Simboliška, kad Ewaldo-Heinricho von Kleisto įkurta Miuncheno saugumo konferencija nuo pat pradžių turėjo bendrą aiškų tikslą: sukviesti pasaulio lyderius į forumą, kuriame būtų aptariami ir sprendžiami svarbiausi saugumo klausimai, siekiant išsaugoti taiką ir užkirsti kelią naujam karui.

Ką reiškia karas, E. H. Von Kleistas puikiai žinojo – jis dalyvavo Antrajame pasauliniame kare ir buvo vienas iš garsiojo 1944 m. liepos 20-osios vokiečių karininkų sąmokslo prieš Adolfą Hitlerį dalyvių.

Kardinaliai skirtingas – gilesnę Europos integraciją bei europiečių armijos sukūrimą palaikančių politikų bei naujos, chaotiškos JAV administracijos užsienio politikos požiūrių susidūrimas po Miuncheno konferencijos ne tik nebuvo užglaistytas, bet ir dar labiau pagilėjo.

Praėjus daugiau nei 5 dešimtmečiams po konferencijos įsteigimo, į 53-ąjį renginį atvykę šalių lyderiai, kariškiai, diplomatai bei ekspertai neslėpė, kad pasaulyje tvyranti įtampa, nesutarimai ir netgi kalbos apie galimą naują konfliktą bei Vakarų eros pabaigą skamba kaip niekada rimtai.

Prieštaravimai kelia sąmyšį

Bene daugiausiai nerimo kėlė šalies vadovo, kurio Miuncheno konferencijoje nė nebuvo – Donaldo Trumpo pozicija. Laisvojo pasaulio šalių lyderė – taip vadinamos – JAV glumina savo sąjungininkes Europoje, ypač dėl naujosios JAV administracijos pareiškimų.

Pernai lapkritį išrinkto D. Trumpo paskelbtas šūkis „Pirmiausiai – Amerika“ kėlė nuogąstavimų, kad Vašingtonas pereis prie labiau izoliacionistinės politikos.

D. Trumpas yra pavadinęs NATO atgyvenusia organizacija, o jos nares apkaltinęs, kad šios elgiasi nesąžiningai ir nepakankamai skiria dėmesio gynybai, kai didžiąją dalį finansinės naštos – apie 70 proc. turi tempti būtent JAV. Ir nors panaši amerikiečių kritika Europai skamba jau daugiau nei dešimtmetį, konfrontacinis ir kartais, regis, nesuprantamas D. Trumpo tonas sustiprino JAV siunčiamus signalus labiau, nei bet kada anksčiau.

Kersti Kaljulaid, Dalia Grybauskaitė, Mike Pence, Raimonds Vejonis

Konferencijoje dalyvavęs JAV Demokratų partijos senatorius Chrisas Murphy teigė susidaręs įspūdį, kad jo sutikti Europos šalių lyderiai yra sutrikę ir net išsigandę dėl D. Trumpo komentarų.

„Mūsų sąjungininkai tiesiog nežino, kokia yra Amerikos užsienio politika“, – tikino Ch. Murphy. Jam konkurentės – Respublikonų partijos politikas Johnas McCainas, kuris, kaip ir Ch. Murphy, pabrėžė, jog tokie veiksmai, kaip skandalinga Michaelo Flynno paskyrimo bei atsistatydinimo iš patarėjo nacionalinio saugumo klausimais istorija rodo dideles problemas.

Vis dėlto ironiška, jog prorusiška politika kaltinama JAV administracija ragina sąjungininkes didinti išlaidas gynybai bei rūpintis savo bei Rusijos bijančių sąjungininkų saugumu, tačiau būtent už gerus santykius su Rusija pasisakantys ir D. Trumpą kritikuojantys Vokietijos politikai nenori „klausyti Amerikos diktato“.

„Manau, kad M. Flynno klausimas akivaizdžiai rodo, jog daugeliu klausimų šioje administracijoje tvyro sumaištis ir jiems reikia dar labai daug nuveikti“, – kalbėjo J. McCainas, nors tuo pat metu ir negailėjo gerų žodžių D. Trumpo gynybos sekretoriui Jamesui Mattisui.

