„JAV ir NATO įsipareigojimai Baltijos regionui yra tvirti bei grįsti realiais veiksmais, o ne žodžiais“, – kalbėjo Dalia Grybauskaitė, lankydama Lietuvoje vystančias pratybas „Tobruq Legacy 2017“ (liet. „Tobruko palikimas 2017“).

Jose pirmą kartą Lietuvoje buvo dislokuota JAV ilgojo nuotolio oro gynybos sistema „Patriot“ – viena moderniausių sistemų pasaulyje, galinti kovoti su raketomis ir naujausios kartos lėktuvais.

Vienu metu vyksta trijose šalyse

Nuo pernai metų spalio planuotos pratybos liepos 11-22 d. tuo pačiu metu vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir Čekijoje bei Rumunijoje – pastaroji šalis neseniai paskelbė apie sprendimą įsigyti 7 „Patriot“ už 3,9 mlrd. dolerių.

Pratyboms „Tobruko palikimas“ vadovauja Rumunijoje įsteigta Jungtinių pajėgų oro komponento vadavietė, kurioje dalyvauja ir Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų kariai. Lietuvos padaliniai taip pat dalyvauja ir Čekijoje vykstančių pratybų dalyje, kur tobulina oro gynybos operacijų vykdymo įgūdžius nakties metu. Iš viso Lietuvoje, Čekijoje ir Rumunijoje surengtose pratybose dalyvauja apie 1,8 tūkst. karių iš 22 NATO šalių.

Priešlėktuvinės gynybos pratybos "Tobruko palikimas 2017"
Foto: LKOP / Ieva Gulbinienė

Tad regionas, kuriame vyksta pratybos, keičiamasi informacija, koordinuojama veikla, išties yra didelis. Lietuvoje pratybų „Tobruko palikimas“ integrali dalis yra nacionalinės pratybos „Budrus Sakalas 2017“, kurių metu Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vienetai treniruojasi sąveikos, vykdo vadovavimo ir kontrolės procedūras.

Vien pačių sistemų atgabenimas pratyboms ir būtent tokių priešlėktuvinės gynybos pratybų reikšmė yra itin didelė. Ir ne tik simbolinė, kurį būtų skirta Rusijai, didinančiai savo karinę galią regione.

Tokiose pratybose lietuvių kariai dalyvauja ne pirmą sykį – pernai ir užpernai lietuvių kariai atliko kovinius šaudymus iš trumpojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos kompleksų RBS-70 ir „Stinger“. Tačiau šį kartą „Tobruko palikimas“ svarbus ne tik tuo, kad Lietuvoje bus dislokuota apie 350 sąjungininkų karių.

Dalis, svarbesnė už kovinius šaudymus

Priešlėktuvinė gynyba vadinama viena silpniausių Lietuvos gynybos grandžių, tad modernias, itin brangias tolimojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemas turinčių sąjungininkų parama yra neįkainojama.

DELFI šaltinių duomenimis, svarbiausia, kad tai buvo integruotos pratybos, kurios vyko iš karto keliose NATO šalyse, reaguojant į tariamą grėsmę iš oro regione. Pratybose dalyvavo ir ankstyvojo perspėjimo sistemos AWACS lėktuvas, NATO oro policijos naikintuvai.

Amerikiečiai į Lietuvą atsigabeno ilgojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemas „Patriot“ bei trumpojo nuotolio „Avenger“, kuri naudoja „Stinger“ sistemos raketas. Visos raketos – ne mokomosios, o tikros, parengtos koviniams šaudymams.

Dislokuojant „Patriot“ užsienio šalyse kartais apsiribojama ir vadinamuoju Minimaliu mūšio paketu ( angl. Minimal engagement package – MEP). Tokį vienetą sudaro maždaug 65 kariai, mobili vadavavietė, du raketų paleidimo įrenginiai, radaras, ugnies valdymo, ryšių, degalų papildymo ir kitos transporto priemonės – iš viso keliolika, kurias galima greitai atgabenti 5 transporto lėktuvais C-5 „Galaxy“ arba septyniais orlaiviais C-17.

Savarankiškai 24 valandas per parą maždaug dvi savaites veikti galintis mobilus vienetas taip pat gali atvykti savo eiga keliais arba atgabentas geležinkeliais bei jūra. Tai reiškia, kad „Patriot“ pratybų reikšmė – ne tik praktinė, bet ir simbolinė.

Praktiškai kariai treniruojasi derinti savo veiksmus, tikrina ryšių sistemų, stebėjimo įrangos veikimą specifinėje vietovėje, susipažįsta su sąjungininkų naudojama technika, ginkluote, procedūromis.

