Įtampa tarp JAV ir Rusijos paaštrėjo po to, kai buvo pranešta apie cheminio ginklo panaudojimą Sirijoje, pareikalavusį mažiausiai 70 žmonių gyvybių. JAV atvirai apkaltino Rusijos remiamą Basharo Al Assado režimą ir leido suprasti, kad šis bus nubaustas.
Tokio įspėjimo dar nėra buvę
Tai ne pirmas kartas, kai JAV grasina Sirijos režimui už cheminio ginklo panaudojimą – 2013 metais tuometinis JAV prezidentas Barackas Obama įspėjo apie „raudonąsias linijas“, kurias peržengęs Sirijos režimas turėjo sulaukti karinių smūgių.
Nesulaukė, o tai, ekspertų teigimu, smarkiai kirto JAV įvaizdžiui. Pernai dabartinis JAV vadovas Donaldas Trumpas net nenubrėžęs „raudonų linijų“ įsakė suduoti smūgį režimui – dešimtys sparnuotųjų raketų „Tomahawk“ smigo į vieną režimo pajėgų bazių.
Tad po naujausios cheminio ginklo atakos visą šią savaitę kaitusi įtampa, regis, pasiekė aukščiausią tašką: laukiant beveik neišvengiamo smūgio Sirijos režimui, aviacijos mėgėjai stebėjo neįprastai suintensyvėjusį JAV karo aviacijos judėjimą regione, o danguje virš Sirijos praktiškai nutrūko keleivių gabenimas lėktuvais.
Rusija pastarosiomis dienomis nesyk oficialiai įspėjo amerikiečius, kad netoleruos smūgio prieš Kremliaus remiamas pajėgas, o numuštos gali būti ne tik JAV raketos, bet ir lėktuvai.
Pasirodė informacija, kad taikytis rusai esą gali ir į amerikiečių karo laivus – Sirijoje dislokuoti rusų bombonešiai Su-34 pastebėti apginkluoti priešlaivinėmis raketomis. Jokia Kremliaus neremiama teroristinė grupuotė regione net neturi savo jūrų pajėgų.
Vis dėlto D. Trumpo administracija bent jau viešai nerodo jokių signalų, kad ketintų nusileisti. Priešingai, šią savaitę į Baltuosius rūmus skubiai JAV karinių pajėgų vadus sukvietęs D. Trumpas demonstratyviai stiprino karinę retoriką. Iš pradžių savo „Twitter“ paskyroje jis pažadėjo, kad Rusijos remiamas B. Al Assado režimas atsakys už cheminio ginklo ataką.
Tai buvo retas atvejis, kai prorusiškumu kaltintas ir dėl pernelyg palankaus požiūrio į Vladimirą Putiną įtarinėtas D. Trumpas viešai apkaltino jo valdomą Rusiją ir asmeniškai patį V. Putiną dėl prisidėjimo prie B. Al Assado vykdomų nusikaltimų.
Įtampą dar labiau sustiprinto dvi iš eilės D. Trumpo žinutės trečiadienį. Sureagavęs į Rusijos įspėjimus D. Trumpas atrodė nusiteikęs itin karingai.
„Rusija žada numušti visas iki vienos Sirijoje paleistas raketas. Ką gi, Rusija, ruoškis, nes jos atskris – dailios, naujos ir „išmanios“. Neturėtumėte būti partneriais su tuo Dujomis žudančiu gyvuliu, kuris žudo nekaltus žmones ir tuo mėgaujasi“, – rašoma D. Trumpo „Twitter“ žinutėje. Bet jau kitoje žinutėje jis pasiuntė kiek kitokią žinią.
„Mūsų santykiai su Rusija šiuo metu blogiausi, kokie tik yra buvę – net ir įskaitant Šaltąjį karą. Tam nėra jokio pagrindo. Rusijai reikia mūsų pagalbos sprendžiant ekonomines problemas, tai būtų labai lengva, tik reikia, kad visos valstybės dirbtų išvien. Stabdykime tas ginklavimosi varžybas?“ – rašė D. Trumpas.
