Rusijoje jau ne vienus metus galima pastebėti itin keistą dvipolinį požiūrį į Baltijos šalis. Viena vertus, stengiamasi pabrėžti, kad „prie Rusijos sienų artėjanti NATO karinė infrastruktūra kelia grėsmę Rusijai “.

Tai, jog Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje NATO dislokavo kuklias gynybines pajėgas – vos po daugiašalį batalioną kiekvienoje šalyje, kai tuo metu Rusija prie Baltijos šalių sutelkė bent dešimt kartų didesnes pajėgas, netrukdo Kremliui reikšti savo nepasitenkinimo ir kalbėti apie „atsakomąsias priemones“. Pavyzdžiui, balistines raketas „Iskander“, naujus modernia ginkluote ir technika aprūpintus dalinius Vakarų karinėje apygardoje.

Bet kartu būtent iš Rusijos jau ne vienerius metus galima pastebėti ir priešingą naratyvą: silpnos, mažos, skurstančios, niekam nereikalingos, Vakarų išlaikomos marionetės Rusijai esą yra visiškai neįdomios – prioritetų sąrašo apačioje, nevertos dėmesio. Vienintelė priežastis Rusijai pakelti balsą – Baltijos šalyse esą klestinti rusofobija ir pažeidinėjamos rusakalbių teisės. Pastarąsias Kremlius gins. Bet daugiau jos niekam neįdomios.

Baltijos šalys – įkaitės?

Panašią nuomonę buvo galima išgirsti Sankt Peterburge dar prieš rinkimus. Čia DELFI kalbintas Dmitrijus Solonikovas tikino, kad Baltijos šalys esą yra ir liks vis karštėjančios Rusijos ir Vakarų šalių priešpriešos įkaitėmis.

Šiuolaikinio valstybinio vystymo instituto direktorius yra dažnas Kremliaus propagandinio ruporo „Sputnik“ pašnekovas. Ir nors kaip sociologas jis formaliai stengiasi pabrėžti esantis neutralus, Rusijoje D. Solonikovas vertinamas, kaip V. Putino režimui palankus ekspertas.

„Rusija Baltijos šalių pulti nesiruošia, net baisiausiame jūsų sapne. Šios šalys jau senokai paliko Rusijos užsienio politikos dėmesio viršūnes. Yra tokia Užsienio politikos koncepcija – dokumentas, kurį Užsienio reikalų ministerija tvirtina kas tris metus.

Vladimiras Putinas

Praėjusio šimtmečio X dešimtmetyje Baltijos šalims tame dokumente buvo skirti keli puslapiai. Paskutiniojoje versijoje prieš pusantrų metų apie Baltijos šalis nepasakyta nė žodžio. Tai rodo Baltijos šalių vietą Rusijos užsienio politikoje – visiškas nulis“, – teigė D. Solonikovas.

Kitas diskusijoje dalyvavęs analitikas, leidinio „Gorod 812“ apžvalgininkas Antonas Muchinas tikino, kad Rusijos konfrontacija su Vakarais pasirinkta Kremliuje ir siekiant sutelkti rusų tautą. Tad esą vertinti Rusijos užsienio politiką remiantis oficialiais URM dokumentais nebūtinai yra protinga. Ypač turint omeny, kad sprendimus, tarp jų ir impulsyvius priima V. Putinas ir jo aplinka.

„Toks įspūdis, kad konfrontacija su Vakarais paremta asmeninėmis V. Putino nuoskaudomis. Tai gali atsiliepti ir Baltijos šalims. Kai anksčiau reikėjo sutelkti Rusijos liaudį, tai pakišo mitą apie fašistų siautėjimus Baltijos šalyse, pavyzdžiui, galima prisiminti „Bronzinio kario“ istoriją“, – įspėjo analitikas.

Baugina izoliacija ir karu

Vis dėlto naratyvai, kad Baltijos šalys esą yra niekam nereikalingos, bet kartu ir gali tapti konflikto židiniu, niekur nedingo iš Kremliaus informacinių kanalų ir po Rusijos prezidento rinkimų.

Pavyzdžiui, Kremliaus propagandos ruporu Baltijos šalyse laikomas portalas rubaltic.ru publikavo apie Baltijos šalis dažnai neigiamai atsiliepiančio Aleksandro Nosovičiaus straipsnį, kuriame teigiama, kad Rusijos politika Baltijos šalių atžvilgiu išliks nepakitusi.

Lietuva, Latvija ir Estija bus ignoruojamos politiniame lygmenyje, o taip pat trūkinės ekonominiai santykiai. Maskvos politika gali keistis tik tada, kai JAV savo satelitinėse šalyse nuspręs panaudoti „Baltijos kortą“, siekiant provokacijų prieš Rusiją“, – rašoma straipsnyje.

rubaltic

Jame taip pat pabrėžiama D. Solonikovo minėtas Užsienio politikos koncepcijos dokumentas, kuriame 2016 metais Baltijos šalims neskirta nė žodžio.

Tačiau tuo pat metu autorius pabrėžė, kad į valdžią atėjus V. Putinui Rusija ėmėsi veiksmų, siekdama „sumažinti savo priklausomybę nuo Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostų, elektros tinklų, kitų infrastruktūros projektų“. Tai esą įrodo „sėkmingi energetiniai projektai“ – šiluminės elektrinės Kaliningrade, atominė elektrinė Astrave, Ust Lugos uostas netoli Estijos sienos.

