Iš naujo perspektyvaus 5-os kartos naikintuvo programos PAKFA ir demonstracinio modelio T-50 gimęs naikintuvas Su-57 vadinamas Rusijos gynybos pramonės pasididžiavimu. 2010 metais pirmą kartą į orą pakilęs bandomasis naikintuvo modelis buvo vadinamas 5-os kartos naikintuvu, naudojančiu slapiąją (stealth) technologiją, dėl kurios orlaivis sunkiau aptinkamas radarams.
Kaip įprastai Rusijoje, šis naikintuvas taip pat šlovintas, kaip „analogų pasaulyje neturintis“ modelis, kuris yra pranašesnis už visus Vakarų naikintuvus, pavyzdžiui 5-os kartos JAV naikintuvus F-22 ir F-35. Tačiau susidūrimas su realybe buvo skaudesnis, nei norėtų pripažinti varžoves pranokti ar įbauginti siekiantis Kremlius.
Vietoje šimtų – vienetai
Serijinė Su-57 gamyba turėjo prasidėti dar 2016 metais, o jau šiemet Rusija turėjo būti pagaminusi ir karinėms oro pajėgoms perdavusi dešimtis naikintuvų. Iš viso Rusija planavo įsigyti iki 200 vienviečių ir dar 50 dviviečių tokių naikintuvų, o 150 jų turėjo būti pagaminta iki 2020 metų.
Vietoje to įvairios nesėkmės ir atidėliojimai tokius optimistinius Rusijos planus pristabdė. Vėluojantys naujos kartos varikliai sumontuoti tik keliuose skraidančiuose naikintuvuose, o šiuo metu Rusija teturi 10 tebebandomų ir formaliai į ginkluotę dar nepriimtų modelių.
Be to, ambicingas svajones apie šimtus naikintuvų jau tenka išmesti į šiukšlių dėžę – 2018 metais planuojama pagaminti vos 12 naujų naikintuvų.
Bet ir tai gali likti optimistiniais planais, turint omeny, kad dėl ekonominių priežasčių sumenkęs Rusijos gynybos biudžetas bei korupcijos ir kvalifikuotų specialistų stygiaus kamuojama šalies gynybos pramonė gali būti nepajėgi įgyvendinti tokių ambicingų užmojų.
Juo labiau, kad prioritetine tapusi naujų, brangių, kovo mėnesį prezidento Vladimiro putino pristatytų „superginklų“ – balistinių ir sparnuotųjų raketų gamybos sritis gali pasiglemžti didžiąją dalį išlaidų.
Ir nors planuojama, kad gegužės 9-ąją virš Maskvos Raudonosios aikštės praskris bent du Su-57 modeliai, vienas kurių dar 2014 patyrė katastrofą ir buvo surinktas iš naujo, toks galios demonstravimas gali likti tik parodomasis Pergalės dienos paradams.
Tarsi stengdamiesi įrodyti, kad Su-57 programa pasiteisina, Rusija šių metų vasario pabaigoje į Siriją kelioms dienoms permetė keturis tokius naikintuvus, kur jie esą „išbandė ginkluotės sistemas“.
Indijai trūko kantrybė
Vis dėlto yra ir dar viena priežastis, kodėl visos naikintuvo Su-57 programa pakibo ant plauko. Iš pradžių 30 mlrd. dolerių vertinta programa PAKFA buvo kuriama kartu su Indija, kuri turėjo padengti 30 proc. kūrimo išlaidų.
Dar 2010 metais bendrovės „Suchoi“ direktorius Michailas Pogosianas gyrėsi, kad iš viso planuojama pagaminti apie tūkstantį tokių naikintuvų, iš kurių mažiau, nei pusė būtų skirta Rusijos ir Indijos karinėms oro pajėgoms, o dar 600 planuoti eksportui.
Pati Indija, kuri neatsilieka nuo Rusijos brangiai kainuojančiais korupcijos skandalais gynybos pramonės srityje, iš pradžių planavo įsigyti 50, vėliau 144, o galiausiai 214 naikintuvų Su-57. Iš jų pusė turėjo būti pagaminti pačioje Indijoje, kurios valstybinė bendrovė „Hindustan Aeronautics Limited“ (HAL) kartu su Rusijos „Suchoi“ buvo pasirašiusios bendradarbiavimo sutartį.
Vien į šio naikintuvo kūrimo programą 5 mlrd. dolerių investuoti turėjusi Indija nuo 2012-ųjų vis dažniau ir pikčiau ėmė reikšti nepasitenkinimą lėta bandymų eiga, atidėliojimais integruojant įvairias sistemas.
Jau ne kartą pabrėžusi nepatikimų rusiškų variklių problemas, dėl kurių didžioji dalis iš Rusijos įsigytų naikintuvų Mig-29K tiesiog negali skraidyti arba turi nuolat būti remontuojami, Indija nebuvo sužavėta naujų, Su-57 skirtų variklių AL-41F patikimumu.
Vos po tūkstančio skrydžio valandų šiuos variklius indai privalėtų pristatyti į Rusiją ir keisti naujais. O dar naujesnių, AL-41F pakeisti turinčių variklių gamyba stringa net pačioje Rusijoje, kuri saviems naikintuvams naujų, galingų variklių gali neturėti iki pat 2025 metų.
