„Diplomatiniai santykiai tarp Maskvos ir Vašingtono turėtų pagerėti, kai tik jis taps prezidentu. Paprastai, kai šalyje pasikeičia valdžia, o ypač tokioje šalyje, kaip JAV, įvyksta tam tikri pokyčiai.
Mes labai tikimės, kad tie pokyčiai bus pozityvūs, o ir dabar matome pozityvius signalus. Jei tai yra ne tik žodžiai ir jei jie bus paversti politika, mes atsakysime atitinkamai, o mūsų amerikiečių partneriai tai kaip mat pajus“, – taip kalbėjo V. Putinas apie išrinktąjį JAV prezidentą. Bet ne apie D. Trumpą ir ne 2017-ųjų sausį.
Taip premjero pareigas tuomet ėjęs V. Putinas 2008 metais kalbėjo apie Baracką Obamą, kuris tuomet pirmą sykį buvo išrinktas JAV prezidentu. Tuomet buvo praėję visai nedaug laiko nuo Rusijos karo su Gruzija, o B. Obamos inauguraciją Rusijoje užgožė konfliktas su Ukraina – tiesa, tuomet tai buvo ne realus ginkluotas susidūrimas, o dujų karas. Vėliau, 2009-ųjų liepą Rusijoje įvykusiame pirmajame B. Obamos ir V. Putino susitikime vyravo draugiškas, neformalus tonas: V. Putinas svečią iš Vašingtono eršketu, blyneliais su juodaisiais ikrais, tradicine rusiška arbata.
Pokalbio metu taip pat skambėjo mandagybės, o JAV vadovas gyrė V. Putiną už jo „neeilinius darbus Rusijos žmonėms“, vylėsi, jog abiejų šalių santykiai pagerės. Netrukus simboliniu tokio pagerėjimo ženklu tapo ir neilgai gyvavusi „santykių paleidimo iš naujo“, arba reset, politika.
Panašūs viltingi pareiškimai šiomis dienomis vėl skrieja iš Kremliaus, kuris džiūgauja oficialiu V. Putino ir D. Trumpo pokalbiu. Jis vadinamas konstruktyviu, pozityviu žingsniu į priekį.
Tačiau prisiminus pirmuosius B. Obamos santykių su Kremliumi žingsnius ir paskutinius valdymo mėnesius, kai iš ofcialiosios Maskvos JAV prezidentui buvo rodoma atvira panieka, belieka spėlioti, ko galima laukti iš naujosios JAV administracijos santykių su Kremliuje jau 17 metų Rusijai vadovaujančiu V. Putinu.
Pokalbiui rimtai pasiruošė
Pirmas telefoninis Rusijos prezidento pokalbis su D. Trumpu įvyko ar lapkričio mėnesį, praėjus vos savaitei po respublikono pergalės JAV prezidento rinkimuose. Tačiau tuomet pokalbio dalyviai formaliai buvo nelygiaverčiai – D. Trumpas buvo tik išrinktasis, dar neprisiekęs JAV prezidentas.
Be to, šeštadienį vykęs 45 minučių trukmės telefoninis pokalbis tarp Rusijos ir JAV prezidentų buvo tik vienas iš kelių, kurie tą dieną laukė D. Trumpo. Pastarasis dar kalbėjosi su Vokietijos kanclere, Japonijos, Australijos, Prancūzijos lyderiais. V. Putinas buvo tik trečias eilėje.
Vis dėlto aplinka, kurioje vyko pokalbiai su skirtingų šalių lyderiais, gerokai skyrėsi. Jei pokalbio su Australijos premjeru Malcolmu Turnbullu D. Trumpas jautėsi laisvai ir buvo prižiūrimas tik patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Michaelo Flynno bei atstovo spaudai, tai pašnekesys su Rusijos prezidentu sutraukė visą D. Trumpo komandą.
