Opozicinių konservatorių ir liberalų atstovai siūlo įstatymo pataisas, kurios sukurtų teisines prielaidas įšaldyti į Lietuvos „juodąjį sąrašą“ įtrauktų Rusijos oligarchų ir pareigūnų turtą, apriboti jų ekonominę bei finansinę veiklą šalyje.

Įstatymo pataisas parengė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis, jo bendražygis Seimo frakcijoje Laurynas Kasčiūnas bei Liberalų sąjūdžio atstovai Vitalijus Gailius ir Aušrinė Armonaitė.

Šis projektas papildytų vadinamąjį Magnickio įstatymą, pagal kurį Lietuva gali uždrausti į šalį atvykti užsieniečiams, susijusiems su stambaus masto korupcija, pinigų plovimu ar žmogaus teisių pažeidimais.

Magnickio įstatymas pavadintas 2009 metais Rusijos kalėjime mirusio teisininko Sergejaus Magnickio vardu. Pastarasis skelbė atskleidęs finansines Rusijos pareigūnų bei piliečių machinacijas, apgaule pasisavinusių 230 mln. JAV dolerių mokesčių mokėtojų pinigų. Panašius Magnickio įstatymus yra priėmusios Jungtinės Valstijos, Britanija, Kanada, Estija ir Latvija.

Įstatyme įžvelgia spragų

Šiuo metu Lietuvos sąraše yra apie 70 Rusijos piliečių. Iš jų 49 asmenų pavardės yra žinomos. Tačiau naujose pataisose numatyti papildymai, kurių esmė – nacionalinės sankcijos.

Pataisų iniciatorių teigimu, nepaisant draudimo tokiems asmenims atvykti į Lietuvą, jie patys ar per juridinius asmenis, kuriuose jie yra naudos gavėjai, galėtų valdyti, naudoti Lietuvoje veikiančiuose bankuose savo turimas pinigines lėšas ar kitą finansinį turtą, taip pat su Lietuvoje veikiančiais juridiniais asmenimis vykdyti ekonominę veiklą ir iš to gauti pajamas, ar per tai užsiiminėti pinigų plovimu.

Pavyzdžiui, yra žinoma, kad Kremliui artimi oligarchai, siekdami padėti dabartinei Rusijos vadovybei vykdyti antidemokratinę veiklą, Vakarų Europos valstybėse užsiima pinigų plovimu.

Taip pat minėti asmenys savo ekonomine veikla gali tiesiogiai ar netiesiogiai prisidėti prie veiklos, susijusios su tarptautinės teisės normų pažeidimais, pavyzdžiui, tiekti karines technologijas, kurios naudojamos agresijai prieš suverenias valstybes.

Be to, pasak L. Kasčiūno, priimdamas Magnickio įstatymą Seimas taip pat pažymėjo, kad procesas bus užbaigtas tik tada, kai bus priimti teisės aktai, užkertantys kelią tokiems asmenims Lietuvoje ar per Lietuvą įsigyti turto bei laikyti nusikalstamu būdu lėšas ir užtikrinantys jų įšaldymą. Tačiau realiai konkrečių priemonių kaip tai vykdyti iki šiol nebuvo numatyta.

Gabrielius Landsbergis

„Pažymėčiau, kad Seimo rezoliucijoje, priimtoje tą pačią dieną kaip ir „Magnickio įstatymas“, yra aiškus pavedimas Vyriausybei parengti teisės aktus, reikalingus tokių finansinių ir ekonominių sankcijų įgalinimui.

Deja, iki šiol tuo klausimu iš Vyriausybės buvo mirtina tyla, vietoje to Ministras Pirmininkas visuomenę stebino raginimais atnaujinti bendradarbiavimo su Rusija formatus“, – DELFI sakė G. Landsbergis. Jo teigimu, jei Seimui pernai pakako politinės valios priimti Magnickio įstatymą dėl vizų draudimo, tai siūlymas įvesti nacionalines sankcijas, neturėtų sukelti pasipriešinimo.

„Manau, šis siūlymas yra aukščiau partinės priklausomybės ar kokių nors užgautų ambicijų – tai įstatymas, skirtas apginti Lietuvos valstybės nacionalinius interesus ir saugumą“, – tikino parlamentaras.

Siūlo nacionalines sankcijas

Jei pataisos būtų priimtos, būtų įšaldomos Lietuvoje veikiančiuose bankuose laikomos piniginės lėšos ir kitas finansinis turtas, o Lietuvoje veikiantiems asmenims ir įmonėms būtų draudžiama prekiauti su „juodajame sąraše“ esančiais asmenimis.

Už nacionalinių ribojančių priemonių įgyvendinimo priežiūrą pagal kompetenciją būtų atsakingos Užsienio reikalų, Ūkio ministerijos, FNTT, Muitinės departamentas, o Lietuvos bankas būtų atsakingas už ekonominių sankcijų įgyvendinimo priežiūrą. Siūloma nustatyti, kad nacionalinių ribojančių priemonių įgyvendinimo priežiūros tvarką nustatytų Vyriausybė.

Už Lietuvoje įgyvendinamų nacionalinių ribojančių priemonių pažeidimus būtų taikoma bauda nuo 200 iki 6000 eurų. Siūloma, kad teikiamas įstatymas įsigaliotų 2018 m. lapkričio 1 d.

Projekto autorių teigimu, įstatymų projektai padės užkirsti kelią galimiems pinigų plovimo atvejams pasinaudojant Lietuvoje veikiančiais bankais ir įmonėmis.Be to, komentuodamas BNS, tokias pataisas Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pavadino logiškomis ir žadėjo jas svarstyti.

Skuba prieš rinkimus

Vis dėlto kol kas dar nėra iki galo aišku, kaip veiktų sankcijos Lietuvos verslininkams, jei jie turėtų finansinių ryšių su Magnickio sąraše esančiais asmenimis, turint omeny, kad 21 asmens pavardė nėra paviešinta. Tačiau, pataisų iniciatorių teigimu, tokie žingsniai tebūtų platesnio konteksto dalis

Būtent Magnickio įstatymas, anot L. Kasčiūno gali tapti ta platforma, kuria būtų siekiama efektyviau kontroliuoti rusiškų pinigų srautus, ypač artėjant prezidento, savivaldybių rinkimams Lietuvoje 2019 metais. Be to, konservatorius priminė, kad Lietuvoje dar neįsigaliojęs ES pinigu plovimo prevencijos direktyvos taikymas.

Ši direktyva padėtų atskleisti galutinius naudos gavėjus, tad, pavyzdžiui, per trečiuosius juridinius asmenis sąskaitas ar turtą Lietuvoje įgiję su pinigų plovimu, Krymo aneksija ar kitais nusikaltimais siejami Rusijos oligarchai galėtų ne tik patys patirti nuostolių, bet ir pridaryti bėdų jų finansais Lietuvoje besirūpinantiems asmenims.

Kovą L. Kasčiūnas ir kita parlamentarė Rasa Juknevičienė kreipėsi į vyriausybė, siekdami paankstinti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo įsigaliojimą iki 2018 m. liepos 1 d.