Pastarasis dar sausį Briuselyje vykusiame NATO gynybos ministrų susitikime patikino sąjungininkes, jog JAV įsipareigojimai Europos saugumui yra nepalaužiami. Tiesa, tai europiečiams esą gali sukelti dar daugiau klausimų, klausantis, regis, visai priešingų D. Trumpo žinučių.

„Manau, kad prezidentas daro pareiškimus ir kartais pats sau prieštarauja. Taigi išmokome ne klausytis jo žodžių, o stebėti jo veiksmus“, – sakė respublikonų senatorius.

Atvyko nuraminti ir įspėti

Apie veiksmus ir žodžius europiečiai galėjo išgirsti ir jų nuraminti atvykusio JAV viceprezidento Mike’o Pence’o. Kaip ir J. Mattisas jis atsivežė pluoštą skambių frazių apie sąjungininkių Europoje svarbą.

„Prezidentas paprašė manęs šiandien perduoti žinią, padrąsinimą – JAV tvirtai palaiko NATO, ir mūsų įsipareigojimai šiam transatlantiniam aljansui bus nesvyruojantys“, – M. Pence'as sakė per Miuncheno saugumo konferenciją. „Tegul niekas neabejoja mūsų įsipareigojimais“, – pabrėžė jis.

Vis dėlto, jis taip pat pažymėjo, kad europiečiai turėtų labiau susirūpinti savo gynyba bei prisidėti prie karo su teroristais, ypač prieš „Islamo valstybę“. Šiuo metu tik penkios NATO šalys skiria po Šaltojo karo numatytą minimumą gynybai – 2 proc. bendrojo vidaus produkto.

Buvęs jūrų pėstininkų generolas J. Mattisas savo pareiškimą formulavo kiek tiesmukiau, pareiškęs, kad amerikiečiai mokesčių mokėtojai nebegali nešti neproporcingą gynybos naštos dalį.

„Jeigu jūsų valstybės nenori, kad Amerika mažintų savo įsipareigojimus Aljansui, kiekvieno jūsų sostinė turi parodyti palaikymą mūsų bendrai gynybai“, – tokie J. Mattiso įspėjimai nuskambėjo dar prieš Miuncheno saugumo konferenciją.

Savo ruožtu neatsiliko ir europiečiai. Netgi pats Miuncheno konferencijos organizatorius Wolfgangas Ischingeris – buvęs Vokietijos diplomatas JAV, sukritikavo D. Trumpą dėl jo požiūrio į Europos Sąjungą. Kritiką ES reiškiantis D. Trumpas parėmė „Brexit“ – britų išstojimą iš Bendrijos, bičiuliavosi su ES suskaldyti siekiančiais radikaliais Europos kraštutinės dešinės politikais.

„Ar prezidentas rems pusšimčio tradiciją remti Europos integracijos projektą, ar jis vis dėlto taps norinčiųjų sekti „Brexit“ pavyzdžiu advokatu? Pastaruoju atveju tai taptų nekariniu karo paskelbimu ir konflikto tarp JAV ir Europos pradžia. Ar būtent to nori JAV? Ar taip jis nori paversti Ameriką didžia?“, – retorinius klausimus prieš pat Miuncheno konferenciją kėlė jos organizatorius.

Europos Sąjunga - paraštėse

Tokie pareiškimai nuskambėjo paaiškėjus, jog įtakingasis ir prieštaringai vertinamas D. Trumpo patarėjas Steve’as Bannonas buvo susitikęs su Vokietijos diplomatu, kuriam pasiuntė aiškią žinią:
prezidento manymu ES yra ydingas projektas ir D. Trumpas linkęs palaikyti santykius su atskiromis Europos šalimis.

Ši žinutė esą buvo panaši į S. Bannono kalbą 2014 metais Vatikano konferencijoje, kur jis, kaip tuomet dešiniųjų pažiūrų tinklapio „Breitbart News“ savininkas palankiai atsiliepė apie populistinius kraštutinių dešiniųjų pažiūrų judėjimus Europoje ir parėmė žmones, kurie netiki ES.