„Antirusiška Lietuvos, Latvijos ir Estijos politika ES ir NATO viduje, blokuojant dialogą su Maskva, istorinės pretenzijos, karas su paminklais, šnipinėjimo manija ir paranoja vidaus politikoje, juodieji sąrašai ir deportacijos, vieši Rusijos ir prezidento įžeidinėjimai – kuo ilgiau visa tai tęsis, tuo mažiau bus apie ką kalbėti su Baltijos kaimynėmis“, – rašė Kremliaus propagandinis ruporas.

Anot jo, palikus Baltijos šalis izoliuotas – o tai esą yra valstybinės svarbos užduotis, apie kurią nesyk užsiminė pats V. Putinas, Lietuva, Latvija ir Estija taip pat bus atkirstos ir nuo tranzito iš Kinijos. Vis dėlto straipsnyje kaip mat atsiranda ir kitas polis. Esą pastaraisiais metais Vakarų šalys buvo priverstos užsiimti Baltijos šalių militarizacija ir NATO karinės infrastruktūros pritraukimu prie Rusijos sienų.

„Tačiau karinė-politinė Baltijos šalių reikšmė Rusijai – tai ne Maskvos santykių su minėtomis valstybėmis, o su Amerika klausimas. Juk Baltijos šalys nėra tarptautinės žaidėjos. Jomis žaidžiama. Praėjusio amžiaus X-jame dešimtmetyje JAV pasinaudojo Rusijos silpnumu, o Baltijos šalių nepriklausomybę naudojo kaip spaudimo prieš Maskvą priemonę.

Naujojo Šaltojo karo sąlygomis amerikiečiai visada vėl gali ištraukti Baltijos kortą ir dislokuoti branduolinius ginklus arba pastūmėti vieną iš tų šalių provokacijai prieš Rusiją.

Baltijos šalys JAV reikalingos, kaip rusų-amerikiečių santykiuose keičiama moneta, būtent todėl Amerika didina Baltijos šalių reikšmę Rusijai – siunčiama vis daugiau ginkluotės vien tam, kad paskui Lietuvą, Latviją ar Estiją būtų galima išmainyti į Rusijos nuolaidas JAV svarbesnėse srityse“, – rėžė rubaltic.ru.

Anot autoriaus, tokia paradoksali situacija, kai Kremlius esą atsisako kreipti dėmesį į Baltijos šalis, o amerikiečiai esą savo veiksmais provokuoja rusus, gali būti labai pavojinga.

„Kalbėtis reikia ne su marionetėmis, o su tais, kurie tampo virveles. Baltijos šalys taps to susitarimo tarp JAV ir Rusijos formulės dalimi , bet tų šalių militarizacija – tai statymų didinimas, kuris gali baigtis ir tiesioginiu kariniu susidūrimu regione“, – įspėjo autorius.

Amerikiečiams toks susidūrimas esą būtų nebaisus, o gal net naudingas. Rusai, kaip tvirtino pats V. Putinas, jau sukūrė įspūdingus priešnuodžius – ginkluotę, kuriai nėra analogų pasaulyje ir kuri Rusija pavers neįveikiama. Tačiau Baltijos šalys nukentės pirmiausiai.

„Todėl Baltijos šalių vadovams reikėtų apie tai pagalvoti, prieš sutinkant su provokacijomis prieš Rusiją. Tiesa, tos šalys už savo likimą nėra laisvai atsakingos: įsakymus duoda iš už lango“, – šaipėsi autorius.

Sutapimai su R. Tumino žodžiais

Tokios mintys, net jei tėra vieno Kremliaus propagandos ruporo išraiška, anot Nerijaus Maliukevičiaus, išsakytos neatsitiktinai. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, kuris nagrinėja informacinius karus mano, kad Rusijoje toks naratyvas egzistuoja jau seniai, nuolat kartojamas ir palaikomas aukščiausiu lygiu.

„Pagrindinė tezė ta, kad mes nesame savarankiški, esame ES arba Amerikos karinės pramonės marionetės. Be to, dar ir paribio valstybės – šis leitmotyvas matomas ir šiame rubaltic.ru tekste. Pats tekstas pasirodė, kaip dažnai būna, po svarbaus politinio įvykio – prezidento rinkimų“, – pabrėžė N. Maliukevičius. Jis tap pat atkreipė dėmesį, kad svarbiausia teksto dalis – ne tiek įžeidinėjimai, kiek raginimas „susimąstyti“.

„Toks bauginimas, bandant įteigti, kad mes nesame savarankiški ir ryšimės karinėms provokacijoms prieš Rusija yra lengvas šantažas – štai, kas nutiks, jei neklausysite mūsų.

Ši tema orientuota ne tik į mus, bet kartu ir dera su Rusijoje įtvirtinta „suverenios demokratijos“ koncepcija. Svarbu – kad būtum nepriklausomas nuo Vakarietiškų ar kitokių įtakų.

O kas tos marionetės, kurios nusirito ir jomis galima manipuliuoti? Baltijos šalys, Ukraina“, – įvardydamas Rusijos visuomenės nuomonių apklausose įprastinėmis priešininkėmis minimas šalis kalbėjo N. Maliukevičius.

Rimas Tuminas ir Vladimiras Putinas

Jis atkreipė dėmesį ir į tai, jog straipsnis rubaltic.ru pasirodė kaip tik po skandalingo režisieriaus Rimo Tumino interviu, kuriame jis kartojo kaip tik su Kremliaus propagandistų naratyvais sutampančias frazes: „reikėtų išeiti iš Europos Sąjungos“, „kartu su Latvija ir Estija sudaryti sąjungą, šlietis prie Skandinavijos šalių“, „Kas iš to, jei nusipirksime du tankus?“.

„Nesistebiu, nes jis gyvena toje informacinėje terpėje ir ar susivokia retransliuodamas tuos naratyvus racionaliai mąstančiai auditorijai“, – pastebėjo pašnekovas.