JAV prezidento pokalbį be M. Flynno atidžiai sekė viceprezidentas Mike’as Pence’as, Baltųjų rūmų štabo vadovas Reince’as Priebusas, atstovas spaudai Seanas Spiceris bei prieštaringai vertinamas strategas Steve’as Bannonas, kuriam D. Trumpas skyrė vietą nacionalinio saugumo taryboje.
Be to, pokalbiui su V. Putinu atidžiau pasiruošė ne tik minėti asmenys, nuolat tikrinę paruoštą medžiagą, bet ir pats JAV prezidentas: jis atrodė susikaupęs, turėjo pasidėjęs iš anksto paruoštą medžiagą, jo stalas buvo nuklotas laikraščiais, įvairiais dokumentais, ant kurių netgi puikavosi vienintelė knyga, kurią šiuo metu skaito D. Trumpas: „Adamsas prieš Jeffersoną: audringi 1800-ųjų rinkimai“.
Pastaroji knyga apie aršią Johno Adamso ir Thomaso Jeffersono kovą dėl JAV prezidento posto 1800 metais kai kuriems apžvalgininkams priminė D. Trumpo ir Hillary Clinton kovą 2016 m. rinkimų kampanijos metu.
Kaip ir pastarosios rinkimų kampanijos metu, prieš daugiau nei prieš 200 metų netrūko apsižodžiavimų, užgauliojimų bei skandalingų pareiškimų, kuriais apsikeitė Th. Jeffersonas bei J. Adamsas. Beje, abu jie iš pradžių buvo draugai ir spėjo pabuvoti JAV prezidentais.
Rusija džiūgauja: mus gerbia!
Pasibaigus ilgai lauktam telefoniniam pokalbiui Baltieji rūmai išplatino trumpą pranešimą, kuriame D. Trumpo ir V. Putino pasikalbėjimas pavadintas „pasveikinimo skambučiu“ iš Rusijos prezidento.
„Pozityvus skambutis yra reikšminga pradžia gerinant taisytinus Jungtinių Valstijų ir Rusijos santykius“, – sakoma Baltųjų rūmų pranešime. „Ir prezidentas Trumpas , ir prezidentas Putinas tikisi, kad po šiandieninio pokalbio abi pusės galės greitai imtis svarstyti terorizmo ir kitus svarbius klausimus, rūpimus abiem pusėms“, – pažymima itin lakoniškame pranešime.
Savo rinkimų kampanijos metu D. Trumpas žadėjo, kad kova su „Islamo valstybe“ ir kitomis teroristinėmis grupuotėmis taps vienu jo prioritetų.
Šį pažadą D. Trumpas įteisino oficialiai, pasirašydamas potvarkį, kuriuo per mėnesį laiko numatoma paruošti planą pergalingai kovai su „Islamo valstybe“. Kaip viena sąlygų minima „naujų sąjungininkų“ paieška. Neabejojama, kad apie bendradarbiavimą su Kremliumi kovojant su teroristais nesyk užsiminęs D. Trumpas Rusiją gali pavadinti būtent sąjungininke, nors dar neseniai tiek JAV administracija, tiek Pentagonas purtėsi nuo galimo karinio bendradarbiavimo su Rusija.
Panašiai kalbama ir Kremliaus išplatintame kiek išsamesniame komentare, kuriame pabrėžiamos svarbiausios D. trumpo ir V. Putino pokalbio detalės. Kremliaus pareiškime pažymima, kad „abiejų šalių vadovai sutarė plėtoti santykius lygiomis sąlygomis ir kurti veiksmų prieš „Islamo valstybę“ , plėsti realų koordinavimą“.
Be to, anot Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo, „pozityvaus“ pokalbio metu kalbėta ir apie Irano branduolinės programos sutartį, įtampą Korėjos pusiasalyje, prekybinius santykius, konfliktus Ukrainoje bei tarp Izraelio ir Palestinos,
„Ankstesniais metais trūko abipusės pagarbos, o tai iš dalies ir buvo mūsų pablogėjusių santykių priežastis“, – teigė D. Peskovas.
