DELFI dar kovo pradžioje rašė, kad Lietuvos kariuomenė buvo sudariusi sutartis su verslininko Gedimino Žiemelio valdomomis įmonėmis, kurios kelia abejonių dėl patikimumo Valstybės saugumo departamentui. Pasirodžius straipsniui savo poziciją išsakė Krašto apsaugos ministerija, o kiek vėliau atsakymus į klausimus pateikė ir pats G. Žiemelis.
Kaltina informacinėmis atakomis
G. Žiemelio įmonės atsakydamos į pasirodžius straipsnius pateikė įvairios informacijos. G. Žiemeliui priklausančios „Avia Solutions Group“ Generalinis direktorius Jonas Janukėnas laišku kreipėsi į Lietuvos Užsienio reikalų ministeriją, Valstybės saugumo departamentą ir Antrąjį operatyvinių tyrimų departamentą (AOTD) norėdamas informuoti, kad „prieš AB „Avia Solutions Group“ (toliau – ASG) yra vykdoma plataus masto informacinė kampanija, kurios tikslai bendrovės vadovybei šiuo metu nėra žinomi“.
„Ši informacinė ataka vykdoma ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėse. Įvairiuose Rusijos, Ukrainos ir Lenkijos informaciniuose leidiniuose (portaluose) bendrovę bandoma susieti su vietos politikais, politinėmis struktūromis ar neįtikinamais įvykiais bei scenarijais.
Atskirais atvejais net braižomos mažai ką bendro su realybe turinčios „schemos“ nurodant įmones ir asmenis, kurie neturi nieko bendro nei su „Avia Solutions Group“ veikla, nei su jos vykdomais verslo projektais“, – skundėsi ASG vadovas.
Pavyzdžiui, jis pabrėžė, kad Ukrainos žiniasklaidos portaluose dar sausį pasirodžiusioje publikacijoje „Abromavičius ir kiti: naujausia istorija VIP pelno Ukrainoje. II dalis“, ASG yra siejama būtent su TS-LKD, tiksliau su kandidatu į ūkio ministrus Aivaru Abromavičiumi, kuris yra buvęs Ukrainos ūkio ministras, turintis tiek Ukrainos prezidento Petro Porošenka, tiek kitų Ukrainos politikų paramą.
Tačiau būtent Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nariai dar kovo 14-ąją kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį, prašydami įvertinti viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie galimas G. Žiemelio įmonių sąsajas su Kremliaus aplinka ir ar tai nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.
„Nerimą kelia tai, kad nors bendrovės ir jai priklausančių įmonių atitikimas nacionalinio saugumo interesams jau kurį laiką kelia rimtų abejonių, valstybės institucijos yra sudariusios ne vieną sutartį su įvairiomis su AB „Avia Solutions Group“ susijusiomis įmonėmis.
Pavyzdžiui, kaip teigiama pateiktoje informacijoje, įmonės tiekia degalus Lietuvos kariuomenės orlaiviams, įskaitant tuos, kuriais naudojasi Lietuvos Respublikos aukščiausi pareigūnai, teikia paslaugas Lietuvos oro uostuose, kurie pagal įstatymus yra laikomi nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbia infrastruktūra ir t. t.“, – sakė TS-LKD frakcijos seniūnas G. Landsbergis.
TS-LKD atstovaujantys parlamentarai premjerą taip pat paragino apsvarstyti galimybę pareikalauti „Avia Solutions Groups“ skubiai pateikti tikslią informaciją apie savo naudos gavėjus.
„Pasitvirtinus informacijai apie AB „Avia Solutions Group“ priklausančių įmonių keliamą grėsmę nacionalinio saugumo interesams, prašome nutraukti sutartis ir ieškoti kriterijus atitinkančių paslaugų tiekėjų, taip pat duomenimis pasidalinti su NATO partneriais, juos įspėjant apie rizikas“, – pažymėjo Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.
Netikėtas legendinio lakūno pareiškimas
Pats G. Žiemelis DELFI tikino, kad informacinių atakų priežastis esą gali būti konkurencinė kova. Be to, jis siūlė nagrinėti ir dar vieną versiją.
