Nevyriausybinės organizacijos skambina pavojaus varpais, kad ir šiandien žurnalistų darbui trukdoma, o čečėnai brutaliai tildomi ne tik savo šalyje, bet ir už jos ribų. Rusijos prezidento Vladimiro Putino pakaliko, Čečėnijos vado Ramzano Kadyrovo, rankos siekia toli.

Žurnalistai pavojuje

„Gerbdami didžios žurnalistės ir žmogaus teisių gynėjos A. Politkovskajos nuveiktus darbus, mes atidžiai stebime situaciją Čečėnijoje, – metinių proga išplatintame pranešime sako Vokietijoje įkurtos tarptautinės nevyriausybinės organizacijos GfbV (Gesellschaft für bedrohte Völker – Grėsmėje atsidūrusių tautų draugija) ekspertė Sarah Reinke. – Tačiau po A. Politkovskajos mirties tapo vis sunkiau pranešti apie situaciją iš Čečėnijos, laisvi nepriklausomi žurnalistai nuolat jaučia pavojų dėl savo gyvybės. Dėl tokių drąsių žmonių buvimo nuolatiniame pavojuje kenčia labiausiai pažeidžiamos grupės: karo ir smurto aukos, neįgalieji, vaikai, socialiai pažeidžiami žmonės.“

Ana Politkovskaja
Foto: AFP/Scanpix

GfbV pateikia konkretų pavyzdį – Rusijos nepriklausomo leidinio „Novaja Gazeta“ žurnalistė Jelena Milašina, kuri tęsia savo nužudytos kolegės darbus. Ji prieš kelias dienas pranešė, kad per vasarą Čečėnijoje dingo keliolika jaunų vyrų. Žurnalistė nuolat susiduria su sunkumais.

JAV įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos Žurnalistų apsaugos komiteto (CPJ) duomenimis, nuo A. Politkovskajos mirties buvo nužudyti dar 20 žurnalistų, o 63 tapo smurto aukomis.

R. Kadyrovas priims, bet kitos nuomonės teks ieškoti už sienos

Kitos tarptautinės nevyriausybinės organizacijos – Tarptautinės krizių grupės (The International Crisis Group) ekspertė Jekaterina Sokirianskaja pastebi, kad Čečėnijos lyderis yra sukūręs apgaulingą fasadą. Jis mielai priima terorizmo temą nušviečiančius žurnalistus iš Vakarų. Tačiau gauti alternatyvią nuomonę pasidarė labai sunku. Pačioje Čečėnijoje tai tiesiog neįmanoma, reikia vykti į Dagestaną, Ingušiją arba ieškoti čečėnų diasporos atstovų Europoje. Tačiau ir tai darosi pavojinga: Kadyrovo klano rankos pasiekia ir emigracijoje gyvenančius čečėnus, jie sulaukia grasinimų, kad bus susidorota su jų artimaisiais Čečėnijoje.

Ekspertė sako, kad reikia pripažinti, jog režimas Čečėnijoje sugebėjo išvalyti terorizmo židinius, išstumti juos į kaimyninę Dagestano respubliką, tačiau tai įvykdyta didele kaina. Žmonės yra siaubingai įbauginti – bet koks, net menkiausias konfliktas su valdžia gali baigtis labai skausmingai.

The International Crisis Group ekspertė Jekaterina Sokirianskaja
Foto: DELFI (V.Stašaitytės nuotr.)

„Papuolei į avariją, kilo ginčas, nesutinki su tau metamais kaltinimais – labai rizikuoji. Jauna mergina atsisako tekėti už ją nusižiūrėjusio Kadyrovų klano veikėjo – pasmerkta visa jos šeima. Parašei ironišką atsiliepimą socialiniuose tinkluose – lauk bėdos. Kadyrovo taikomos represijos paremtos visos šeimos, giminės baudimu“, – tokius pavyzdžius J. Sokirianskaja pateikė rugsėjo pabaigoje Maskvoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje, kurią organizavo Vokietijos nevyriausybinė žiniasklaidos projektų organizacija „n-ost“.

Beje, verta paminėti, kad Tarptautinė krizių grupė jau pora metų nebegali dirbti Maskvoje – biurą teko perkelti į Stambulą. E. Sokirinskaja sakė, kad jiems buvo sudaromos įvairios biurokratinės kliūtys, galiausiai tapo aišku, kad Kremliui nepatogius tyrimus daranti organizacija yra nepageidaujama.

Stropiai balsuoja ir masiškai bėga

„Čečėnijos vadovas R. Kadyrovas šią Šiaurės Kaukazo respubliką aptvėrė tylos siena. Už jos jis laikosi valdžioje korupciniais metodais, skleisdamas baimę ir siaubą, taikydamas bausmes, sulaikymus, kankinimus. Jį saugo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas“, – pastebi GfbV ekspertė S. Reinke.

Baimindamiesi šio brutalaus vadovo tūkstančiai žmonių ryžtasi bėgti iš šalies. Nors Čečėnija perrinko R. Kadyrovą, o Dūmos rinkimuose labai aktyviai dalyvavo ir rinko V. Putino pakalikus – Vieningąją Rusiją –, visgi kilo ir nauja depresijos banga šalyje, kuri pasireiškė vėl didele banga pabėgėlių iš Čečėnijos.

Organizacijos GfbV duomenimis, vien Baltarusijoje yra apie 3 tūkst. čečėnų, kurie bando per Lenkiją pasiekti kitas ES šalis. Vokietijoje GfbV paliko ryšį su daug pabėgėlių, kurie buvo pakliuvę į režimo nagus, patyrė kankinimus, nuolat jautė pavojų dėl savo gyvybės ir jiems grėsė išsiuntimas kariauti į Siriją arba Rytų Ukrainą.

„Daug pabėgėlių yra traumuoti du dešimtmečius trukusio karo. Labai trūksta A. Politkovskajos – ji buvo ta kritiška čečėnų civilių užtarėja, kurios klausėsi ir tarptautinė bendruomenė“, – sako S. Reinke.