Nuotaika kinta, lyg vėjas
Toks prieštaringas tonas neturėtų stebinti. Bet ne tik todėl, kad prie „neprognozuojamo“ JAV prezidento būdo, kaip jį apibūdino Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė, pasaulis per pastaruosius pusantrų metų jau galėjo įprasti. Iš pradžių NATO valstybes dėl nepakankamo gynybos finansavimo aršiai kritikavęs D. Trumpas vėliau jau gyrėsi, kad tai jo pastangų dėka Aljanso narės ėmė didinti karines išlaidas. Tiesa, didinimo procesas prasidėjo dar gerokai prieš D. Trumpo išrinkimą – po Rusijos invazijos į Ukrainą 2014 metais.
Vieną akimirką emocingas, kritiškas, karingas, o kitą – draugystės ranką tiesiantis D. Trumpas nėra vien JAV prezidento kėdėje, daugelio manymu, netikėtai atsidūrusio žmogaus paveikslas. Dar prieš dvejus metus tuomet tik prezidentu išrinktas D. Trumpas glumino pasaulį savo pareiškimais apie Rusiją, patį V. Putiną ir jau minėtas ginklavimosi varžybas.
„Tebūnie ginklavimosi varžybos“
Tokiu sau būdingu stiliumi „Twitter“ pareiškė D. Trumpas, kurį tuomet kaltino dėl palankaus požiūrio į Rusiją. Kremliaus propagandos ruporai dar nebuvo atsigavę nuo džiaugsmo priepuolio dėl D. Trumpo išrinkimo, kai buvo šokiruoti JAV prezidento pareiškimų, jog Amerika privalo smarkiai padidinti savo branduolinius pajėgumus, kol „pasaulis ateis į protą“.
Žurnalistei Mikai Brzezinski pasidomėjus, ar išrinktasis prezidentas neketina pradėti naujų ginklavimosi varžybų, D. Trumpas atsakė: „tebūnie ginklavimosi varžybos. Mes juos pranoksime visur, tiek kiekybine, tiek kokybine prasmėmis“.
Ir nors tuomet jis aiškiai neįvardijo, kas tie „jie, kuriuos JAV aplenks“, jau šiemet pristatytoje JAV nacionalinio saugumo strategijoje bei branduolinių ginklų peržiūros dokumente raštu įtvirtintas D. Trumpo siekis stiprinti JAV branduolinius pajėgumus.
Be to, D. Trumpo kalbos apie naujas ginklavimosi varžybas nuskambėjo išrinktajam prezidentui sulaukus laiško nuo V. Putino. Laiške Kremliaus šeimininkas vylėsi, jog Rusija ir JAV atkurs bendradarbiavimą tarptautinėje erdvėje.
Pats V. Putinas dar kovo mėnesį prieš pat rinkimus atsakė pasaulį ir ypač JAV įbauginti turėjusia tirada. Jos metu pristatyti animaciniai filmukai, kuriuose V. Putinas gyrėsi „analogų pasaulyje neturinčia ginkluote“, tarp jų – naujausiomis balistinėmis, sparnuotomis raketomis, kurios gali suduoti triuškinantį smūgį JAV. Ir nors JAV karinė vadovybė ne vienerius metus įspėja apie sparčią Rusijos pajėgų modernizaciją bei kuriamas ginkluotės sistemas, kurios gali kelti grėsmę amerikiečiams tam tikrose srityse, JAV iki šiol įsitikinusios savo kariniu pranašumu.
Bet to D. Trumpui, regis, negana. Ir pats ginklavimasis savaime nėra pagrindinis tikslas. Šaltojo karo laikus primenančios atviros kalbos apie branduolinių pajėgumų stiprinimą ne šiaip žymi akivaizdų atsitraukimą nuo prezidento B. Obamos ir pastarųjų kelių dešimtmečių JAV politikos mažinti branduolinius arsenalus.
Maskvoje turėtų būti puikiai prisimenama, ką reiškia ginklavimosi varžybos su Amerika – paskutinį kartą, kai tai bandė padaryti nostalgiškai V. Putino prisimenama Sovietų sąjunga, šios ekonomika ėmė smarkiai atsilikti, kol galiausiai neištvėrė JAV kokybinio bei kiekybinio pranašumo ir subyrėjo.
