Gegužės 1 d. per Kremliaus išlaikomą propagandinį kanalą vesti-kaliningrad buvo parodytas reportažas iškalbingu pavadinimu – „Politinis chamizmas ir revanšizmas: kuo Kaliningrado srityje užsiima Lietuvos konsulas“.

Reportaže teigiama, kad šių metų vasario 16-ąją, švęsdamas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, laikinai konsulo pareigas Sovetske (buv. Tilžėje) einantis B. Makauskas vartojo alkoholinių gėrimų, o vėliau sėdo prie vairo. Tai esą turėtų patvirtinti vaizdo kamerų įrašai, kuriuose neva užfiksuotas būtent Vasario 16-osios renginyje taureles kilnojantis vyras, itin panašus į Lietuvos konsulą, kuris vėliau sėdo į vairuotojo vietą.

Vesti-kaliningrad kadras

Konsulą esą sustabdė pareigūnai, jie protokole pažymėjo, kad sustabdytas B. Makausko vairuojamas automobilis kelyje vingiavo iš vieno šono į kitą, o nuo konsulo dvelkė stiprus alkoholio kvapas, pats diplomatas esą kalbėjo nerišliai. Tačiau negalėję sulaikyti diplomatinę neliečiamybę turinčio B. Makausko, policininkai jį esą paleido ir jokių veiksmų prieš jį nesiėmė.

Neigia vairavęs girtas

Pats B. Makauskas DELFI pripažino, kad vasario 16-ąją jį išties stabdė pareigūnai, tačiau sakė, kad jis buvęs blaivus, o policininkai jam tepalinkėjo gero kelio.

„Nebuvo tokios situacijos, kad būčiau neblaivus prie už vairo ar neblaiviai reikščiau mintis. Vasario 16-ąją organizavau renginį, viskas vyko viešbutyje Tilžėje. Kaip elgiausi priėmime, gali patvirtinti liudininkai – ten tebuvo tostas, kaip įprasta diplomatams. Kaip gali žmogus būti neblaivus nuo tosto?“, – DELFI sakė B. Makauskas.

Jo manymu, visas vesti-kaliningrad reportažas tėra grubi provokacija, juo labiau kad tariamas incidentas, kuris įvyko prieš kelis mėnesius, paviešintas tik dabar.

Lietuvos konsulas šventės metu

„Per šešerius metus jiems nepavyko prieš mane suorganizuoti provokacijos, tai, matyt, tikslas toks ir buvo – bent mano kadencijos pabaigoje mane, kaip diplomatą, supriešinti su visuomene.

Aš buvau tas žmogus, kuris daug pasiekė kalbant apie santykius su visuomene, esu vertinamas palankiai. Taip grubiai pasielgta, vadinasi, reikėjo diskredituoti, išmesta tokia karšta bulvė. Aš žinau, kaip pagal užsakymą veikia specialiosios tarnybos, bet labiau vertinau jų profesionalumą. Čia jau matosi, kad jie susinervino, jiems reikėjo provokacijų ir nėrėsi iš kailio“, – sakė B. Makauskas.

Reportaže parodyti vaizdai, anot pašnekovo, galėjo būti sumontuoti iš kitų renginių, juo labiau kad paties siužeto pagrindiniu akcentu tapo ne tiek tariamas konsulo neblaivumas, o tai, ką Kaliningrado srityje veikia lietuvių diplomatai.

Suerzino lietuviškas pavadinimas

Išties – nuo momento apie B. Makausko pasivažinėjimą reportažo autorė perėjo prie kitų Lietuvos konsulo veiklą esą kompromituojančių dalykų. Pavyzdžiui, reportažo autorės teigimu, „Sovetsko gyventojus esą šokiravo Lietuvos konsulato finansuojama paroda „Tilžė Antrojo pasaulinio karo metu“ apie Sovetsko – buvusios Tilžės – istoriją.

Parodoje sovietų kariai esą vaizduojami kaip bedvasiai užkariautojai, nors Tilžę, kuri iki 1945-ųjų priklausė Vokietjai, išties sugriovė ir užkariavo būtent sovietinė armija.