Be to, ypač didelių abejonių kėlė rusų savigyros apie jų naudojamas slapias 5-os kartos technologijas, kurių efektyvumas sukėlė rimtų abejonių. Pastaroji priežastis Indijai ypač aktuali, mat jos regioninė varžovė Kinija jau sugebėjo sukurti ir į ginkluotę priimti savo 5-os kartos naikintuvą J-20. Dar daugiau nerimo Indijai kelia tai, kad Kinija bendradarbiauja su Pakistanu – istoriniu indų varžovu ir priešu, kuriant lengvesnį slapiąsias technologijas naudojantį naikintuvą.
Galiausiai pernai Indijos karinės oro pajėgos išreiškė nepasitenkinimą dėl Rusijos elgesio. Formaliai nurodydami itin dideles naikintuvo priežiūros ir išlaikymo išlaidas, kurios išpučia bet kokio naikintuvo kainą, indai skundėsi, kad rusai juos verčia investuoti neracionalias sumas į tolesnį Su-57 vystymą.
Smūgis reputacijai ir planams
Per 300 mln. dolerių naikintuvo kūrimui jau išleidę indai buvo šokiruoti, kad Rusija Indijos investicijų dalį siekė padidinti iki 6,7 mlrd. dolerių, už kuriuos iš pradžių gautų tik 4 bandomuosius modelius. Be to, Rusija esą prašė Indijos įsigyti 127 naikintuvus, kurie Indiją turėtų pasiekti tik 2027-2028 metais.
Ir nors pernai speciali Karinių oro pajėgų komisija rekomendavo tęsti dalyvavimą Su-57 programoje, šiemet, regis, buvo perpildyta ir Indijos kantrybės taurė. Balandžio 20-ąją autoritetingas aviacijos profesionalų leidinys Jane's 360 pranešė, kad Indija stabdo dalyvavimą Su-57 programoje. Tokią nemalonią žinią Rusijai esą paskelbė šioje dar vasarį apsilankęs Indijos nacionalinio saugumo patarėjo Ajitas Dovalis. Tačiau Maskva šią nemalonią žinią nuslėpė.
Tiesa, Indijos pareigūnai neatmeta galimybės grįžti prie Su-57 kūrimo programos ateityje, tačiau be jokių tvirtų įsipareigojimų, o svarbiausia – be Indijos finansinio indėlio likusi rusiško naikintuvo programa atsidūrė aklavietėje.
Tradiciškai ne vieną dešimtmetį buvusi viena pagrindinių eksporto rinkų, Indija pastaruoju metu nusisuka nuo Rusijos ir renkasi vakarietišką ginkluotę. Pavyzdžiui, neatmetama, kad Indija galėtų prisijungti prie JAV ir jos sąjungininkų pradėtos naikintuvo F-35 programos.
Pastarąją taip pat kamavo didelės bėdos dėl nekontroliuojamai išaugusio biudžeto, atidėliojimų, sistemų sutrikimų, tačiau 2017-ieji šiems naikintuvams vadinami lūžio metais, mat daugiau nei 100 tokių naikintuvų jau pagaminusios JAV dešimtis jų priėmė į karines oro pajėgas ir laivyną, o pirmuosius modelius priėmė ir į savo pajėgas taip pat priėmė Jungtinė Karalystė, Norvegija, Izraelis, Australija, Nyderlandai.
Smūgis „Suchoi“ reputacijai dėl nepatikimo naikintuvo, kurio gamybos tempai ir išlaikymo kaštai nepateisina lūkesčių gali palaidoti visą Su-57 programą, kuriai Rusija gali nebeturėti nei išlaidų, nei eksporto rinkos.
Ambicijas malšina gendantys palydovai
Dar didesnės abejonės kyla dėl kitos modernios ir su didele pompastika 2011 metais pristatytos sistemos, kurios pergalės dienos parade rusai iš viso neišvys, bet nuo kurios itin priklauso modernios Rusijos karinių pajėgų ginkluotės sistemų veikimas.
V. Putinas dar 2011 m. skelbė, kad Rusija iki 2020-ųjų planuoja paleisti apie 50 globalios palydovinės navigacinės sistemos GLONASS palydovų. Rusiškas GPS palydovų atitikmuo turėjo užtikrinti tokių sistemų nepriklausomybę nuo JAV ir būti patikimas.
Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas dar antradienį pasigyrė V. Putinui, kad GLONASS esą jau nebereikalingas valstybinis finansavimas, o nuo 2022 metų visos šalies aviakompanijos turės naudoti būtent GLONASS sistemą, o ne GPS. Tiesa, abejojama, ar iki to laiko pavyks įgyvendinti ambicingus planus orbitoje turėti 50 GLONASS palydovų.
Iki šiol Rusija sugebėjo paleisti tik 24 palydovus. Dar mažiausiai 6 palydovų išvedimas į orbitą buvo nesėkmingas, o per pastarąją savaitę Rusija prarado ryši iš karto su dviem GLONASS palydovais. Tiesa, trečiadienį Rusijos kosmoso bendrovė „Rosskosmos“ paskelbė, kad vieną sugedusių palydovų esą pavyko sutaisyti. Vis dėlto, norint, kad pati sistema veiktų, orbitoje turi būti 24 veikiantys palydovai.