„Tokio tipo atakos verslo sektoriuje dažnai rengiamos norint nuslopinti kitus aktyvius skandalus, pavyzdžui, Eligijaus Masiulio ir „MG Baltic“ vieno iš vadovo R. Kurliansko kyšininkavimo bylą. Aš apie ją nieko negirdėjau jau 6 mėnesius. Taigi, pagrindo informacinėms atakoms prieš žinomą ir didelę bendrovę yra itin daug“ , – teigė G. Žiemelis. Jis patikino, kad informacija apie „Avia Solutions Group“ yra viešai pateikiama.
Vis dėlto įdomiausia, kad ASG vadovas pasiskundė neigiama informacija apie G. Žiemelio įmones pačioje Rusijoje. Laiške nurodoma, kad dar vasarį pasirodė keli straipsniai, kuriuose ASG kaltinama NATO bazės statyba Žukovskio tarptautiniame oro uoste.
Abejuose straipsniuose ir juose patalpintuose vaizdo reportažuose cituojamas garsus sovietinių laikų lakūnas-bandytojas Magomedas Talbojevas.
Praėjusio amžiaus 9-jame dešimtmetyje jis išbandė sovietų naikintuvus Mig-23М, Mig-25, Mig-29, Мig-31, Su-27 ir atakos lėktuvus Su-24. Be to, kartu su lietuvių lakūnu-bandytoju Rimantu Stankevičiumi jis buvo vienas pirmųjų, išbandžiusių sovietų daugkartinį erdvėlaivį „Buran“.
Pastarasis erdvėlaivis buvo saugomas būtent ten, kur dabar yra G. Žiemelio įmonės pastatytas Žukovskio oro uostas. Straipsnyje Rusijos didvyris Mogomedas Talbojevas kreipėsi į Rusijos Tyrimų Komitetą, Generalinę prokuratūrą, FSB su prašymu ištirti kas iš valdininkų suteikė prieigą NATO šalies atstovams sukelti riziką Rusijos gynybiniams pajėgumams teigiama, kad tai, jog anot G. Žiemeliui – užsieniečiui, NATO šalies piliečiui leista įsigyti strateginį objektą šalia Michailo Gromovo skrydžių bandymo instituto, kuriame iki šiol saugomos valstybės paslaptys, yra skandalinga.
Rusijos didvyrio titulu 1992 metais apdovanotas ir generolo majoro laipsnį turintis M. Talbojevas interviu leidinio „Argumenty Nedeli“ redaktoriui Andrejui Uglanovui tikino net jis pats negali patekti į G. Žiemelio įmonės statyto oro uosto teritoriją.
„Tai reiškia, kad jūsų, turintį slaptumo pažymas, leidimus neįleidžia į teritoriją, o NATO šalių piliečiams leidžia čia vaikščioti laisvai, stebėti įrangą, pasiklausyti. O juk čia įkurta garsiausi Rusijos konstruktorių biurai“, – keistame interviu sakė A. Uglanovas.
„Tai tiesa, aš bandžiau apie tai kalbėti, tačiau beviltiška. Ten, kur pinigai, ten jau kita istorija. Taip, ten natovcai vaikšto po „Buran“ aikštelę. Jie viską užėmė! O juk po „Buran“ programos buvo taktinio erdvėlaivio „MAKS“ programa „Molnia“ – ir tas patalpas užėmė lietuviai“, – pasakojo M. Talbojevas.
Išties, milžiniškame Žukovskio oro uoste galima išvysti sovietinę didybę primenančių ir čia kadaise bandytų orlaivių pavyzdžius - iš kosmoso palydovų darytose nuotraukose galima išvysti įvairius naikintuvus, sraigtasparnius, netgi sovietų strateginius bombonešius Tu-160, Tu-95 ir viršgarsinius keleivinius lėktuvus Tu-144, kurie turėjo tapti konkurentais legendiniams britų ir prancūzų „Concorde“.
„Gal ten bus NATO, jankiai pardavinės chaki spalvos triusikus! Aš ką, po amerikiečiais sėdėsiu? Kas mes tokie? Mes rusai!“, – karščiuodamasis pridūrė jis. Jo teigimu, visi, netgi Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas apie tai žino, nes pats kartu su G. Žiemeliu vaikščiojo Žukovskio oro uoste, jo atidarymo metu.
„Aš sukėliau skandalą. Jam sakiau: anksčiau ar vėliau išvysiu nafig tą NATO bazę, jei ne aš, tai mano vaikai! Mes niekada nepasiduosime!“, – neatlyžo lakūnas. Jis tikino, kad Žukovskio oro uoste jau leidžiasi keisti lėktuvai, kurie kažką iškrauna – krovinius ar žmones.