Tad nežinoma, kodėl Kaliningrado gyventojus turėjo šokiruoti parodoje paminėti faktai, jog karo metu buvo sugriauta 50 proc. miesto, 80 proc. senųjų pastatų nebeliko, o be pabėgusių ar į Sibirą ištremtų vokiečių Tilžėje teliko 1659 vokiečiai. Panaši situacija buvo ir buvusiame Kionigsberge, dabartiniame Kaliningrado mieste, kuris taip pat buvo visiškai sugriautas, o iš miesto išvaryti vietos gyventojai.

Karaliaučius, 1945 metai

„Man šokas! Tai yra Gėbelso propagandos palikimas. Sovietinės armijos menkinimas, jos pavertimas okupante, pažiūrėkite, vyksta rusofobijos puolimas prieš Rusiją, tai Rusijos priešų traktuotė!“, – reportaže cituojamas istoriniais faktais pasipiktinęs vietos karo veteranas Vladimiras Proskurinas.

Kliuvo ir lietuvių dramaturgui, filosofui Vydūnui, kurio asociacijos įsteigimui priešinasi Rusija. Kremliaus ruporą ypač įsiutino tai, kad LRT reportaže apie Vydūną minimas ir istorinis Karaliaučiaus krašto pavadinimas.

Karaliaučiaus kraštas sudaro pagrindinę Mažosios Lietuvos (į ją dar įėjo buvusi Klaipėdos sritis ir Geldapės (vok. Goldapp, lenk. Gołdap) apylinkės dalis. Tai prūsų ir vakarinių lietuvių žemės: Semba, Nadruva, Skalvos pietinė dalis (Nemuno žemupio dešiniajame krante), Bartos, Notangos ir Varmės šiauriniai ir šiaurvakariniai pakraščiai. Tačiau tai nėra visa Kaliningrado sritis, kuri sukurta po Antrojo pasaulinio karo pabaigos pagal Potsdamo susitarimus padalijus Rytų Prūsiją.

Vien tai, kad istorines Mažosios Lietuvos žemes lietuviai vadina Karaliaučiaus sritimi, anot vesti-kaliningrad, esą galima vertinti kaip teritorines pretenzijas Rusijai.

„Kaliningradas Lietuvoje oficialiai vadinamas Karaliaučiumi. Tai – diplomatinis chamizmas, nes pagal visas diplomatines normas gyvenvietės turi būti vadinamos taip, kaip jos vadinamos toje šalyje, kur yra. Tai jau ne kultūra, ne istorija, ne menas, o gryna politika, revanšizmas.

Lietuvos konsulas Sovetske bandymais perrašyti istoriją, peržiūrėti Antrojo pasaulinio karo pasekmes ir Kaliningrado srities priklausomybę Rusijai ne kartą leido sau elgtis chamiškai“, – tikino vesti-kaliningrad kalbintas Aleksandras Nosovičius.

Save vadina Baltijos šalių žinovu

Trisdešimtmetis A. Nosovičius, „rusų politologas, žurnalistas-apžvalgininkas ir analitikas“, tituluoja save Baltijos šalių užsienio politikos žinovu. Šia tema jis išleido dvi knygas: „Europos užkampiai. Kodėl miršta Baltijos šalys“ ir „Nuosmukio istorija. Kodėl Baltijos šalims nepavyko“.

Aleksandras Nosovičius

Be žinios apie tai, kad D. Trumpas atėmė iš Baltijos šalių pinigus, A. Nosovičius pernai viešai svarstė apie tai, kodėl nepilnavertiškumo komplekso kamuojamos Baltijos šalys priskiria save Skandinavijai, kaip Europa dėl „dviejų greičių“ atsikratys Baltijos šalių ir kaip Baltijos šalys tapo nelaimingesnės už Rusiją.

Savo straipsnius A. Nosovičius dažniausiai publikuoja svetainėje rubaltic.ru, kurios redakcijos realybėje net nėra. Ji virtuali ir egzistuoja „skirtinguose miestuose ir netgi valstybėse“.

Taip dar pernai teigė vyriausiasis portalo redaktorius Sergejus Rekeda. 29 metų vyras gyvena Maskvoje ir yra prie Maskvos valstybinio universiteto veikiančio Informacijos ir analizės centro, nagrinėjančio socialinius ir politinius procesus posovietinėje erdvėje, generalinis direktorius.

Vis dėlto rubaltic.ru priklauso nevyriausybinei organizacijai Visuomenės ir politikos tyrimų centras „Russkaja Baltika“. Šis centras susijęs su I. Kanto vardu pavadintu Baltijos federaliniu universitetu Kaliningrade ir rašo apie buvusias SSSR šalis.

