Dėl šių uogų visi pametė galvas – jos laikomos gyvybės bei ilgaamžiškumo eliksyru ir yra vertingesnės už visas kitas

Pasaulio produktų rinkoje sausmedžio uogos dėl savo išskirtinės vertės priklauso super maistui! Moksliniai tyrimai parodė, kad sausmedžio uogos pasižymi didesniu antioksidaciniu aktyvumu nei braškės ar gervuogės, o vitamino C turi daugiau nei kitos uogos. Sužinoję apie itin vertingas šių uogų savybes, lietuviai vis dažniau nori jų užsiauginti ir savo soduose.

Skonis – unikalus

Sunku pasakyti, kur pirmiausia atsirado valgomasis sausmedis (lotyniškai Lonicera caerulea L., angliškas pavadinimas – haskap berries, honeyberries), bet žinoma, kad natūraliomis sąlygomis jis augo atšiauriuose kraštuose, tokiuose kaip Kamčiatkoje, Rusijoje, Šiaurės Kinijoje ir Japonijoje. Ir nors tuose regionuose ši uoga buvo vartojama daugybę amžių, dėl istoriškai uždarų bendruomenių ir sunkaus susisiekimo su jomis, valgomasis sausmedis buvo nežinomas likusiai pasaulio daliai ilgus šimtmečius.

Natūraliomis sąlygomis augusios uogos, nors ir buvo vertinamos, tačiau buvo karčios ir nedidelės. Šiaurės Amerikoje įsikūrę uogų augintojai padarė didelę pažangą, kad pagerintų šių uogų skonį ir derlingumą.

„Sausmedžio uogų unikalus skonis apima aviečių, mėlynių ir juodųjų serbentų skonius. Paviršiuje šios uogos yra mėlynės spalvos, pailgos arba ovalios formos, o vidinis uogų minkštimas yra sodrios kaštoninės spalvos. Odelė labai gležna ir trapi, o sėklos mažos, todėl uoga tirpsta burnoje. Japonijoje jos laikomos „gyvybės arba ilgaamžiškumo eliksyru,“ – teigia šių uogų augintoja, „Borealis“ ūkio įkūrėja Laima Statutaitė.

Vitamino C – daugiausia

Antioksidantai ir jų galingas poveikis organizmo funkcijoms bei ligų prevencijai pastaruoju metu tapo vienu labiausiai nagrinėjamų mokslinių temų. Tokios uogos kaip gervuogės, braškės, avietės, spanguolės ir mėlynės/ šilauogės pasižymi antioksidantų gausa. Bet moksliniai tyrimai parodė, kad sausmedžio uogos pasižymi didesniu antioksidaciniu aktyvumu nei braškės ar gervuogės. Tarp gausiausių antioksidacinių junginių sausmedžio uogose dominuoja vitaminas C ir polifenoliai, daugiausia antocianinai, fenolinės rūgštys, flavonoliai ir flavanoliai.

Sausmedžio uogos yra vienas gausiausių vitamino C šaltinių tarp visų uogų. Vitamino C kiekis sausmedžio uogose svyruoja nuo 30 iki 187 mg/100 g, kai apelsinuose vitamino C kiekis yra apie 31 mg/100 g, raudonuosiuose serbentuose – 35-90 mg/100 g, šeivamedžių uogose – apie 30 mg/100 g, avietėse - 16-32 mg/100 g. Vitaminas C mūsų organizme veikia kaip galingas antioksidantas, mažinantis uždegiminius procesus, stiprinantis imuninę sistemą, apsaugantis ląsteles nuo pažaidos ir saugantis nuo lėtinių ligų pasireiškimo.

Pažymėtina, kad sausmedžio uogos pasižymi itin dideliu polifenolių kiekiu. Iš visų šių biologiškai aktyvių medžiagų, rastų sausmedžio uogose, didžiausią dalį, nuo 36 proc. iki 51 proc., sudaro antocianinai. Antocianinai – tai augalų pigmentai, atsakingi už žiedų bei vaisių spalvą bei pasižymintis antioksidaciniu galingumu. Antocianinų kiekis sausmedžio uogose yra didesnis nei avietėse, gervuogėse, raudonuosiuose serbentuose ir šilauogėse.