„Negaliu suprasti, kas jų vadovai – CŽA, FTB? Neturime prieigos. Oro uosto vadovai turi arba CŽA, arba FTB „stogą“, – sąmokslo teorijas kūrė M. Talbojevas, o jam pritariamai linksėdamas A. Uglanovas pažadėjo kreiptis į generalinę prokuratūrą ir Tyrimų komitetą.
Po savaitės pasirodžiusiame kitame interviu M. Talbojevas dar kartą tikino, kad „slaptos bazės teritorijos dalį valdo užsienio šalies kompanija“, kuri esą užėmė buvusių kosminių erdvėlaivių angarus.
„Kalbos, kad oro uostas uždirbs tėra pasakos. Dėl 5-6 visos tos investicijos atsipirks? Ne, jiems nurašys skolas už kyšius!“, – sakė. M. Talbojevas.
Tokie kaltinimai „Avia Solutions Group“ esą buvo itin netikėti. Anot G. Žiemelio tai galima vertinti dviprasmiškai.
„Lietuvoje išsakomos pastabos, kad mes dirbame Rusijoje, o Rusijoje išsakomos pastabos, kad mes iš NATO šalies ir tai yra milžiniška rizika. Nors turime biurus 14 – oje šalių, visada ir įmonė, ir aš laikausi visiško apolitiškumo. Nei aktyviai, nei pasyviai nedalyvaujame politiniame gyvenime“, – tikino G. Žiemelis.
„Matyti, jog minimi straipsniai skirtingų šalių žiniasklaidoje pasirodė sistemingai ir panašiu metu, t.y. 2018 m. vasario – kovo mėnesiais, o todėl atitinkamą aplinkybę vertiname ne kaip atsitiktinumą, bet kaip pavojingą tendenciją.
Dar daugiau, manome, jog ASG dalykinę reputaciją įvairiapusiškai skirtingose šalyse diskredituojančių straipsnių gausa aiškiai rodo kryptingą prieš ASG komercinę veiklą nukreiptą neteisėtą puolimą, kuris galimai organizuojamas tų pačių asmenų“, – savo sąmokslo teoriją kėlė AGS vadovas J. Janukėnas.
Jis taip pat pažymėjo, kad ASG investicijas esą „eskalavo Lietuvos Respublikos ultra dešinieji politikai“, o pati įmonių grupė neva „tvirtai demonstravo atvirumą ir sistemingai siekė bet kokias abejones aptarti su visomis susijusiomis valstybės institucijomis“.
Tiesa, laiške neužsimenama, kad būtent valstybės institucijos, pirmiausiai VSD ir sukėlė abejonių dėl kelių ASG priklausančių įmonių „FL Technics“ ir Baltic Ground services“ patikimumo.
DELFI jau skelbė, kad per pastaruosius 8 metus Lietuvos kariuomenė sudarė ne vieną sutartį su G. Žiemelio įmonėmis, nors apie šių neatitikimą nacionalinio saugumo interesams VSD net kelis sykius pažymėjo skelbė savo išvadose.
Nebuvo alternatyvos ir prievolės tikrinti?
Į tai dėmesį atkreipęs G. Žiemelio verslo ryšius tyręs projekto „Municipalinis skeneris“ tyrėjas Michailas Maglovas atskleidė, jog Lietuvos kariuomenė yra sudariusi iki kitų metų galiojančią sutartį su bendrove „Baltic ground services“, kuri priklauso oficialiai G. Žiemelio valdomai „Avia Solutions group“.
M. Maglovui nuostabą sukėlė faktas, kad su įtakingais rusų orligarchais ir valdžios viršūnėle Kremliuje siejamo lietuvių verslininko įmonės gali pelnytis iš užsakymų Lietuvoje, net jei kelioms jų raudoną šviesą uždegė VSD pažymos, o Lietuvos karinių oro pajėgų vadas buvo atleistas iš pareigų po bandymo sudaryti sraigtasparnių remonto sandėrį su viena G. Žiemelio įmone.
KAM atsakymuose iš pradžių tikino, kad Vilniaus oro uoste yra ribotas kiekis tiekėjų, pripažįsta, jog BGS bent jau Vilniuje užėmusi itin reikšmingą kuro tiekimo paslaugų rinkos dalį.