Priešlėktuvinės gynybos pratybos "Tobruko palikimas 2017"
Foto: LKOP / Ieva Gulbinienė

Tai galima padaryti ir neatliekant kovinių šaudymų – pratybose Lietuvoje jie nebuvo atliekami, mat raketų paleidimą galima imituoti kompiuteryje. Vis dėlto svarbiau tai, kad karo sąjungininkai gebėtų veikti išvien, suderinti veiksmus tarp skirtingų dalinių, aptikti taikinius esant sudėtingoms sąlygoms, pavyzdžiui imituojant priešininko elektroninio slopinimo priemones.

Vien trumpalaikis ilgojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos priemonių dislokavimas Lietuvoje gali padėti lietuvių kariškiams susipažinti su visai kitokio lygio sistemomis, išvysti, kaip integruotame tinkle veikia oro gynyba.

Mat neatmetama, kad Lietuvą iš esmės tenkintų, jei amerikiečiai „Patriot“ sistemas nuolat dislokuotų ir šalia Lietuvos, pasienyje su Lenkija.

Tai ypač svarbu ne tik keičiantis duomenimis su sąjungininkais, bet ir įgyjant žinių, praktinės patirties, mat Lietuvos kariuomenei šiuo metu reikia ir ateityje vis labiau reikės specialistų, kurie turi žinių bei gebėjimų dirbti su sudėtingomis informacinių technologijų, ryšių ir panašiomis moderniomis priemonėmis.

Lietuvoje „Patriot“ išvys dar ne kartą?

Neatsitiktinai 2020 metais visas tarptautines Aljanso pratybas „Tobruko palikimas“ organizuos Lietuva, tad neatmetama, kad „Patriot“ Lietuvoje bus dislokuojama dar ne kartą. Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį kaip tik pareiškė, kad ilgojo nuotolio priešlėktuvinės ir priešraketinės sistemos „Patriot“ Baltijos regione turi būti dislokuotos nuolatos.

„Greitumas ir atsako greitis kartais į oro grėsmę yra labai svarbus, todėl tikrai būtų tikslinga Baltijos regione turėti tokią ginkluotę ir tai užtikrintų didesnį saugumą mūsų visoms šalims“, – sakė prezidentė, stebėjusi oro erdvės gynimo pratybas.

NATO generolai pastaraisiais metais nesyk perspėjo, kad būtent Rusija pažengė į priekį vystydama ir realiomis sąlygomis panaudodama savo elektroninės kovos priemones, kuriomis galima slopinti radarų, ryšių sistemų veikimą.

Kita vertus, „Patriot“ dislokavimas turi ir simbolinę reikšmę. Ir nors valstybės „nesimatuoja“ pratybomis, kaip atsaku, o tokių priemonių panaudojimas pratybose niekada nedaromas vien dėl simbolių priežasčių, neslepiama, kad būtent Rusijos veiksmai, naudojami aviacijos pajėgumai bei faktas, kad Baltijos šalys pačios neturi tokio lygio priešlėktuvinės gynybos priemonių, padėjo JAV apsispręsti.

Rusija iki šiol mėgaujasi kiekybiniu pranašumu regione – Vakarų karinėje apygardoje, kuriai priklauso ir Kaliningrado karinė grupuotė, sutelkta daugiausiai ir moderniausių Rusijos pajėgumų, kiekiu pranokstančių kaimynines NATO šalis kelis kartus.

Pavyzdžiui, Baltijos šalys ne tik neturi savo savų naikintuvų, bet ir vidutinio ar ilgojo nuotolio priešlėktuvinės ginkluotės. Tuo metu Rusija, be jau minėtų S-300 ir S-400, Kaliningrado srityje turi sutelkusi galybę puolamosios ginkluotės – nuo atkurtos 1-osios tankų armijos, trijų naujų formuojamų divizijų iki trumpojo nuotolio balistinių raketų „Iskander“.

S-400
Foto: DELFI

Tai, kad amerikiečiai gali per trumpą laiką atgabenti vieną ar daugiau „Patriot“ baterijų, išskleisti jas vietovėje, kurią dabar jau pažįsta ir kurioje yra dirbę su vietos pajėgomis – šiuo atveju lietuviai bei kitais sąjungininkų kariais, yra svarbus praktinis bei simbolinis pranašumas.

Bet kuri valstybė, kuri sumanytų naudoti savo karinę aviaciją prieš Lietuvą ar kitą Baltijos šalį, dabar jau turės pagalvoti, ar čia nesusidurs su netikėtai išdygusiomis priešlėktuvinės gynybos sistemomis „Patriot“.

Rusijos propagandiniai kanalai jau sureagavo į žinią, kad Lietuvoje bus dislokuojamos „Patriot“ sistemos. Jos esą skirtos numušinėti Rusijos mažo nuotolio balistines raketas „Iskander“. Tiesa, kodėl JAV per pratybas iš viso turėtų numušinėti Rusijos balistines raketas, neaišku.