Galiausiai toks požiūris neliko nepastebėtas pačioje Miuncheno saugumo konferencijoje, kur po M. Pence’o kalbos apie ištikimus JAV sąjungininkus Europoje nesusivaldė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Marc as Ayrault. Jis sakė buvęs „sukrėstas“, kad M. Pence'as savo kalboje visiškai neužsiminė apie ES.

Tiesa, net pats Miuncheno konferencijos organizatorius W. Ischingeris pripažino, kad pačioje ES verda vidiniai nesutarimai dėl požiūrio į Bendrijos ateitį, tad kiek ironiškai atrodo ir kritika Amerikai, kuri iš europiečių nori konkrečių ir aiškių dalykų.

„Planuodamas kalbų ir diskusijų eigą, susidūriau su neregėtu priešiškumu pačios Bendrijos viduje, kai svarbūs ES atstovai man pareiškė nesėdėsiantys vienoje scenoje su kitais ES atstovais. Tai vertinu kaip Bendrijoje kylančio vandens lygio rodiklį. Liūdna, liūdna, liūdna“, – sakė Vokietijos diplomatas.

Vokietijos kanclerė A. Merkel pozuoja nuotraukai su pabėgėliu
Foto: AP/Scanpix

Tiek jis, tiek jo šalies vadovė, Angela Merkel pripažino, jog Amerikos priminimai apie būtinybę stiprinti Aljanso narių gynybą, didinti išlaidas karinėms reikmėms yra svarbu. Vis dėlto amerikiečių diplomatai galėjo išgirsti ir aiškų A. Merkel bei jos šalies atstovų „bet“.

Atsiliepdama į JAV lyderių spaudimą didinti karines išlaidas, Vokietijos kanclerė žadėjo, jog Vokietija stengsis artėti prie NATO numatytų 2 proc. BVP gynybai.

Užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis sakė, kad Vokietija tokių didelių išlaidų gynybai paprasčiausiai negali sau leisti, o NATO šalys po valdžios pasikeitimo Vašingtone, pasak S. Gabrielio, „neturėtų pasiduoti palaimingam naujos ginklavimosi spiralės svaiguliui“.

O iki 2024 m. turėtų augti ir Vokietijos ginkluotosios pajėgos – 5 tūkstančiais iki 198 tūkst. karių. Šiuo metu Vokietija skiria 1,2 proc. ir tik iki 2020 metų planuojama jas padidinti dar 10 milijardų. Iki reikalaujamų 2 procentų Vokietijai tektų papildomai kasmet išleisti dar po 25 milijardus.

Nepatinka JAV raginimai ginkluotis

Vokietijos „bet“ esmė slypi pareiškime, kad esą ne 2 proc. esą yra svarbiausi, mat, saugumas, anot A. Merkel – tai ir parama besivystančioms šalims, ir migracijos problemų sprendimas, ir įsipareigojimai daugiašalėse struktūrose.

Toks A. Merkel požiūris kaip mat sulaukė NATO vadovo Jenso Stoltenbergo reakcijos. Jis pažymėjo, kad negalima painioti paramos besivystančioms šalims išlaidų – Vokietija jau ir taip skiria 0,7 proc. savo BVP šiai sričiai su išlaidomis gynybai.

Vis dėlto W. Ischingeris ir šalies gynybos ministrė Ursula von der Leyen pripažino, kad dar labiau didinti išlaidas gynybai trukdo priešrinkiminė kritika Vokietijos viduje. Kaip parodė praėjusių metų apklausos, didesnėms karinėms išlaidoms pernai pritarė tik apie 34 procentus respondentų.

Tuo tarpu „D. Trumpo ir JAV pramoninio karinio komplekso spaudimui“ ypač priešinasi Vokietijos žalieji, socialdemokratai bei kitos kairiosios partijos. Kai kurios jų, pavyzdžiui „Die Linke“ iš viso pasisako už NATO paleidimą ir gerų santykių su Rusija atkūrimą.