Kitaip sakant, kol kas KOP lėktuvai, tarp jų ir trys transportiniai C-27 „Spartan“, kuriais su VIP kapsule į užsienį neretai skraido Lietuvos valstybės vadovai, teoriškai gali priklausyti nuo BGS darbuotojų malonės.
Pavyzdžiui, anot KAM, nors ir žinomi trys tiekėjai, kurie teoriškai galėtų aprūpinti kuru, 2016 m. Lietuvos kariuomenės skelbtame konkurse dalyvavo tik UAB „Baltic Ground Services“.
„Tikėtina, kad kiti to nedaro dėl pernelyg mažų kiekių ir sudėtingų viešųjų pirkimų procedūrų“, – pabrėžiama KAM atsakyme DELFI. Be to, pareigūnai pažymi, kad ne visi Krašto apsaugos sistemos pirkimai susiję su nacionaliniu saugumu.
Be to, kuro pirkimas nėra įslaptintas sandoris, kurį sudarant tiekėjas turėtų turėti atitinkamą leidimą o viešųjų pirkimų įstatymas ir kiti teisės aktai esą nenumato galimybės dėl bet kokios priežasties eliminuoti tiekėjus iš viešųjų pirkimų procedūrų ar nutraukti su jais sudarytas sutartis, tai neva patvirtina ir teismų praktika.
KAM taip pat aiškino, kad iki 2017-ųjų administracinės, teisinės, įskaitant ir teisminę, praktikos, susijusios su įmonių savininkų/valdytojų patikimumo tikrinimu esą nebuvo arba ji buvo labai ribota. Kitaip sakant, niekas neprivalėjo tikrinti, ar sudarant sutartį su tiekėju, rangovu ar pan. pastarieji nekels grėsmės nacionalinio saugumo interesams.
„Dėl galiojančios sutarties su UAB „Baltic Ground Services“, kuri teikia lėktuvų kuro užpylimo paslaugas Lietuvos civiliniuose oro uostuose ir užima dominuojančią padėtį – tokio pobūdžio veiklai taikomi civilinės aviacijos saugos reikalavimai, pagal kuriuos adekvačiai įvertinamos visos su aviacijos sauga susijusios rizikos.
Lietuvos civiliniai oro uostai – strateginės įmonės, ir UAB „Baltic Ground Services“ veiklos klausimai turi būti vertinami ne sutarčių su Lietuvos kariuomene pagrindu, o bendrai, saugumo kontekste, vertinant su įmonės nuosavybe susijusias rizikas.
Pažymėtina, kad sutartimi su „Baltic Ground Services“ naudojamasi tik išskirtiniais atvejais, t.y., kai būtina kurą pilti civiliniuose oro uostuose vietoj kuro užpylimo Šiaulių aviacijos bazėje“, – teigiama KAM atsakyme ir pažymima, kad kuro užpylimo metu UAB „Baltic Ground Services“ ar kitos firmos personalas negali gauti prieigos prie įslaptintos informacijos apie orlaivius.
Be to, kaip tikinama KAM laiške, netinkamas kuro užpylimas „yra praktiškai neįmanomas, nes kuro kokybė yra tikrinama, o pats užpylimas vykdomas tik dalyvaujant orlaivio įgulos nariams“.
Tuo metu G. Žiemelis pripažino, kad buvo klaida iš viso kreiptis dėl pažymos išdavimo BGS, nepaisant primygtinio vienos valstybės institucijos reikalavimo.
„Yra ICAO teisinė aplinka, kuri įpareigoja, jeigu oro uoste kreipėsi paslaugos, jos, ten veikianti bendrovė, net negali atsisakyti suteikti. Ir čia jau prasideda keista istorijos dalis, kai vienos valstybės institucijos primygtinai reikalauja, kad UAB „Baltic ground services“ kreiptųsi dėl tokios pažymos išdavimo, o kitos institucijos neišduoda.
„Baltic Ground Services“ per metus pila 600.000 tonų kuro 15 – oje oro uostų. 130 tonų, kurias nupirko KAM, sudaro vos 2 valandų apyvartą visoje metinėje apyvartoje. Geriau jau pažeisti ICAO reikalavimus ir neužpilti kuro, net jeigu mūsų prašo, nei įsivelti į tokią komunikacinę ataką“, – tikino G. Žiemelis.
