„Vilniuje jaučiuosi saugus“, – taip DELFI tvirtino parlamentaro, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nario Žygimanto Pavilionio iniciatyva Seime surengtoje diskusijoje „Čečėnijos Respublika Ičkerija istorijos ir tarptautinės teisės požiūriu“ apsilankęs Achmedas Zakajevas. Jungtinėje Karalystėje jau beveik 15 metų gyvenantis Čečėnijos vyriausybės tremtyje vadovas neslėpė, kad ilgisi namų, tačiau tikino, kad jam jau nebeilgai liko laukti.

Tai esą rodo ir atgijęs susidomėjimas Čečėnijos problema. Būtent Antrojo Čečėnijos karo metu iškilęs ir savo politinės karjeros kapitalą ant kruvino, tačiau Kremliui formaliai sėkmingo konflikto susikrovęs V. Putinas, anot A. Zakajevo dabar tapo ne tik čečėnų, bet ir viso pasaulio problema.

„Karo Ukrainoje ir Gruzijos teritorijų okupacijos kontekste Čečėnija nustumiama į šoną, tačiau būtent čečėnų tauta buvo pirmoji, kuri susidūrė su Kremliaus agresija. Lietuviai vieni pirmųjų dar 2001-2002 metais įspėjo pasaulį nenuolaidžiauti Putinui, bet tada mūsų niekas neklausė. Tai padėjo moralinius pagrindus tolesnėms Kremliaus invazijoms Gruzijoje ir Ukrainoje.

Žygimantas Pavilionis ir Achmedas Zakajevas

Norėdami suprasti dabartinę Kremliaus politiką ir to, kas laukia okupuotų teritorijų, turime pažvelgti į čečėnų tautos tragišką istoriją ir jos kovas su kruvinu režimu“, – sakė konferenciją organizavęs Ž. Pavilionis. Jis priminė, kad 12 šios kadencijos Seimo narių jungianti laikinoji Čečėnijos demokratinio solidarumo grupė veikia nuo dar 1992 metų.

Tikisi grįžti į laisvą šalį

„Ar pamenate, kokia tuomet buvo Čečėnija? Tuomet ji dar nebuvo išdraskyta karo, nebuvo jokių grobimų. Tik po to, kai viskas buvo sugriauta ir žmonės negalėjo pragyventi, prasidėjo Rusijos specialiųjų tarnybų inspiruoti žmonių grobimai – juk ir pagrobėjai sako: mums reikia iš kažko gyventi“, – pasakojo A. Zakajevas.

Kazachstane gimęs ir racionalaus, sukalbamo bei sumanaus derybininko reputaciją pelnęs politikas iš pradžių nebuvo itin žinomas garsesnių čečėnų kovotojų gretose. Tačiau jis dalyvavo visuose trijuose Grozno mūšiuose – tiek 1994-ųjų Naujųjų metų šturmo metu, tiek 1996 metais, kai čečėnai atsikovojo iš rusų sugriautą savo sostinę, tiek 2000-siais.

Rusijos kariai Čečėnijoje

Būtent paskutiniojo mūšio metu A. Zakajevas buvo sunkiai sužeistas ir išgabentas gydytis į užsienį. Į Čečėniją jis iki šiol taip ir negrįžo.

„Bet, inshallah, dar sugrįšiu ir, tikiuosi, laukti liko nedaug“, – pasakojo A. Zakajevas. Čečėnijos Ičkerijos respublikos vėliavos spalvų ženkliuką įsisegęs ir tradiciniu kaukazietišku galvos apdangalu – papacha pasipuošęs A. Zakajevas Seime išdidžiai parodė savo šalies pasą.

Čečėnijoje tvyro beteisiškumas

Jei Kremliui besipriešinusių čečėnų vėliavos daugelis, ko gero ir neatskirtų nuo dabartinės, Rusijai lojalios Ramzano Kadyrovo valdomos Čečėnijos trispalvės (skiriasi tik raudonos ir baltos spalvų išdėstymas), tai herbai visiškai priešingi. A. Zakajevo vadovaujamos vyriausybės tremtyje išduodami pasai papuošti senuoju vilko simboliu, R. Kadyrovo – dviem bokštais.

Tokie, regis, simboliški skirtumai žymi milžinišką takoskyrą tarp to, ką bent jau viešai atstovauja A. Zakajevo ir R. Kadyrovo valdžios. Pirmieji – kare palaužtų, pasitraukusių, išsklaidytų ir tremtyje gyvenančių, save laisvais vadinančių čečėnų simboliai, antrieji – vienybę ir ištikimybę Kremliaus bokštui rodantys ženklai.