Tikrąjį veidą parodė 1987 metais
Ir nors daugelis D. Trumpo kritikų pabrėžia, kad abipusės išrinktojo JAV prezidento ir V. Putino liaupsės kelia nerimą dėl Amerikos bei Rusijos suartėjimo, o gal net Vašingtono sąjungininkų išdavystės, liko beveik nepastebėtas kitas D. Trumpo pareiškimas.
„Tikiuosi, kad abi pusės išpildys lūkesčius ir mums nereikės rinktis alternatyvaus kelio“, – kone atvirai Rusijai pagrasino D. Trumpas. Jis iki šiol dažnai viešai kartoja, kad „sutarti su Rusija būtų puiku“. Pavyzdžiui, prieš savaitę vykusio susitikimo su Baltijos šalių vadovais metu, D. Trumpas viešai žongliravo galimybėmis.
„Gal ir sutarsime su Rusija, o gal ir ne, pažiūrėsime“, – lyg katė su pele žaisdamas žurnalistams šyptelėjo D. Trumpas. Iš pradžių vieša V. Putino reakcija į tokius D. Trumpo pareiškimus apie naujas ginklavimosi varžybas buvo lakoniška ir pabrėžtinai atsaini.
Tačiau po tokio V. Putino atsako Amerikoje buvo prisimintas senas D. Trumpo interviu, kuriame itin gerai atskleidžiamas būsimojo JAV prezidento požiūris į pasaulio reikalus. Šaltojo karo įkarščio metu, 1987-siais darytame interviu Ronui Rosenbaumui D. Trumpas iš pradžių taip pat nustebino pareiškimu, kad JAV derėtų suvienyti pajėgas su tuometine Sovietų sąjunga.
„Daugelis tų nebranduolinių valstybių vienaip ar kitaip priklausomos nuo JAV ir Sovietų sąjungos. Šios dvi šalys dominuoja likusiose“, – pareiškė D. Trumpas ir kaip pavyzdį pasirinko Pakistaną, kuris tuo metu dar neturėjo branduolinių ginklų.
Anot D. Trumpo, JAV kartu su Sovietų sąjunga galėjo užkirsti kelią Pakistanui, kuris siekė pasigaminti branduolinius ginklus, tiesiog grasinimo būdu. Paklaustas ar jo manymu Pakistanas būtų paklusęs, D. Trumpas pasakė galbūt pranašiškus savo būsimosios kadencijos žodžius.
„Mes jiems turėtumėme kažką pasiūlyti. Aš sakau, kad derybas pradedi, kaip galėdamas švelniau. O tada spaudi, kaip galėdamas labiau, kol galiausiai pasieki savo tikslą. Pradedi sakydamas „atsikratome tų ginklų“. Jei tai neveikia – kerpi jiems finansinę pagalbą. Vėliau kerpi dar daugiau. Darai viską, kas būtina, kad tie žmonės patirtų riaušių galią gatvėse“, – sakė D. Trumpas.
Pavojingi derybiniai žaidimai
Tariamas D. Trumpo siekis pasidalinti pasaulį su V. Putinu ir leisti JAV bei Rusijai dominuoti gali atrodyti gąsdinantis. Kita vertus, bauginanti gali būti ir pati neprognozuojamo D. Trumpo taktika, kurią dabar JAV prezidentas naudoja prieš dar neseniai su „pergale prezidento rinkimuose“ sveikintą V. Putiną.
„Tai tokia atvirų durų taktika, kai lyg ir bando užtrenkti duris, o kartu ir palieka galimybę. Žinoma, tarptautiniuose santykiuose reikėtų daugiau kalbėtis, o D. Trumpas dabar daugiau baugina. Tokia derybinė taktika egzistuoja, ir ji gali suveikti, siekiant trumpalaikių tikslų, ypač jei yra slapti tikslai“, – DELFI sakė patyręs derybininkas, lektorius, „DerybosLT“ įkūrėjas Darius Rupšlaukis.