Veiksmų ėmėsi po kelių pavojingų atvejų
Vis dėlto KAM taip pat pripažino, kad ministerija jau „2017 m. kovą inicijavo pakeitimus dviejuose įstatymuose – Viešųjų pirkimų, atliekamų saugumo ir gynybos srityje ir Viešųjų pirkimų.
Tikslai ir keičiamos nuostatos analogiškos: galima atmesti tiekėją/pasiūlymą, jei yra gaunama informacija iš kompetentingų institucijų, kad tiekėjas yra nepatikimas ir kelią grėsmę nacionaliniam saugumui. Siūlomos pataisos taip pat numato galimybę remtis ir įrodymais, susijusiais su tiekėjo struktūra: valdymu, akcininkais, kapitalu ir pan. Pakeitimai esą leistų atmesti tiekėjus, jeigu jie ar jų teikiamos prekės ar paslaugos kelia grėsmę nacionaliniam saugumui“.
Krašto apsaugos ministerijos siūlomos Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje įstatymo pataisos jau yra pateiktos ir artimiausiu metu įstatymo projektas turėtų būti svarstomas Vyriausybėje. Tokių pakeitimų griebtis esą privertė kitas atvejis.
„Vyriausybei pripažinus „Kaspersky Lab“ programinės įrangos keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui ir atsižvelgiant į tai, kad ribojimai naudoti šią programinę įrangą gali turėti įtakos rinkai ir viešųjų pirkimų procesams, Ministerija inicijavo teisės aktų pakeitimus.
Atitinkami Viešųjų pirkimų ir Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymų pakeitimai leistų iš viešųjų pirkimų konkursų pašalinti nepatikimus tiekėjus“, – rašoma KAM atsakyme.
Jame taip pat pabrėžta, kad kitu pavyzdžiu galima laikyti eksporto licencijos neišdavimą dar vienai „Avia solutions group“ priklausančiai įmonei – UAB „Helisota“.
Dėl sutarties su šia įmone remontuoti KOP sraigtasparnių Mi-8 variklius Rusijoje pareigų 2016 m. neteko KOP vadas. O licencijos neišdavimą, anot KAM, inicijavo tuometinis Užsienio reikalų viceministras, šiuo metu KAM vadovaujantis Raimundas Karoblis.
Sutartį nutraukė dėl formalumo
Į DELFI pateiktus klausimus KAM atsakinėjo kelis sykius. Atsakymų metu paaiškėjo ir daugiau faktų. Pavyzdžiui tai, kad Kariuomenė buvo sudariusi ne tik 7 sutartis už maždaug 663,5 tūkst. eurų su BGS, bet ir, pavyzdžiui, su kita G. Žiemelio įmone – „FL Technics“. Pastaroji net du sykius buvo sulaukusi neigiamų VSD vertinimų.
Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisija, į kurią įtrauktas ir KAM viceministras, dar 2015 m. svarstė UAB „FL Technics“ plėtros Tarptautinio Vilniaus oro uosto teritorijoje klausimą.
VSD, vykdydamas Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių įstatymo nuostatas, pateikė savo surinktą informaciją komisijai, kuri ir nusprendė, kad „numatoma investicija neatitinka nacionalinio saugumo interesų.“
Tačiau tai nesutrukdė Lietuvos kariuomenei 2016 m. sudaryti preliminarią sutartį su „FL Technics“ dėl 60 mm minosvaidžių remonto. Numatyta sutarties suma – per 208 tūkst. eurų, nors „FL Technics“ tėra lėktuvų techninės priežiūros įmonė. Kodėl jai kariuomenė iš viso norėjo patikėti minosvaidžių remontą, KAM taip ir neatsakė. O apie šią įmonę ir jos reputaciją preliminarią sutartį sudarinėję kariškiai negalėjo nežinoti.
Mat dar 2015 m. „FL Technics“, Ūkio ministerijos sprendimu, buvo išbraukta iš NATO konkursų potencialių dalyvių sąrašo. „FL Technics“ tokį ministerijos sprendimą dar skundė, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas skundą atmetė.