O jei „Patriot“ išties taikytųsi į branduolinį ginklą gabenti galinčias „Iskander“, tuomet kyla klausimas, kodėl Rusija iš viso turėtų paleisti tokias raketas į NATO valstybes?

Išbandyta ir modernizuota sistema

Išties, praėjusio amžiaus 9-jame dešimtmetyje sukurta ir į ginkluotę priimta „Patriot“, iš pradžių buvo sukurta kovai su priešininko aviacija. Tačiau 1988 metais modernizuota sistema įgavo ribotus pajėgumus kovoti ir su priešininko taktinėmis bei karo lauko teatro balistinėmis raketomis.

Vieną „Patriot“ bateriją paprastai sudaro šeši raketų paleidimo įrenginiai ir nuo 70 iki 90 karių. „Patriot“ sistemos dažniausiai dislokuojamos batalionais, kurių viename paprastai būna nuo 4 iki 6 baterijų, išsidėsčiusių keliasdešimt kilometrų spinduliu.

Jei pirmoji „Patriot“ versija PAC-1 galėjo naikinti taikinius 70 km atstumu, tai vėliau sukurtų PAC-2 šūvio nuotolis išaugo nuo 96 iki 160 km. Naujausios modifikacijos PAC-3 gali numušti taikinius, esančius už 20-35 km, tačiau, kitaip nei senesnės modifikacijos „Patriot“ sistemos, PAC-3 pasižymi išskirtiniu taiklumu. Naujas raketos radaras ir taikymosi sistema leidžia naujausioms „Patriot“ modifikacijoms iš didelio atstumo atskirti pilotuojamus orlaivius nuo bepiločių bei raketų.

Įvairių modifikacijų „Patriot“ be JAV turi įsigijusios Vokietija, Graikija, Nyderlandai, Ispanija, Izraelis, Japonija, Pietų Korėja, Taivanas, Kataras, Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kuveitas ir Jordanija. Per D. Trumpo vizitą Lenkijoje oficialiai paskelbta, kad ši šalis taip pat pirks 8 „Patriot“ baterijas už 7,6 mlrd. dolerių.

Vienintelė šalis, kuri sėkmingai panaudojo „Patriot“ prieš pilotuojamus lėktuvus ir bepiločius orlaivius – Izraelis. Daugiausiai kovinių šaudymų yra atlikusios JAV, tiesa, kelis sykius buvo numušti draugiškų pajėgų orlaiviai.

JAV pajėgų iki šiol naudojamų PAC-2 paleidimo įrenginiuose yra po keturis konteinerius su 41 cm skersmens raketomis. O naujosiose, į Lietuvą atgabentose PAC-3 įrengta 16 atskirų konteinerių su 25 cm skersmens ir tokio paties, maždaug 5 metrų ilgio raketomis.

Kitaip nei senesnės modifikacijos raketos, PAC-3 modelio raketos turi itin nedidelę kovinę galvutę su 24 skeveldromis, skirtomis padidinti žalą taikiniui. Tačiau numatytas sistemos taiklumas reiškia, kad raketa taikinį sunaikina tiesiog kinetiniu būdu – į jį įsirėžusi dideliu greičiu.

Pirmosios ir antrosios modifikacijos raketos buvo išbandytos realiomis kovinėmis sąlygomis dar 1991 metais Pirmojo persijos įlankos karo metu. Tuomet „Patriot“ nepasižymėjo ypatingu taiklumu ir numušė vos 40 proc. iš Irako į Izraelį ir 70 proc. į Saudo Arabiją paleistų balistinių raketų „Scud“.

Tiesa, vienas JAV priešraketinės gynybos kritikų, Kremliaus propagandinių kanalų ypač mėgstamas mokslininkas Thodore’as Postolas tikino, kad „Patriot“ nepataikė nė į vieną taikinį. Tokia prieštaringai vertinami mokslininko kritika sukėlė pašaipų, mat jis tyrė tik per televiziją parodytų vaizdų duomenimis. Th. Postolas vėliau kritikavo ir kitą JAV priešraketinės gynybos programą, tikindamas, kad raketos SM-3 esą yra neveiksmingos, nors bandymai rodė priešingai.

Vis dėlto JAV nusprendė modernizuoti sistemas „Patriot“ iki PAC-3 lygio, o remiantis šiai modifikacijai sukurta raketa kartu su Vokietija ir Italija JAV kuria naują MEADS priešlėktuvinės gynybos sistemą, ateityje turinčią pakeisti „Patriot“.