Taninai – tai dar viena sausmedžio uogose randamų biologiškai aktyvių junginių grupė, suteikianti uogoms rūgštų skonį ir pasižyminti antioksidaciniu veikimu: mažina uždegiminius procesus, apsaugo širdies ir kraujagyslių sistemą, smegenų veiklą, palaiko normalią gliukozės koncentraciją kraujyje.

Bendras cukraus kiekis sausmedžio uogose svyruoja nuo 1,5 iki 2,5 g/100 g. Sausmedžio uogose yra mažiau cukraus nei, pavyzdžiui, šilauogėse, kuriose cukraus kiekis siekia apie 9,96 g/100 g, avietėse – 5,4 g/100 g ar raudonuosiuose serbentuose – apie 7,37 g/100 g.

Sausmedžio uogose yra panašus kalio, kalcio ir magnio kiekis kaip ir miško uogose.

100 g sausmedžio uogų maistinė vertė:

Kalorijos: 33 kcal.
Angliavandenių:14 g, iš jų 6,7 g skaidulų, 1,5-2,5 g cukraus.
Baltymų: 1 g.
Riebalų: 0,3 g.
Vitamino C: 45%
Kalio: 6%
Magnio: 6%
Kalcio: 5,5%
Geležies: 4%.

Priežvėžinės ir prieuždegiminės savybės

Sausmedžio uogos išskiria dėl senėjimą stabdančių savybių, taip pat saugo nuo širdies ligų ir virškinamojo trakto ligų problemų. Moksliniais tyrimais patvirtintas šių uogų širdies ir kraujagyslių, neuroprotekcinis, priešvėžinis ir priešuždegiminis aktyvumas. Taip pat, pastebėtos ir jų antimikrobinės bei antidiabetinės savybės. Dar svarbu pažymėti, kad sausmedžio uogos gerina akių sveikatą, aktyvindamos kraujotaką tinklainės kapiliaruose, gerindamos naktinį matymą, kovodamos su geltonosios dėmės degeneracija ir užkirsdamos kelią diabetinei retinopatijai. Ši uogų nauda sveikatai susijusi su jose esančiais biologiškai aktyviais junginiais, daugiausia fenoliniais, įskaitant antocianinus, taip pat chlorogeninę rūgštį ir kvercetiną.

Tyrimai parodė, kad reguliarus polifenolių vartojimas (jų itin gausu sausmedžio uogose), mažina neurodegeneracinių ligų ir insulto riziką, neurouždegiminių procesų modifikavimą. Daug polifenolių turinčios sausmedžio uogos pasižymi laisvųjų radikalų šalinimo potencialu, o tai mažina oksidacinį stresą organizme, apsaugo ląsteles nuo pažaidos ir mažina lėtinių ligų pasireiškimo riziką.

Kaip vartoti ir laikyti

L. Statutaitė pataria, kad vertingiausia valgyti šviežias uogas, tačiau jų sezonas labai trumpas. Šaldymas yra puikiausias sprendimas. Kuo uoga greičiau užšals, tuo mažiau drėgmės ji praras, tuo bus skoningesnė. Todėl geriau šaldyti mažesnėse talpose, o po to galima suberti į didesnę tarą, nes uogos sušąla kiekviena individualiai, o ne į ledo luitą, užšalusios uogos būna birios.

Atitirpinti reikia tokiais kiekiais, kuriuos išėmę iš šaldymo kameros suvartosite per vieną kartą, nes antrą kartą šaldoma uoga gali kristalizuotis. Kadangi sausmedis turi labai daug vitamino C, kai kurios sausmedžio veislės užšaldytos įgauna rūgštesnį skonį, tačiau ir čia galima apsieiti be pridėtinio cukraus – tiesiog pagardinti valgomas uogas šviežiu medumi.