Dėl neigiamo VSD vertinimo „FL Technics“ taip pat neleista plėstis Šiauliuose, kur oro uostu naudojasi NATO oro policijos ir kiti sąjungininkų orlaiviai. Be to, DELFI žiniomis, „FL Technics“ dar pernai siekė gauti ir tiekėjo patikimumo pažymėjimą, leidžiantį dalyvauti įslaptintuose sandoriuose. Tačiau iš VSD sulaukta išvados, kad bendrovė „FL Technics“ negali užtikrinti įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Konfidencialiai“ ar aukštesne, saugumo.
G. Žiemelis tikino, kad finansiškai ASG tai esą yra „gana nedidelis praradimas“, o minėtuose sandėriuose G. Žiemelio įmonės esą dalyvaudavo „daugiau iš visuomeniškų paskatų“. Tačiau tokie VSD sprendimai jį esą vis tiek nustebino.
„Kritiškas požiūris visada sveikintinas. Šalies saugumu taip pat reikia rūpintis. Bet taip pat reikia kritiškai pažiūrėti į tą kritinį požiūrį. Visada galima tą kritiškumo lygį pamatuoti ir palyginti su savo sąjungininkais, kaip JAV, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos valdžia vertina savo verslą. Eskaluojant tokią populiarią „Rostech“ temą, kažkodėl pamirštama, kad „Renault-Nissant“, „Daimler“, „Boeing“ ir daugelis kitų vakarietiškų kompanijų turi bendras įmones su „Rostech“.
Lietuvos ir kitų NATO šalių oro uostuose dirbame daugiau nei 10 metų. Esame užsitarnavę patikimo partnerio statusą. Tos pačios valstybės institucijos, kurios sėja tokį nerimą, jokių pretenzijų mums per daugiau nei 10 metų neturėjo ir neturi, todėl tokie priimami sprendimai yra, švelniai tariant, keisti. Nelabai atsakingi ir politizuoti. O pats metodas, kai tai daroma neatvirai ir slaptai kelia abejonių. Dirbame didžiojoje daugumoje ES valstybių, kurios tikrai turi ne ką prastesnę žvalgybą ir kontržvalgybą, tačiau veiklos ribojimų nepatiriame.
Visame šiame informaciniame triukšme niekas objektyviai nepasisako dėl vadinamųjų NATO licencijų, kurias išduoda Lietuvos Ūkio ministerija. „FL Technics“ NATO sertifikatą turėjo daugiau nei 7 metus, per kuriuos nė karto juo nepasinaudojo.
Mes nė karto neremontavome karinių lėktuvų, nes tam net neturime antro būtino EASA sertifikato. Plėtros etape „rinkome“ visus sertifikatus ir licencijas, kurias galėjome gauti. Klaida buvo laiku jo neatsisakyti, būtume išvengę provokacijų, kurias turime dabar, – tikino G. Žiemelis.
Vis dėlto KAM teigė, kad sutarties su „FL Technics“ VSD pažymos informacija įtakos neturėjo. Be to, iki šiol esą trūko „aiškaus teisinio reglamentavimo“, todėl net ir veikiant apsauginiams mechanizmams, sutartis su „FL Technics“ laikantis formalumų.
„Sutartis sudaryta laikantis Viešųjų pirkimų gynybos ir saugumo srityje įstatymo ir pagal galiojančias procedūras nebuvo įstatyminės prievolės papildomai tikrinti tiekėjo patikimumą“, – teigia KAM.
Tiesa, KAM atsakyme pažymima, jog pernai Lietuvos kariuomenės sutartis su „FL Technics“ nutraukta „abipusiu sutarimu“. Į papildomą DELFI užklausą, kas vis dėlto inicijavo sutarties nutraukimą, KAM atsakė, jog sutartis su „FL Technics“ nutraukta tik po to, kai suveikė papildomi apsauginiai mechanizmai: įmonei nebuvo išduota eksporto licencija remontuotinos ginkluotės eksportui.
Pasak KAM, „FL Technics“ negavo atitinkamos licencijos gabenti ginkluotę į Ukrainą pas subrangovą – Ukrainos kompanijas „Mayak“ ir „Ukrinmash“. Beje, pastaroji bendrovė pernai įsivėlė į skandalą būtent dėl nelegalaus minosvaidžių eksporto į Pietų Sudaną, kuriam taikomas ginkluotės embargas. „Ukrinmash“ tokią „Amnesty international“ informaciją vėliau neigė.