„Reikia suprasti, kad Čečėnija yra okupuota. Ir net jei okupuotoje valstybėje režimas laikosi tam tikrų taisyklių, veikia įstatymai – teisingi ar ne, mano šalyje dabar – visiškas beteisiškumas. Ten likusi vieno žmogaus ir jo aplinkos valia, jie bet kurią akimirką bet ką su jumis gali padaryti, neturite balso teisės, neturite jokių teisių“, – aiškino A. Zakajevas.

„Kaip gyvena žmonės Čečėnijoje? Regis, baigėsi karas, nėra bombardavimų, pastatė stiklinius ir auksinius Kadyrovo rūmus, nutiesė greitkelius, propaganda kalba, kad viskas gražu, taika, gyvenimas grįžo į įprastas vėžes.

Groznas, Čečėnija
Foto: RIA/Scanpix

Bet visuomenė nedalyvauja jokiuose procesuose, yra tik banditų tarpusavio susitarimai: tarp V. Putino ir R. Kadyrovo. Pastarasis daro tai, ką nori ir už tai moka didelę duoklę bei rodo lojalumą. Tik neapsigaukite – jis lojalus ne Rusijai, o asmeniškai V. Putinui, kurio valdžia yra laikina“, – pridūrė čečėnų lyderis tremtyje.

Atsakomybė tenka ir Vakarams?

Jis tikino nuolat prisimenantis savo šalį, ją sapnuojantis, netgi palaikantis ryšį su artimaisiais – Čečėnijoje esą liko A. Zakajevo broliai ir seserys. Iki Rusijos sukeltų karų, anot A. Zakajevo, tokios neteisybės Čečėnijoje nėra buvę, o už dabartinę padėtį ir susijusias aplinkybes atsakomybę turėtų jausti ne tik Maskva, bet ir likęs pasaulis, pirmiausiai Vakarai.

„To karo, žiauriausio nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, metu pasaulis tylėjo, nekreipė dėmesio, nes buvo susitarimas tarp Rusijos ir Vakarų: V. Putinas Čečėnijoje daro ką nori, o mainais nesikėsina į integracinius posovietinių šalių Rytų Europoje procesus.

A. Zakajevo manymu, Vakarus galima suprasti, mat subyrėjus Sovietų sąjungai į Čečėnijos problemą Vakarai žiūrėjo tik kaip į vieną iš daugelio, susijusių su Rusija. Juk esą buvo reali rizika, kad subyrės ir naujai susikūrusi Rusijos federacija, o dešimtys iš autonominių sričių ir respublikų gaus siaubingą palikimą – cheminius, bakteriologinius, branduolinius ir kitus masinio naikinimo ginklus. Todėl Vakarai, anot A. Zakajevo, rėmė Rusiją, mainais į Kremliaus įsipareigojimus.

V. Putinas laikėsi įsipareigojimų iki 2003-ųjų, kai pasodino M. Chodorkovskį ir iki 2008-ųjų Gruzijos karo, bet tik kai čečėnų pasipriešinimas nuslopo, jis suprato, kad galima rodyti dantis“, – savo versiją pateikė A. Zakajevas.

Įkvepia Baltijos šalys

Jis pasidžiaugė, kad pagaliau V. Putinas jau nebėra vien Čečėnijos problema, tai esą viso pasaulio ir tarptautinės bendruomenės problema. Ir tai yra A. Zakajevo žinia pačiai Rusijai.

„V. Putinas ir jo režimas gyvena taip, tarsi po jų – nors ir tvanas. Nežinau ar dėl to džiaugtis, bet aš nesigailiu, nes po V. Putino tokios Rusijos, kokia yra dabar, tiesiog nebus. Jis pats sukūrė tokią struktūrą: iš tų 89 Federacijos subjektų sukūrė 9 regionus.

„Rusija neišnyks iš pasaulio žemėlapių, bet transformuosis ir grius, kaip griuvo Rusijos imperija arba Sovietų sąjunga. Taip, kaip po jų griuvimo išsilaisvino tautos, tarp jų ir Baltijos šalys, taip bus ir dabar, o pirmoji išsilaisvins Čečėnija“, – neabejojo A. Zakajevas.

Achmedas Zakajevas

Jis neslėpė, kad Baltijos šalis galima laikyti pavyzdžiu, kaip net ir po 5 dešimtmečių okupacijos, tremtyje gyvavusios vyriausybės išlaikė valstybingumo tęstinumą bei viltį, kad jų šalys bus nepriklausomos.

„Ir čečėnai tiki, kad padėtis vėl pasikeis. Mes išsiugdėme imunitetą, turime išgyvenimo instinktą, nepaisant visų per pastarąjį šimtmetį mus užgriuvusių tragedijų. Juk Sovietų režimui į galvą neatėjo, kad jis grius, bet griuvo. O kai neliks Putino režimo ar jo pereinamojo įpėdinio, neliks ir R. Kadyrovo“, – sakė A. Zakajevas.

