybose turėtų dalyvauti ir JAV karinės Oro pajėgos, kurios turėtų dislokuoti bombonešius B-1B.
Pakvietė Rusijos stebėtojus
Amerikiečių ir lietuvių kariškiai ne kartą pabrėžė, kad tiek „Kardo kirčio“, tiek BALTOPS pratybos yra gynybinio pobūdžio. Ypač stengiamasi pažymėti, kad esą nereikėtų sumuoti skirtingų pratybų dalyvių į vieną krūvą, mat vienu metu dalis sąjungininkų tiesiog kirs Lietuvos teritoriją, vienus dalinius pakeis kiti. Be to, atskirai vykstančios pratybos turės savo atskiras vadovavimo struktūras. Todėl skirtingų pratybų dalyvių sumuoti esą nebūtų tikslinga.
Tiesa, Lietuvos pareigūnai ir kitų NATO šalių kariškiai yra sulaukę panašių paaiškinimų iš Rusijos, kuri pernai surengė pratybas „Zapad“. Oficialiai jų dalyvių skaičius neviršijo 13 tūkst., tačiau realiai kitose neskelbtose ar atskiram pavaldumui priskirtose pratybose bendras dalyvių skaičius siekė iki 100 tūkst. karių.
Siekis neviršyti 13 tūkst. dalyvių gali būti aiškinamas skaidrumo reikalavimu, mat pagal ESBO taisykles numatyto tokio karių skaičiaus viršijimas siejamas su sudėtingomis kaimyninių valstybių informavimo, patikrinimo procedūromis, siunčiant stebėtojus.
Vis dėlto bent jau į pratybas „Perkūno griausmas“ jau pakviesti stebėtojai iš Rusijos, Baltarusijos, Švedijos ir Suomijos. Tokiais stebėtojais gali būti ir gynybos atašė.
Ironiška, kad Rusija kol kas neturi paskirto gynybos atašė Lietuvoje. Praėjusį mėnesį šias pareigas ėjęs kapitonas Vitalijus Timofejevas buvo išvarytas iš šalies kaip šnipas, taip prisidedant prie bendro Vakarų šalių atsako, reaguojant į Sergejaus Skripalio ir jo dukters apnuodijimą Britanijoje.
Realūs ir simboliniai tikslai
Nors pratybų scenarijus neatskleidžiamas, iš esmės šių metų „Kardo kirtis“ turėtų būti panašus į pernykštes to paties pavadinimo pratybas. Pernai vykusių pratybų metu taip pat treniruotasi ginti Suvalkų koridorių. Kaip ir pernai, taip ir šiemet mažiau pastebima, tačiau ypač svarbia dalimi turėtų būti specialiųjų operacijų pajėgų pratybos „Trojan Footprint“.
Pernai Lietuvos ir JAV SOP kariai vykdė tolimąją žvalgybą, nurodydami priešininko priešlėktuvinės gynybos taikinius, juos naikindami, padėdami susiorientuoti vietovės nepažįstantiems sąjungininkų pilotams. Be to, lietuvių Oro atakų vadovai vykdė svarbią taikinių koordinačių žymėjimo funkciją, užvesdami bombonešius B-1B, naikintuvus F-16 ir Lietuvos KOP lengvąjį atakos orlaivį L-39.
Galiausiai neslepiama, kad pagal suplanuotas operacijas ir jų dinamiką, jos gali priminti gerokai mažesnę Šaltojo karo laikų pratybų REFORGER versiją.
Šaltojo karo laikais strateginės pratybos REFORGER (Return of Forces to Germany) vykdavo kone kasmet. Nuo 1969-ųjų iki 1993 metų vykusios pratybos buvo įspūdingas logistinis ir organizacinis iššūkis pratybų dalyviams, o pajėgos būdavo dislokuojamos ir treniruodavosi Vakarų Vokietijos lygumose, mažuose miesteliuose bei miestuose.
1988-ųjų pratybos „Reforger“ buvo didžiausios Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų – mokymuose buvo dislokuota per 125 tūkst. karių. Tai buvo ne tik galios demonstravimas ar treniravimasis – realaus konflikto atveju turėjo būti aktyvuoti realūs REFORGER planai, kurių metu JAV permestų milžiniškus pajėgumus į Europą.
„Kardo kirtis“ tokiais skaičiais pasigirti tikrai negalės, tačiau tam tikri elementai atkuriami. Pavyzdžiui, įprastos rotacijos metu 1-osios šarvuotosios brigados batalionas bus permestas per Atlanto vandenyną, iškrautas Antverpeno uoste ir tada pajudės iki Lenkijos.
Be to, Lenkijoje parašiutais nusileis šimtai desantininkų – ne tik amerikiečių iš 173-jai oro desanto divizijai priskirto Teksaso Nacionalinės gvardijos dalinio, bet ir Izraelio. Latvijoje ir Lietuvoje išsilaipins 82-osios oro desanto divizijos kariai – Rukloje leisis iš pat JAV Šiaurės Karolinos valstijos keliolikos valandų skrydžiu lėktuvu C-17 atskraidinti parašiutininkai.
„Tai yra ir teisinės sistemos išbandymas. JAV karys įlipa į lėktuvą Amerikoje, nusileidžia Lietuvoje, bet juk jis nepraeina pasienio kontrolės. Tai reikės išbandyti“, – šyptelėjo V. Šatas.
Toks išankstinis nemažų pajėgų dislokavimas įprastai vykdomas siekiant ne tik sustiprinti regiono, kuriam kilo grėsmė saugumą, bet ir atgrasyti potencialų priešininką. Sėkmingos pratybos sustiprintų gebėjimus greičiau perdislokuoti pajėgas – tai, ką neseniai pabrėžė buvęs JAV pajėgų Europoje vadas, generolas Benas Hodgesas.
Be to, realių, o ne štabo pratybų metu pastebėtos klaidos leistų jų išvengti ateityje ir padėtų šalinti biurokratines, technines ar kitas kliūtis. Galiausiai treniravimasis sklandžiai įvykdyti sudėtingą logistinę operaciją šalyse, kurios dar prieš 10 metų vadintos neapginamomis, be praktinės naudos gali rodyti ir JAV bei kitų NATO šalių ryžtą sugriauti tokį mitą.