Priešlėktuvinės gynybos pratybos "Tobruko palikimas 2017"
Foto: LKOP / Ieva Gulbinienė

Iki šiol būtent ši sistema, ypač PAC-3 yra laikoma viena moderniausių ilgojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemų Vakaruose. PAC-3 modifikacijos raketos gali numušinėti priešininko balistines ar sparnuotąsias raketas, mat „Patriot“ radaras gali ne tik nustatyti taikinio greitį, aukštį, bet ir „elgesį“ – kaip manevruoja taikinys.

Pastarasis gali skrieti aukšta, balistinėms raketoms būdinga trajektorija arba horizontaliai, pažemiui, virš vandens, koreguojant kryptį – tai labiau būdinga sparnuotosioms raketoms. Varšuva nori, kad iš šių kone deficitinėmis laikomų sistemų bent dvi baterijos Lenkiją pasiektų jau 2019 metais.

Lenkija, kaip ir Lietuva, nejaukiai jaučiasi žinodama, kad Kaliningrado srityje dislokuotos Rusijos trumpojo nuotolio balistinės, o gal ir tarptautines sutartis pažeidžiančios iš sausumos leidžiamos sparnuotosios raketos galėtų gali būti panaudotos žaibiško smūgio metu.

Toks raketų smūgis į NATO šalių vadavietes, amunicijos sandėlius, oro uostus ir kitus strateginius objektus galėtų bent trumpam ar neribotam laikui paralyžiuoti užpultų šalių karines pajėgas bei politinę vadovybę. Kad Rusija treniruojasi būtent tokioms atakoms parodė ankstesnės pratybos „Zapad“, kai Rusija imitavo balistinių raketų su branduoliniais užtaisais smūgį Varšuvai.

„Teroristų“ vaidmuo teko lietuviams?

Be to, kaip tik praėjusią savaitę Rusijoje, šalia Baltijos šalių esančioje Pskovo srityje buvo surengtos desantininkų pratybos. Poligonuose vos 60 km nuo sienos su Latvija ir Estija apie 2,5 tūkst. desantininkų iš trijų Rusijos divizijų – 76-osios Pskove, 98-osios Ivanove ir 31-osios Uljanovske.

Oficialioje pratybų legendoje teigiama, kad desantininkai turėjo „sunaikinti teroristų grupuotę, užėmusią oro uostą“. Iš 20 lėktuvų Il-76 iššokę desantininkai iš 76-osios, Vilniuje 1991-ųjų sausį liūdnai pagarsėjusios divizijos su karine technika užėmė oro uostą.

O atskridę kariai iš kitų dalinių padėjo nuslopinti „teroristų“ pasipriešinimą. Įdomu tai, kad visureigiuose „teroristus imitavę kaukėti kariai važinėjo transporto priemonėmis po tris karius, savo ginkluotės ir aprangos pasirinkimu bei taktika itin priminė Baltijos šalių specialiųjų operacijų pajėgų karius.

Be to, kitos atakos metu, 100 km naktį sausuma įveikę desantininkai artilerijos bei prieštankine ugnimi naikino persigrupavusius „teroristus“ ir iš lengvai transportuojamų priešlėktuvinės gynybos priemonių Strela-10 bei prieštankinių sistemų „Kornet“ naikino „teroristų“ aviaciją bei šarvuotąją techniką. Atakos metu rusų karius rėmė desantuojamos savaeigės artilerijos priemonės.

Pažymėtina, kad Baltijos jūros regione nėra teroristų, kurie turėtų savo oro uostus, tankų ar juo labiau karinės aviacijos, kuriuos naikinti treniravosi Rusijos desantininkai.

NATO Kanados asociacijos ekspertai neseniai priminė, kad tokios paruošiamosios pratybos, rengiantis rudenį planuojamoms milžiniškoms pratyboms „Zapad“ primena 2008 bei 2014 metų įvykius – tuomet prieš invazijas į Gruziją bei Ukrainą Rusija taip pat rengė puolamojo pobūdžio pratybas.

Tad žinodami apie galingą ilgojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos „skėtį“ priešininko planuotojai negali rizikuoti iš karto siųsti didelių transporto lėktuvų su desantininkais – dideli, nerangūs Il-76 yra puikūs taikiniai bet kokia priešlėktuvinei sistemai, ypač „Patriot“.

Įtraukus į planavimo procesą vadinamąsias SEAD misijas – priešininko priešlėktuvinės gynybos slopinimo bei sunaikinimo operacijas, šalies agresorės planuotojai prisiima didelę riziką. Mat „Patriot“ valdančių amerikiečių karių atakavimas kaip mat išprovokuotų tiesioginį JAV atsaką.

Be to, konflikto atveju, net sutrikdytas priešininko aviacijos veikimas bei numušti orlaiviai gali padėti laimėti laiko, kuris būtinas pastiprinimų bei rezervų aktyvavimui. O numušti orlaiviai visuomet tampa ir pergale informaciniame kare.