Jo teigimu, tokia bauginimų taktika ilgalaikiams santykiams nėra naudinga ar veiksminga, ypač todėl, kad tokia didelė šalis kaip Rusija nejaučia didelio baimės veiksnio ir negali būti įbauginama, kaip mažos šalys.
„Kai naudoji spaudimą, sunku prognozuoti kitos pusės veiksmus, nes emocijos spaudžia abi puses. Nežinai, ar tai blefas, ar ne. Įsivaizduokite situaciją: kalnuose vienas prieš kitą siauru keliu atvažiuoja du dinamito prikrauti sunkvežimiai. Kažkuris turi pasitraukti, bet vienas išmeta vairą. Ką kitam daryti? Priimti blefą ir važiuoti toliau ar trauktis? Kartais abi pusės rizikuoja viskuo. Tikėkimės, kad šį sykį to nebus“, – vylėsi derybų specialistas.
Kita vertus D. Rupšlaukis pripažino, kad V. Putino Rusija yra netradicinis derybinis žaidėjas: dažnai pati elgiasi agresyviai, tai naudoja puolamąją taktiką, tai rodo draugystę, atlapaširdiškumą.
„Jei gilintis į senas tradicijas, tai yra toks dalykas, kaip rusiškos Užgavėnės: padaužom snukius, o tada sėdam prie stalo. Iš esmės pats Trumpas yra tokio paties pozicinio spaudimo šalininkas, ir jam tokia taktika natūralus dalykas. Kita vertus, agresija dažniau iššaukia agresiją. Bandymas iššaukti priešininko baimę gali būti bloga mintis, nes gali nežinoti, kaip jis elgsis, jis gali būti neprognozuojamas, todėl svarbiausia neperžengti ribų provokuojant“, – pabrėžė derybininkas.
Jo manymu tartis galima su visais, net su tokiu neprognozuojamu žaidėju, kaip Rusija. Juo labiau, kad, anot pašnekovo, „amžinų susitarimų nebūna“. Kita vertus, pašnekovas pripažino, jog derybose su Rusija svarbu nekartoti ir klaidų.
Primintas, jog B. Obamos nubrėžtos „raudonosios linijos“ nesutvirtino JAV, kaip žodžio besilaikančios supergalios, įvaizdžio, o Turkijos įspėjimas sieną pažeidinėjantiems rusų lėktuvams 2015 m. ir vieno jų numušimas kaip tik tapo gera santykių su Rusija pamoka, D. Rupšlaukis priminė, kad dabar ir D. Trumpui gali nebūti atsitraukimo kelių.
„Jei kortas atskleidęs ir smogti pažadėjęs Trumpas nieko nepadarys, jei tai tebus blefas, tai bus klaida. Čia ne pokeris“, – teigė ekspertas. Kita vertus, jis sutiko, kad galiausiai visas D. Trumpo spaudimas gali būti tiesiog derybinė taktika, kaip dūmų uždanga maskuojanti tikruosius tikslus.
Pavyzdžiui, vieni apžvalgininkai tikina, kad šiuo atveju iš dviejų pasipuikuoti savo pasiekimais mėgstančių lyderių – D. Trumpo ir V. Putino laimėti gali tik vienas. Tas, kuris nusileis – ar sublefavęs D. Trumpas, ar JAV karinės galios pabūgęs ir B. Al Assadą apleidęs V. Putinas, tas patirs didelį moralinį pralaimėjimą. O to nė vienas negalėtų pakelti. Todėl, anot D. Rupšlaukio, galimas kitas kelias, tenkinantis abi puses.
„Kai kuriais atvejais didelės kompanijos versle viešai gali deklaruoti nepasitenkinimą, svaidytis grasinimais, bet realiai vyksta slaptos derybos. Tokie garsūs pasakymai gali būti signalas kitoms šalims, o iš tikrųjų tikrosios derybos vyksta kitaip, tai vienas variantų. Ir Lietuvoje buvo atvejų, kai viešai pykstasi, konfliktuoja, o privačiai suėdę prie stalo kilnoja bokalus“, – sakė D. Rupšlaukis.