Oficialiai skelbiama, kad pirmadienį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba aptarė grėsmes Baltijos jūros regione, artėjant rugsėjį Rusijos ir Baltarusijos rengiamoms pratyboms „Zapad“, taip pat krašto apsaugos sistemos poreikius ir Lietuvos dalyvavimą tarptautinėse operacijose 2018 ir 2019 metais. Būtent pastarasis klausimas yra vienas jautriausių. Ir ne tik todėl, kad šių metų pabaigoje baigiasi Seimo suteiktas mandatas Lietuvos karių tarptautinėms operacijoms.
Viską keičia vienas žodis
Pasak prezidentės Dalios Grybauskaitės, aktyvesnis Lietuvos vaidmuo kovoje su terorizmu užtikrins ir šalies nacionalinius interesus, ir jos saugumą. Lietuvos dalyvavimas tarptautinėse operacijose per artimiausius dvejus metus padidės 30 procentų.
Šiuo metu devyniose tarptautinėse operacijose ir misijose Afganistane, Irake, Kosove, Ukrainoje, Malyje, Centrinės Afrikos Respublikoje ir Viduržemio jūroje tarnauja apie 90 Lietuvos karių.
VGT rekomenduoja išplėsti karių skaičių tarptautinėse operacijose, bet sprendimą galiausiai priima Seimas. Dar šių metų pradžioje svarstyta, kad Krašto apsaugos ministerija VGT siūlys didinti Irake tarnaujančių Lietuvos karių skaičių. Šiuo metu ten šeši kariuomenės instruktoriai apmoko vietos pajėgas kovoti su džihadistų grupuote „Islamo valstybė“.
Iš pirmo žvilgsnio karių didinimas yra nežymus – planuojama, kad dvejose operacijose „Įgimtas ryžtas“ (angl. „Inherent Resolve“) ir „Spartiečio skydas“ (angl. „Spartan Shield“) dalyvaus iki 40 karių. Didysis pokytis slypi detalėse. Iki šiol Seimo nutarime fiksuota tokia formuluotė.
„Siųsti Irako ginkluotųjų pajėgų mokymo tikslais nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos karinius vienetus, sudarytus iš karių (instruktorių) ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų, dalyvauti Jungtinių Amerikos Valstijų vadovaujamos koalicijos karinėje operacijoje „Įgimtas ryžtas“ (angl. „Inherent Resolve“) – iki 30 karių (instruktorių) ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų“, – rašoma Seimo nutarime.
Tačiau po VGT iš šio siūlymo buvo išbrauktas žodis „instruktoriai“. Po šia, regis, nereikšminga detale iki šiol slypėjo apribojimas, kokie kariai gali būti siunčiami, ir funkcijos, kurias galėjo vykdyti siunčiami lietuviai. Irako karių mokymas yra svarbi misija, o Lietuvos indėlis kovoje su „Islamo valstybe“ vertinamas, tačiau neabejojama, kad tai nėra galimybių riba.
Prašymai, galimybės ir norai
DELFI žiniomis, Lietuva jau ne kartą yra sulaukusi neoficialių ir oficialių JAV prašymų skirti savo specialiųjų operacijų pajėgas (SOP). Aukšti amerikiečių diplomatai ir kariškiai nesyk liaupsino Lietuvos SOP, be to, pagyros buvo ne įprasti diplomatiniai gestai, o nuoširdūs padėkos žodžiai elitiniams lietuvių kariams. Tai, jog Lietuva yra sulaukusi pakvietimo siųsti savo SOP į itin pavojingą regioną, yra dar vienas įvertinimas – tokie prašymai skiriami ne bet kuriai šaliai.
Vis dėlto dar svarbiau už amerikiečių prašymą yra lietuvių karių nusiteikimas – Afganistane 2002–2015 metais puikiai pasirodžiusios SOP įgijo vertingos kovinės patirties ir kitų įgūdžių.
Dėl savo nekonvencinės taktikos priemonių, sumanumo ir gebėjimų elitiniai lietuvių kariai buvo ypač vertinami sąjungininkų. Iš kelių skirtingų dalinių suformuoto eskadrono susiformavęs karių ir karininkų branduolys tapo SOP – atskirų pajėgų pagrindu.
Tačiau praėjus 2 metams po išvedimo iš Afganistano, Lietuvos SOP realiuose kariniuose veiksmuose iki šiol nedalyvavo, tik pratybose.