Vis dėlto ironiška, jog prorusiška politika kaltinama JAV administracija ragina sąjungininkes didinti išlaidas gynybai bei rūpintis savo bei Rusijos bijančių sąjungininkų saugumu, tačiau būtent už gerus santykius su Rusija pasisakantys ir D. Trumpą kritikuojantys Vokietijos politikai nenori „klausyti Amerikos diktato“.

Užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis sakė, kad Vokietija tokių didelių išlaidų gynybai paprasčiausiai negali sau leisti, o NATO šalys po valdžios pasikeitimo Vašingtone, pasak S. Gabrielio, „neturėtų pasiduoti palaimingam naujos ginklavimosi spiralės svaiguliui“.

Vien išlaidomis ginkluotei pasaulio saugesniu nepadarysime, – įtaigavo politikas. Tokios kalbos buvo nuskambėjusios ir po J. Mattiso išsakytų perspėjimų. Tiesa, ne iš Vokietijos politikų lūpų, o iš ES vadovybės.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris pareiškė, kad nereikėtų besąlygiškai vykdyti JAV reikalavimo dėl gynybos išlaidų didinimo.

Donaldas Trumpas
Foto: Sipa / Scanpix

„Aš esu labai prieš, kad mes būtume riečiami į ožio ragą. Man nepatinka, kad amerikiečiai saugumo sąvoką susiaurina vien iki karinės. Šiuolaikinė politika negali būti tik gynybos išlaidų didinimas.

Juk yra prasmės pagalvoti, ar šiuolaikinė stabilumo politika susideda ne iš keleto elementų. Jei susumuotume, ką Europa daro gynybos srityje, plius plėtros pagalba, plius humanitarinė pagalba, tai palyginimas su JAV atrodys gerokai kitaip, – aiškino J. C. Junckeris, kuris D. Trumpo rinkimų kampanija yra pavadinęs „absoliučiai pasišlykštėtina“, o JAV prezidento pareiškimus apie ES – „labai nedraugiškais ir visiškai nenaudingais“.

Toks kardinaliai skirtingas – gilesnę Europos integraciją bei europiečių armijos sukūrimą palaikančių politikų bei naujos, chaotiškos JAV administracijos užsienio politikos požiūrių susidūrimas po Miuncheno konferencijos ne tik nebuvo užglaistytas, bet ir dar labiau pagilėjo.

NATO susitikimo laukia su nerimu

Net buvusio JAV prezidento George’o W. Busho administracijos patarėjo Nicholaso Burnso, sutrikę liko tiek europiečiai, tiek amerikiečiai. M. Pence’as Europos esą nenuramino.

„Nepaisant JAV viceprezidento pareiškimų Miunchene, pagrindinis klausimas – ar D. Trumpas išties palaiko NATO bei ES?“, – klausė buvęs patarėjas.

Ir nors JAV tvirtai užstojo su ES skirtis panorusios Jungtinės Karalystės diplomatijos vadovas Michaelas Fallonas, priminęs, kad Europai reikėtų nerimauti ne dėl D. Trumpo, o dėl Vladimiro Putino, kuris kišasi į Vakarų demokratijų reikalus, bendros nuotaikos po Miuncheno nėra geros.

Formaliai europiečių nerimą išsklaidžiusios JAV Europoje vis dėlto aiškiai pamatė susiskaldymą bei nepritarimą administracijos politikai.

Tuo tarpu Europos lyderiai viešai pademonstravo prieštaravimą kai kurioms Vašingtono idėjoms, susijusioms su saugumu – tikėtis, kad dauguma Europos šalių paseks, pavyzdžiui, išlaidas gynybai padidinusios Lietuvos pavyzdžiu, būtų sunku. Galiausiai, matydami prieštaringas žinias iš administracijos pareigūnų europiečiai gali jaustis neįtikinti.

O tai reiškia, kad belieka laukti Donaldo Trumpo vizito, kuris turėtų įvykti jau šių metų gegužę, kai bus rengiamas NATO viršūnių susitikimas. Kuo baigsis ir taip sunkiai prognozuojamo bei skandalingais pareiškimais besisvaidančio JAV prezidento vizitas sunku numatyti. Tačiau abejojama, ar jam patiks ta pati nepatenkintos Europos melodija.