„Tai buvo geras pokalbis politine ir ekonomine prasmėmis. Parodytas gebėjimas bendrauti be moralizavimų. Jie abu sutarė tęsti bendradarbiavimą ekspertų lygiu. Abiejų šalių ekspertai turės patikslinti, kaip mūsų bendri interesai gali virsti bendrais mechanizmais, sprendžiant problemas“, – antrino Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas.
Anot Kremliaus, D. Trumpas ir V. Putinas išreiškė norą palaikyti reguliarų ryšį ir susitikti gyvai, tačiau realių planų tai padaryti artimiausiu metu kol kas nėra. Taigi, mandagūs ir pernelyg neįpareigojantys žodžiai, kurie D. Trumpui nieko nekainavo, yra viskas, ką Rusijai pavyko išpešti iš naujojo JAV prezidento.
Jokių kalbų apie sankcijas
Ekspertai kaip mat atkreipė dėmesį, jog, sprendžiant iš pranešimų, pokalbis buvo ne šiaip neutralus bei konkretus, ieškant sąlyčio taškų, pavyzdžiui, kovoje su terorizmu, bet ir kiek išsklaidė būgštavimus dėl radikalaus JAV politikos Rusijos atžvilgiu peržiūrėjimo.
Dar prieš pokalbį baimintasi, kad D. Trumpas sutars su V. Putinu atšaukti Rusijai taikomas sankcijas, kurios buvo įvestos dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą. Apie tokią galimybę yra signalizavęs ir pats D. Trumpas.
O griežtas Rusijos politikos kritikas ir Ginkluotųjų pajėgų komiteto pirmininkas senatorius Johnas McCainas jau netgi viešai perspėjo D. Trumpą, kas nutiktų sušvelninus sankcijas Maskvai.
„Tikiuosi, kad prezidentas D. Trumpas išskaidys šias abejones ir kategoriškai atmes tokį lengvabūdišką kelią. Jeigu ne, kartu su kolegomis padarysiu viską, kad sankcijos Rusijai virstų įstatymu“, – teigiama J. McCaino pareiškime. Sankcijų atšaukimui priešinasi ir JAV Senato dauguma, be kurios D. Trumpui nebūtų lengva panaikinti sankcijas Rusijai.
Tačiau, anot Baltųjų rūmų bei Kremliaus, apie Vašingtono Maskvai taikomas ekonomines sankcijas nekalbėta iš viso. Pats D. Trumpas dar prieš pokalbį su V. Putinu praėjusią savaitę pareiškė, kad kalbėtis apie sankcijas „dar yra per anksti“. JAV prezidentas apsiribojo jam įprastu pareiškimu per „Twitter“, kur jis įgėlė J. McCainui, pasiūlydamas šiam rūpintis kova su „Islamo valstybę“, nelegalia migracija ir pasienio apsauga, vietoje paieškų kaip sukelti Trečią pasaulinį karą.
Kartoja savo derybinę taktiką
Vienas iš D. Trumpo rėmėjų, „Heritage“ fondo analitikas Jay Carafano pabrėžė, kad tokia klasikinė derybinė taktika – šiuo atveju sprendimas nekalbėti apie sankcijas neturėtų stebinti.
„Taktikos esmė paprasta: leiskime Rusijai atsitraukti, neerzinkime jų. Bet tai nėra tas pats, kas duoti V. Putinui tai, ko jis nori“, – pabrėžė J. Carafano. Išties ilgametę patirtį versle turintis D. Trumpas pats nesyk yra pasisakęs už tokios derybinės taktikos naudojimą.
Dar 1987 metais viename interviu D. Trumpas yra pasisakęs, kad ir tarptautiniuose santykiuose vertėtų taikyti verslo principus.
„Aš sakau, kad derybas pradedi, kaip galėdamas švelniau. O tada spaudi, kaip galėdamas labiau, kol galiausiai pasieki savo tikslą“, – yra teigęs D. Trumpas.