Ir nors pratybos – tiek vietinės, tiek tarptautinės – leidžia išlaikyti aukštą parengties lygį, keistis patirtimi, kariškių teigimu, kovinį krikštą įgiję ir prie intensyvaus operacinio tempo įpratę SOP kariai jau esą išreiškė ir galimybes, ir norą dalyvauti naujoje kovinėje misijoje.
Šiuo metu Irake ir Sirijoje yra dislokuotos JAV, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir kitų šalių specialiosios pajėgos, tačiau neslepiama, kad tokių dalinių, kurie gali vykdyti žvalgybos, tiesioginės kovinės paramos, įkaitų vadavimo ir kitas aukšto intensyvumo užduotis, tiesiog trūksta.
Iš nutarimo išbraukus žodį „instruktoriai“, SOP atsiveria būtent tokios galimybės – tikra kovinė misija Irake, o galbūt ir Sirijoje. Mat operacijos „Įgimtas ryžtas“ regionas yra itin platus.
Jei operacijoje „Spartiečio skydas“ Kuveite galima būtų dislokuoti kelis štabo karininkus, tai Irake arba Sirijoje galėtų veikti SOP eskadronas „Aitvaras“. Operacijos vieta ar vietos būtų nustatytos pagal poreikius ir dėl savo pobūdžio greičiausiai būtų įslaptintos.
Galiausiai reikšmingas Lietuvos indėlis kovoje su terorizmu taptų rimtu signalu sąjungininkams. Laikas tam – kaip niekada tinkamas. Apie grėsmę iš Rytų nuolat pabrėžianti Lietuva sąjungininkams Pietuose gali atrodyti keistai.
Pavyzdžiui, po virtinės teroro išpuolių Europos šalyse – Prancūzijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje – teroro grėsmė atrodo realesnė, nei Rusijos. Išpuolius Europos šalių sostinėse įkvepiantys „Islamo valstybės“ fanatikai iki šiol kontroliuoja dideles teritorijas Irake, Sirijoje, Afganistane, Libijoje. 2018-aisiais, be dalyvavimo operacijose „Įgimtas ryžtas“ ir „Spartiečio skydas“, dar pridėjus lietuvių karių indėlį Malyje (apie 40 karių), Afganistane (apie 50 karių), kovoje su terorizmu iš viso dalyvaus iki pusantro šimto lietuvių.
Kodėl tik dabar?
Tai, jog SOP kol kas nebuvo siunčiamos į kovą prieš „Islamo valstybę“, gali būti aiškinama keliomis priežastimis. Viena jų – akivaizdi. Nekonvencinės SOP operacijos yra ypač rizikingos, juo labiau Irake ir Sirijoje, kur „Islamo valstybės“ fanatikai nevengia savižudžių išpuolių.
Be to, net geriausiai suplanuotų operacijų metu gali įvykti nemalonių netikėtumų. Pavyzdžiui, net ypač patyrusioms JAV specialiosioms pajėgoms Irake ir Sirijoje jau yra tekę turėti nuostolių. Iki šiol Afganistane karinėse operacijose dalyvavę Lietuvos SOP kariai nėra patyrę tokių nuostolių, nors keli „Aitvaro“ kariai ir buvo sužeisti.
Be to, kita priežastis, kodėl iki šiol „Aitvaras“ nepasirodė kovoje su „Islamo valstybe“, buvo Lietuvos noras geriausius savo karius laikyti arti ir aukštos parengties. Po to, kai 2014-ųjų pradžioje Rusija šokiravo pasaulį ir okupavo Krymą bei sukėlė karą Donbase, Lietuva ėmėsi stiprinti savo kariuomenę.
Be įkurtų greitojo reagavimo pajėgų, SOP buvo viena nedaugelio pajėgų rūšių, kurios geba žaibiškai reaguoti į grėsmes. Tačiau šiuo metu Lietuvos saugumą jau užtikrina ne tik lietuvių, bet ir sąjungininkų kariai – šalyje dislokuotas daugiašalis NATO batalionas, amerikiečių kariai, o nuo rugsėjo bus padvigubinta Oro policijos misija.
Tad nuo kitų metų, kai įsigalios naujasis Seimo mandatas – jei tik parlamentarai jį suteiks, Lietuvos SOP jau gali būti dislokuotos operacijos „Įgimtas ryžtas“ regione. Ten šiuo metu verda įnirtingos kovos su vis augiau teritorijų prarandančia „Islamo valstybe“, o Irako, kurdų ir Sirijos sukilėlių pajėgos ruošiasi teroristų tvirtovių šturmui. Kelių šalių specialiosios pajėgos šioje kovoje ypač svarbios, mat SOP kariai gali koordinuoti antskrydžius prieš įsitvirtinusius ar puolančius teroristus.