Tiki jaunąją karta

O kas bus vietoje R. Kadyrovo? Anot optimizmo neslėpusio pašnekovo, valdžią perims nepriklausomybės šalininkai, bet jis nebus vienas jų.

„Aš tik atstovauju valdžią tremtyje ir nesiekiu grįžti ir valdyti, noriu tik grįžti į laisvą šalį“, – tikino A. Zakajevas. Jo manymu, valdymą galėtų perimti užsienyje gyvuojanti gausi čečėnų bendruomenė.

„Jau yra išaugusi nauja išsilavinusių čečėnų karta, kuri supranta, kas yra nepriklausomybė, kad tai ne tik privilegija, bet ir atsakomybė. Jei mūsų laikais mes, sovietiniai pionieriai, komunistai, sunkiai suvokėme, kas yra nepriklausomybė, tai dabar čečėnai, kurie mokosi Oksforde, kituose garsiuose universitetuose, būtent jie turės ateiti ir prisiimti atsakomybę“, – viltis su jaunąja karta siejo A. Zakajevas. Jo teigimu, vien tik Europos sąjungoje gyvena per 300 tūkst. čečėnų.

„Kasmet čia gimsta 10000-15000 čečėnų, dešimtys tūkstančių baigia gimnazijas, tūkstančiai įstoja į universitetus. Mūsų vyriausybė seka, kur jie mokosi, turime duomenų bazę, tad esu įsitikinęs, kad mano tautos ateitis – patikimose rankose“, – sakė A. Zakajevas.

Jis tikino, kad būtent čečėnų bendruomenė išlaiko vyriausybę tremtyje – yra vieninga, didžiuojasi Kadyrovo valdžios uždraustais simboliais, kuriuos neva galima išvysti net Maskvoje.

Tiesa, A. Zakajevas sutiko, kad pastaraisiais metais čečėnų įvaizdis pasaulyje yra nekoks: jie siejami su nusikalstamumu, terorizmu. Tačiau dėl to esą kalta tik Maskva.

Čečėnijoje surengta R. Kadyrovą palaikanti demonstracija
Foto: AFP/Scanpix

„Paklauskite savo saugumo, kokią vietą užima čečėnai statistikos lentelėse pagal riziką. Tikrai nesame pirmieji. Kitas dalykas, kalbant apie tuos skaičius, kur minimi šimtai ar tūkstančiai čečėnų, besikaunančių Afganistane, Sirijoje – čečėnais ten vadina visus iš Kaukazo, nes geriausiai mus žino.

Žinoma, aš neidealizuoju čečėnų: yra ir kriminalinio pasaulio atstovų, ir radikalų, bet kitaip ir būti negali. Juk Čečėnija 25 metus matė vien karą. Turime prarastąją kartą, kurią galima išnaudoti. Pažiūrėkite, kaip auga vaikai Čečėnijoje, kur vyrauja smurto ir ginklo kultas.

O štai ta karta, kuri užaugo Vakaruose, jau yra kitokia, tie čečėnai ėjo į vakarietiškas mokyklas, jie integruoti“, – kalbėjo A. Zakajevas. Jis pats Rusijoje yra siejamas su terorizmu ir kaltinamas prisidėjęs prie teroristinių aktų.

Kremlius net yra išdavęs tarptautinį A. Zakajevo arešto orderį, pagal kurį 2010 metais jis buvo sulaikytas Lenkijoje. Tačiau nuo to laiko, anot pašnekovo, daug kas pasikeitė: jis ir pats keliauja ten, kur yra kviečiamas oficialių pareigūnų, o ir į kritikus teisinėmis priemonėmis užsienyje bauginti įpratusio Kremliaus prašymus sulaikyti A. Zakajevą žiūrima kitaip.

Tiesa, jis neslepia, kad visada pasiruošęs ir blogiausiam mat Kremlius iki šiol nevengia viešai susidoroti su kritikais bei priešais bet kur – tiek Rusijoje, tiek už jos ribų. Pavyzdžiui, būtent Londone, kur gyvena politinį prieglobstį gavęs A. Zakajevas, 2006 metais buvo nunuodytas vienas garsiausių V. Putino kritikų Aleksandras Litvinenka.

„Taip į mano gyvybę kėsinosi kokius tris keturis kartus, paskutinį sykį, jei neklystų, britai pranešė apie pasikėsinimą 2013 metais. Aš tai nuolat jaučiu, bet mane saugo ir savos čečėnų vidaus struktūros, rengiasi vizitams kitose šalyse. Tačiau Lietuvoje jaučiuosi visiškai saugus. Tai yra ta teritorija, kurioje V. Putinas nesiryš provokacijoms“, – pasitikėjimu tryško A. Zakajevas.