Organizacija dirba kaip analitikos centras, publikuoja naujienas ir akademinius tyrimus, rengia konferencijas ir jauniems žurnalistams skirtas vasaros stovyklas. Latvijos saugumo policija 2013 metų ataskaitoje rubaltic.ru pavadino vienu „Rusijos informacinės įtakos resursų“, kuris „analitinio portalo stiliumi formuoja Rusijai palankią geopolitinę įvykių Baltijos jūros regione viziją“.

Lietuvius kaltina separatizmu

A. Nosovičiaus teigimu, „diplomatinio chamo“ etiketės B. Makauskas esą vertas vien todėl, kad nesyk pavartojo frazę „Karaliaučiaus kraštas“. Tai esą yra politinė parama organizacijai „Mažosios Lietuvos reikalų taryba“, kuri, anot vesti-kaliningrad, „pasisako už Kaliningrado srities prijungimą prie Lietuvos“. Tiesa, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Vytautas Povilas Šilas DELFI neigė, kad turi kokių nors separatistinių siekių atplėšti Rusijai po karo atitekusią teritoriją.

„Mes laikomės tokios pozicijos: nekeliame klausimo, kad tas kraštas turėtų būti priskirtas Lietuvos Respublikai. Sakome tik tai, kad tas kraštas savo laiku nebuvo priskirtas, yra neteisybė.

Reali situacija tokia, kad pagal tarptautinę praktiką dėl teritorinių klausimų reikia atsiklausti dabartinių gyventojų, o pasiekti tokios situacijos mes negalime. Galime tik reikalauti, kad būtų tenkinami Lietuvos interesai: kad galėtume be jokių kliūčių rūpintis kultūriniu paveldu, įsteigti Vydūno muziejų, lietuviškų mokyklų“, – sakė V. P. Šilas.

Pats konsulas B. Makauskas teigė, jog vesti-kaliningrad netgi sugebėjo iškraipyti jo žodžius, mat jis aiškiai paminėjo tiek Karaliaučių, tiek Sovetską.

 Lietuvos kultūros dienos Kaliningrado srityje

„Esu istorikas ir dėl revanšizmo klausimo mes niekada nekėlėme, priešingai – du kartus to krašto atsisakėme. Kas kita yra mūsų paveldas, tai yra gero sugyvenimo ir lakmuso popierėlis, turint omeny mūsų santykius. Matyt, Rusijai nereikalingi geri santykiai.

Pavyzdžiui, toks veikėjas, kaip Vydūnas, kuris nekelia jokių negatyvių politinių atspalvių (juk jis buvo taikdarys, ne koks siauras tautininkas), Rusijai šiuo metu netinka, reikia ieškoti visokių elementų, norint parodyti, kad esame revanšistai“, – sakė B. Makauskas, pabrėžęs, kad jam iki kadencijos pabaigos liko vos keli mėnesiai.

Siekia išvaryti ir atbaidyti

Vis dėlto vesti-kaliningrad reportaže pabrėžiama, kad Rusijos Užsienio reikalų ministerija jau išsiuntė notą Lietuvai su prašymu atšaukti B. Makauską. Tokią informaciją DELFI patvirtino ir Lietuvos URM.

Tiesa, vesti-kaliningrad teigimu, B. Makausko atšaukimą esą galima būtų sieti su kovo mėnesį Lietuvos priimtu sprendimu išsiųsti tris rusų diplomatus iš šalies, taip atsakant į esą „absurdiškus kaltintimus dėl Sergejaus Skripalio ir jo dukters apnuodijimo“.

„O štai lietuvių atstovai mūsų šalyje elgiasi nė kiek nesivaržydami“, – mėtydami užuominas apie B. Makausko išsiuntimą tikino Kremliaus ruporo atstovai. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Nerijaus Maliukevičiaus teigimu, toks rusų elgesys nestebina.

„Rusijoje agresyvi spaudimo ir persekiojimo kampanija prieš Vakarų diplomatus – ne naujiena. Apie tokią patirtį galėtų papasakoti JAV diplomatai. Visa tolesnė istorija yra skirta tam, kad atbaidytų Kaliningrado kultūrininkus nuo bendradarbiavimo su Lietuvos ambasada“, – sakė N. Maliukevičius.